Mano vardas Bodhi.
Prieš jus praktinis vadovėlis. Knygoje jus rasite metodus, kuriais sekant nuoširdžiai ir atkakliai, kiekvienas žmogus, sąlyginai trumpu ir aiškiu keliu, praeis nuo išsilaisvinimo iš kančių (neigiamų emocijų, melagingų sąvokų, mechaninių troškimų, nemalonių pojūčių), iki visiškai naujojo gyvenimo pradžios, pripildytais įvairiais atradimais ir nušvitusiais suvokimais.
Knyga yra pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui ir užtektinai detalizuota, nes nenoriu sukelti skaitytojui blogų emocijų antplūdžio, po kurio jis jausis nusilpęs ir sugrįš į įprastą pilką gyvenimą. Aš noriu nurodyti tikslų kelią į nušvitusius suvokimus.
Minimali užduotis – pasiekti tokią būseną, kurioje net mirties akimirką jus būtumėte visiškai aiškios sąmonės, kas leistų tęsti savo praktiką tiek būsenose tarp gimimų, tiek sekančiuose gyvenimuose be pertraukos, be nuklydimo į liūdesį, išliekant nepertraukiamoje NŠ bei visiškoje nepriklausomybėje nuo kančių. Sunku išreikšti tą bedugnę, kuri atsiveria tarp visą tai pasiekusio žmogaus ir paprastų žmonių.
Kai 2000 metais pradėjau rašyti šią knygą, tikėjausi, jog darau tai neveltui, kad kada nors kame nors sukels„atpažinimą“ to, kuo labai norėtųsi būti. Nežinojau nei kada, nei kaip tai įvyks. Atėjus 2005 metams, šią knygą perskaitė, ar dalinai susipažino tūkstančiai žmonių, iš kurių du šimtai pabandė pritaikyti išdėstytus metodus, o kelios dešimtis žmonių taip susižavėjo savo gyvenimo pokyčiais, kad dabar jau neįsivaizduoja grįžimo į kančias.
Aš puikiai suprantu, kad gali būti, jog ši knyga masiškai tebus skaitome tik po tūkstančio ar dviejų tūkstančių metų, kad iki tol vienas kitas žmogus panorės tapti laisve būtybe. Mano knyga yra skirta būtent jiems, žmonėms, norintiems tapti keliauninkais nušvitusių suvokimų pasaulyje, dabar po 20 metų, arba po 2000 metų.
Šios knygos egzistavimas daugeliui šiandienos žmonių sukelia neigiamą reakciją – nuo saikingo skeptiškumo iki stiprios neapykantos. Tarp jų ir tie, kurie nori patirti neigiamas emocijas (juk aš siūlau aiškius metodus jų šalinimui), ir tie, kurie įklimpo į begales dogmų (juk aš siūlau metodą tiek visų dogmų, tiek viso to, kas nesiremia asmenine patirtimi išsklaidymui. Laisvo ir aiškaus protavimo vystymosi metodą). Tarp negatyviai nusiteikusiųjų ir tie, kurie laiko save kokios nors religijos pasekėjais (juk aš siūlau metodą, padėsiantį pasiekti nušvitusių suvokimų būseną nepriklausomai nuo religinių institucijų, dievų ir kitų tarpininkų), ir tie, kurie mano esą ezoterikai (juk visi „ezoteriniai“ mokslai tvirtina, jog kelis į prašvitimą labai ilgas ir sunkus, o aš siūlau elementarią ir suprantamą metodiką, kuri išlaisvins nuo kančios net labai nusivylusį žmogų ir atvesti jį iki naujojo kelio pradžios, jau kaip visiškai laisva būtybe, vos per keletą atkaklaus darbo metų!
Labiausiai ezoterikus erzina tas faktas, jog aš esu „išsišokėlis“, mat neturiu diplomų ir nebaigiau jokių „paslaptingų mokyklų“, nesimokiau pas jokį mokytoją, nesiremiu nei žymiais autoritetais, nei Šventuoju Raštu – ir nepaisant to, siūlau tiesų kelią į Prašvitusią sąmonę, kurį aš atradau atkakliu darbu bei nuoširdžiu troškimu gyventi šviesoje ir be kančių.
