Lithuanian change

Error

×

Terminai

Main page / Pradžia / Selekcija-2005: “Kelias į prašvitusią sąmonę” / Mintys / Terminai

Kuo skiriasi mokslinė kalba nuo įprastos kalbos? Kodėl mokslinė kalba tapo tarptautine kalba? Mokslinių sąvokų ir mokslinės kalbos vienybę sąlygoja tai, kad jie yra sukūriami geriausiais visų laikų protais. Pavieniui ir apjungus savo pastangas jie kūrė dvasinį ginklą technikos revoliucijoms, kurios pakeitė žmonijos gyvenimą per paskutinius šimtmečius. Jų sukurtos sąvokos yra žvaigždė keliarodė, kuri apšviečia kelią pritrenkiančiame suvokimų chaose ir moko mus ištraukti visiems žinomas tiesas iš atskirų pastebėjimų.

 

A. Einšteinas

turinys

    Žodžių prasmė, kuriuos vartoja žmonės savo veiksmų ar potyrių žymėjimui, yra labai neaiški ir miglota. Vartodamas tokius žodžius žmogus galvoja, jog „supranta“ apie ką kalba, ir kas stebėtina – jis tikisi, kad ir kiti žmonės jį „supras“. Iš tikrųjų kiti žmonės supranta tuos pačius žodžius šiek tiek skirtingai, arba visiškai skirtingai, arba visai jų nesupranta. Pavyzdžiui, galima iššifruoti tokį pasisakymą “bus geriau, jeigu…“ arba „nėra čia nieko blogo”? Paprašyk dešimt žmonių užrašyti šį pasisakymą kitais žodžiais, ir aiškiai pamatysi palyginusi lapus, jog kiekvienas žmogus supranta juos savaip, o rytoj jis „galvos“ apie tai visiškai skirtingai.

    Dėl to neįmanoma pasiekti aiskumo ir tarpusavio supratimo; jeigu nėra aiškumo, džiaugsmingi norai nepasireikš, mechaniški norai dar labiau stiprės.

    Tuo tarpu, ne taip sunku suteikti apibrėžtiems žodžiams apibrėžtas reikšmes. Todėl reikia atskirti, kad būtent tu (arba dar ir kiti žmonės, kurie siekia atskirti tavo suvokimus ir gali juo užfiksuoti) patyri tai, ką vadini tam tikrais žodžiais.

    Žemiau pateikiu panašių apibrėžimų sąrašą. Pabandyk vartoti šio sąrašo žodžius BŪTENT ta reikšme, kuri yra jam suteikta, ir pažiūrėk – ar sustiprės tavo gebėjimas siekti protinio aiškumo, ar pasireikš džiaugsmingi norai ir NšS, ar lengviau bus tyrinėti, ar padaugės atradimų kiekis.

    Iš pradžių tu dažnai užsikirsi, pamirši reikšmes, žiūrėsi į žodyną, tačiau su laiku visi sunkumai išnyks; galiausiai aiškumas pasireikš dažniau, rezonuojantis su krištoliniai skaidriu kalnų upeliu.

    Aš nuolat papildysiu šį sąrašą.

    (Norėdami surasti žodį Word arba Html formate, spauskite klavišų kombinaciją „Ctrl“ + “F”).

     

    * * * * * * * * * *

     

    *) «Suvokimai» – viskas, apie ką mes kalbame, ką „suvokiame“.

     

    *) «Penki skandhai» = „penki asmeniškų suvokimų tipai“ – pojūčiai [fiziniai] (regos, skonio, taktiliniai, uodimo, klausos, seksualiniai ir kiti), emocijos (neigiamos ir teigiamos), mintys, norai, skirimas.

     

    *) „Neigiamos emocijos“ («NE») – emocijos, turinčios tokių būdingų bruožų:

    1) pasireiškus NE, užplūsta bukumas (t.y. staigus gebėjimo ir noro skirti suvokimus susilpnėjimas);

    2) po jų blogėja savijauta;

    3) po jų silpnėja domėjimasis, nuojauta, entuziazmas, kiti NšS, džiaugsmingi norai;

    4) jų vyksmas nesuderinamas su aiškiu mąstymu;

    5) jų vyksmas nesuderinamas su NšS;

    6) žmogus, patiriantis TE, labai panašus į robotą, lengvai nuspėjamos jo galimos reakcijos ir poelgiai, jaučiasi veiksmų neefektyvumas;

    7) beveik neįmanoma ištrukti iš NE srauto be atkaklaus ir ryžtingo darbo; jeigu turėsi noro nustoti jas patirti tam tikrose aplinkybėse, jos nenustos – toks yra tūkstančius kartų įtvirtintas įprotis.

    (Įvairių NE apibrėžimo pavyzdžiai: pavydas, savęs gailėjimasis, baimė, pyktis, susierzinims, nepasitenkinimas, nuoskauda, įsiūtis, nustebimas, ižeidimas, įniršis, pavydėjimas, susirūpinimas, nerimas, pagieža, pasišlykštėjimas, gėda, kerštingumas, liūdėsys, ilgesys, nusivylimas).