Aš neturiu įtikinamų raštų, patvirtinančių įgaliojimus siūlyti šį kelią, todėl mano veiksmų pagrindas yra tik džiaugsmingas noras ir patirtis – tiek sava, tiek kitų praktikuojančių.
„Protingų“ knygų yra prirašyta labai daug…tačiau beskaitant bet kurią iš jų, mažiausiai kyla 3 klausimai:
1) Ką konkrečiai daryti? Kaip daryti? Kaip įveikti smulkias, bet dažnai tampančias neperžengiamomis, kliūtis?
2) Jei knygoje yra duodamas koks nors patarimas – kaip ir ką daryti, iškyla kitas klausymas: dėl ko? Kodėl būtent taip? Ar galiu būti įsitikinusi, jog išleidus laiko marias vienų ar kitų veiksmų atlikimui, galu gale aš gausiu kažką patrauklaus sau?
3) Kaip suprasti, ką daryti toliau? Visada laikytis instrukcijų?
Mano knygoje yra atsakymas į pirmąjį klausimą, o antras – tiesiog atkrenta, nes, pirma, stengdama rezultato tu nesivadovauji nei įtaiga, nei tikėjimų, tik džiaugsmingu noru lydima nuojauta, todėl mėgaujiesi savo veiksmais dabar, nepriklausomai nuo jų rezultato. Antra, tavo pastangų rezultatai matosi netrukus ir džiaugiesi jais iš karto – ką tik pašalini neigiamą emociją, būtent tą akimirką patiri nušvitusį suvokimą.
Kas dėl trečiojo klausimo, tai praktikuojant mano metodiką, tu pati tampi savo kompasu, visiškai aiškiai supranti metodus, ir patiri džiaugsmingus norus, vedančius tiesiai iki tavo pageidaujamos būsenos. Mano kelio esmė – tiesioginis kančių šalinimas ir nušvitusių suvokimų siekimas. GALIMA NUSTOTI PATIRTI NEIGIAMAS EMOCIJAS – ne slopinti, ne teisinti, ne «priimti kaip yra», o būtent nepatirti.
Vietoj fantazijų apie tai, jog Himalajų kalnuose, išmintingo mokytojo vedama, tu galėtum priartėti prie prašvitusios sąmonės, čia ir dabar tu gali judėti jaudinančioje, beribėje ir džiaugsmingoje sąmonės kelionėje.
Gali būti ypač niūria būtybė – neapkęsti, pavydėti, įtarti, linkėti mirties, būti nepakenčiama, godžia – bet kokia! Tačiau vis tiek yra išeitis, jei yra noras patirti trokštamus ir yra noro praktikuotis. Jeigu tu atsidūrei tokioje padėtyje, turėtum ją įvertinti konstruktyviai. Nesvarbu kodėl taip atsitiko. Labai svarbu suprasti – ką dabar daryti, ir pradėti tai daryti.
Vakarų gyventojas – jau yra asketas: dėl mašinos, dėl buto ir tikslo «būti tokiu kaip visi padorūs žmonės» jis pasirengęs „užstatyti“ visą savo gyvenimą, dėl šių netikrų, priverstinių tikslų užslopinant savyje visus tikruosius džiaugsmus. Dėl tariamo padorumo galima dešimtis metų išlaikyti santuoką, o dėl madingos mašinos ir naujo buto galima ištisais dešimtmečiais darbuotis ofise, visiškai neleidžiant sau atsikvėpti. Šiuolaikinis žmogus moka įveikti. Jis asketas, tačiau šis apsiribojimas yra neteisingas, kadangi žmonės įveikia ne kliūtis kelyje į nušvitusių suvokimų patyrimą, o savo džiaugsmingus norus. Šiuolaikinis žmogus yra asketas, tačiau šio asketizmo tikslas absurdiškas, padiktuotas išorės ir vedantis prie nesibaigiančių kančių.
Kartais apima ypatingas «atpažinimo» jausmas, kai atrodo, jos prisilieti prie to, ką jau seniai norėjai sau pasakyti, kuo norėjai tikėti, kame nujautei besant fundamentalią tiesą, ir tada visos pastangos tampa lengvesnėmis, nes atsiranda jėgų ir pasitikėjimo. Kartais mus supančio pasaulio spaudimas tampa per stiprus, ir visai įmanoma nustoti tikėti tuo, kad galima gyventi kitaip, jausti kitaip, kad pats gyvenimas gali būti visai kitoks gyvenimas, tikras gyvenimas. Aš rašau tam, kad kas nors perskaitytų ir suprastų, kad yra tokio gyvenimo galimybė, tai galima įgyvendinti, taip gyvena šis žmogus – įprastas žmogus, su dviem rankom, dviem kojom ir viena galva, taip gyvena ir kiti žmonės, kurie praktikuoja tą patį – taigi tai padaryti gali kiekvienas, siekiantis to paties. Ši knyga – džiaugsmingo noro išreiškimas, gyvu ir tikru pavyzdžiu parodant . Aš nesigėdiju parodyti pirštu į save ir pasakyti – žiūrėk, aš gyvenu kitaip – aš gyvenu va taip, ir tu gali gyventi taip pat, visai tai tau yra prieinama – spjauk į viską, kas tau buvo įkalta į galvą, kad tu esi silpna, neteisi, nuodėminga, ir t.t., kad tu «privalai» daryti tą ir tą. Būk įsitikinusi, kad tu gali įgyvendinti metodiką, kuri atves į nušvitusių suvokimų pasaulį.
Mano knyga skirta visiems tiems, kurie sutinka su manimi šiuo aspektu: kokį kelią tu bepasirinktum, išsilaisvinimas nuo sunkių nevilties būsenų (neigiamų emocijų, mechaniškų koncepcijų, mechaniškų troškimų) bet kuriuo atveju pastūmės tave į priekį pasirinktame kelyje.
Jau atsiranda žmonių, kurie esa«iš vidaus» susipažinę su mano gyvenimu, praktika, bendravimu su kitais praktikuojančiais, kurie peikia mane ir mano praktiką, ir painioja sąmoningą kritiką su atviru melu. Atsiras ir kitų tiesaus kelio praktikos «žinovų» bei komentatorių, kurie tik žongliruos terminais, «tobulins» mano mokymą, «aiškins», kritikuos, niekins, siūlys savo pagalbą kitiems praktikuojantiems, tvirtindami jiems, jog jie yra mano mokiniai ar mano praktikos partneriai, arba paprastai praktikuojantys, kurie taip gerai supranta viską kas parašyta, kad jiems nereikia jokio jų supratimo patvirtinimo, gauto iš manęs. Atsirado netgi tokių, kurie miglotai ir netiesiogiai užsimena apie kažkokį privatų bendravimą su manimi, skelbiasi save buvę mano mokiniais ar netgi bendraautoriais. Neigti melą visiškai beprasmiška. Pirma, melo tikrai atsiras daugiau, nei būtų galima paneigti, o antra, aš nenoriu švaistyti savo laiko šiam reikalui. Tas, kam mano knyga aktuali, pats lengvai išsiaiškins – kas ir kaip.
Aš stengiuosi, kad šią metodiką praktikuotų kuo daugiau žmonių, kad atsirastų kuo daugiau asmenų, patiriančių nušvitusius suvokimus, kad jie taptu ekspertais, etalonais bei konsultantais naujokams. Ir tokie žmonės atsiranda – jie vadina save «snukiais», kadangi žodis «snukis» asocijuojasi su tuo švelnumu ir simpatija, kuria jie jaučia gyvūnams. Aš turiu aiškius kriterijus , pagal kuriuos atskiriu «snukius» nuo «ne-snukių». Dar mes naudojame terminą «uodega», juo vadindami žmogų, kuris praktikuoja šia metodiką, tačiau dar neįgijo to nuoširdumo, ryžto, atkaklumo ir aiškumo siekiant NS, kas ir paverčia snuki snukiu, tačiau yra pagrindas manyti, kas jis to būtinai pasieks.
Jeigu tu nori patikslinti – ar žmogus, su kuriuo bendrauji dėl TKT, yra snukis ar uodega, ar jis yra žmogus, lygus tau pagal liūdesio būseną – tu gali paklausti manęs elektroniniu paštu.
Šita knyga yra patalpinta mano internetiniame puslapyje, adresu www.bodhi.ru, ir kartas nuo karto papildoma on-line. Ten jūs rasite kitų praktikuojančių straipsnius, knygą «Maja» ir kitą literatūrą. Jei tu pradėjai praktikuoti ir nori bendrauti su kitais praktikuojančiais – gali dalyvauti konferencijoje šitame tinklapyje.
Ankščiau, kai tik pradėjau rašyti šia knygą, galvojau, jog jeigu naudosiu tuos pačius žodžius, kuriais naudojasi žmonės, nepriklausomai nuo to, ar turi šie žodžiai prasmę ar ne, man bus lengviau papasakoti skaitytojui nors kažką minimaliai aiškiai, kad jis iš karto nepaneigtų pačios idėjos, kuri labai išsiskiria iš viso to, su kuo jis iki šiol susidurdavo, o vėliau praktika pakeis jį taip, kad jis pradės savo mąstymo apsivalymą. Dabar aš pakeičiau savo požiūrį, kadangi, pirma, man pačiam nepatinka toks miglotas dėstymo stilius, o antra, aš įsitikinau, kad atsiranda žmonių, aktyviai praktikuojančių mano metodiką, ir todėl noriu, kad si knyga jiems būtų labai aiški. Taigi, dabar aš visiškai keičiu knygą ir suprantu, kad skaitytojų skaičius gali sumažėti, tačiau padaugės tų, kurie išliks su manimi, ir aš esu tuo patenkintas. Tokiu atveju, nereikės švaistyti dėmesio tiems, kurie iš tikrųjų nenori užbaigti savo kančių.
Aš nutariau parašyti kelėta knygų skirtingu stiliumi: knyga «Kelias į prašvitusią sąmonę» bus „sausa“ instrukcija, vadovėliu. Knygoje «Maja» mes su Skvo praktikuojančių gyvenimus aprašome labiau meniška kalba, nes tai suteikia daugiau įspūdžių, nei konkrečios instrukcijos. Knyga «Tigro eisena» panaši į «Maja», bet yra išdėstyta paaugliams priimtinu būdu. Pasakojimų rinkinys apie stiprias seksualines emocijas skirtas tiems, kas domisi seksualiniu tobulėjimu ir nori savo seksualinius troškimus panaudoti kaip viena iš galimų būdu, padėsiančių pakeisti save. Siame rinkinyje jis ras praktines rekomendacijas kaip tobulėti šioje srityje, bei kaip įveikti liūdesį, susijusį su seksu. «Praktikuojančiųjų straipsnių rinkinys» skirtas išsamesniam atskiru klausymų detalizavimui. Ir taip toliau. Aš nutariau išleisti knygų seriją (dauguma snukių mėgsta rašyti), turinčiu savyje praktikos «šerdį», esmę, kuri bus pateikta vis kitaip. Faktiškai, aš noriu sukurti naują kultūrą – kultūrą, kuri išaugs iš NE ir koncepcijų nebuvimo, kurios šaknys- džiaugsmingi norai ir nušvitę suvokimai.
Redaguojant knygą, uždaviau sau klausimą – kodėl aš kreipiuosi į skaitytoją-vyra? Rašau «užsinorėjęs»,(o ne „užsinorėjusi“), naudodamas vyriškos gimines gramatika. Taip įprasta, tačiau patirtis rodo, kad dauguma TKP praktikuojančių yra moterys. Nežinau, kaip tai paaiškinti. Galbūt socialinis vaidmuo, kuris priskiriamos vyrams, bei tos koncepcijos ir NE, susijusios su juo, yra labiau žudantis, negu moterų? Vyras – tai žmogus su stebinančia garbėtroška, beveik didybės manija, agresija ir viso to pasėkoje atsirandančiu bukumu. («Kvailumas – tai negalėjimas mastyti intelektualiai, o «bukumas» – nesugebėjimas mastyti aiškiai ir nuosekliai dėl neigiamų emocijų, todėl netgi išsilavinę ir intelektualus žmonės dažniausiai būna buki). Merginos paprastai elgiasi atvirkščiai – sumažina savo reikšmingumą, gailisi savęs, jaučia nepasitikėjimą, o tai jau mažiau žudanti našta .Vienaip ar kitaip, aš nutariau kreiptis ne į skaitytoją-vyra, bet skaitytoja-moterį, kadangi nematau reikalo laikytis seno įpročio.