     

    *) «Teigiamos emocijos» («TE») – jų bruožai:

    1) teigiamos emocijos – tai veidrodinė NE priešingybė: pavydas – piktdžiuga, nepasitenkinimas – pasitenkinimas, savęs užgauliojimas („SU“) – pasipūtimas („Pas“), nerimas – ištižusi ramybė ir pilkumas, pralaimėjimo kartumas – „laimėjimo“ džiaugsmas, vienatvės liūdesys – perdetas draugiškumas, pataikavimas ir t.t;

    2) po jų žmogus jaučiasi pavargęs, bejėgis ir abejingas;

    3) po jų žmogus apsinuodija, pablogėja savijauta, nors ne taip akivaizdžiai kaip po NE

    4) jų patyrimo metu žmogus baiminasi, kad anksčiau ar vėliau jos baigsis ir vėl apims NE;

    5) jų vyksmas yra 100% procentų nesuderinamas su NšS – išskyrus tas situacijas, kai TE subalansuoja NE, ir šioje atsivėrusioje erdvėje gali blykstelėti NšS atgarsis;

    6) jų pasireiškimo metu ir po jo užplūsta bukumas

    7) jų vyksmas yra nesuderinamas su aiškiu mąstymu, nors ir ne taip akivaizdžiai, kaip NE vyksme;

    8) žmogus, patiriantis TE, labai panašus į robotą, lengvai nuspėjamos jo galimos reakcijos ir poelgiai, jaučiasi veiksmų neefektyvumas;

    9) noras patirti TE primena priklausomybe nuo narkotiku– «laužymai» dėl negaunamų TE gali būti ypatingai skaudūs, t.y. gali būti lydimi labai stiprių NE;

     

    *) «Nušvitusieji suvokimai» («NšS») – suvokimai, kurių apibrėžimui mes vartojame žodžius: švelnumas, grožio jutimas, siekimas, giedrumas, kūrybos džiaugsmas, simpatija, malonumas, džiaugsmingi norai, nuojauta, įkvėpimas ir kiti. (žr. skirsnį „NšS sąrašas su apibūdinimais“).

    NšS skiriamieji požymiai:

    1) skiriasi tik stipraus intensyvumo atveju – nėra objekto, nėra „mano priklausomumas“ ir „kryptingums į tave“.

    (jeigu tu jauti silpną švelnumą, manai, kad „jauti švelnumą jai“, bet jei švelnumo jausmas tampa stipriu, o ypatingai – ekstatiniu, atsiranda aiskumas – tai ne “tavo” švelnumas, or ne “jai” tu jauti švelnumą, kitas žmogus – tik nušvitęs faktorius švelnumui).

    2) Bet kuris NšS rezonuoja su kitais NšS.

    3) NšS yra nesuderinami su liūdesiu – kuo stipresnis lūdesys, tuo silpnesni ir retesni NšS.

     

    *) «Neigiamas fonas» («NF») – NE visybė intensyvumas labai silpnus. Neturi ryškiai pasireiškiančių spindulių, ištestas laike, gali tęstis valandų valandas, dienų dienas, mėnesį po mėnesio, visą gyvenimą. Jame sunku atskirti konkrečias NE. Ne slopinimas (žr. toliau) sustiprina NF.

     

    *) «Neigiama energetinė būsena» («NEB») – nemalonių [fizinių] pojūčių visuma, kuriuos mes dažnai vadiname „bloga savijauta“, tingumas, apatija, «niekas-nevyksta», «sunkaus kūno pojūtis» ir t.t.

    (NEB galima tobulai pašalinti, kaip ir NE. Efektyviausi metodai – metodai, kuriais šaliname NF, jeigu NEB požymiai panašus į NF; taipogi NE šalinimo metodai, jeigu šią akimirką NEB požymiai panašūs į NE).

     

    *) «Neigiamas nusistatymas» («NN») – trumpi, silpni agresinių NE blyksniai (nepasitenkinimas, susierzinimas, agresija, pagieža, ir kt.)

    (Asocijuojasi su tankiu ir beribiu nuodingų mašalų debesių, skirtingai nuo NF, kuris asocijuojasi su tankia nuodinga migla.

    NN užplūsta įprastą žmogų nuo beveik bet kurio suvokimo, ypatingai veiklos metu, esant tarp žmonių, bendraujant su jais, galvojant apie juos).

     

    *) «4N» – NE, NEB, NF ir NN.

     

    *) «Nuoskauda» – savęs gailėjimasis + agresija + kerštingumas.

     

    *) «Bjauribiškumas» – SP + agresija + piktdžiuga + noras pažeminti, išjuokti, nubausti.

     

    *) «Įsisąmoninimas» – mintis, kuri:

    a) sustiprina protinį aiškumą

    b) rezonuoja su NšS aiškumu

    c) rezonuoja su kitais NšS.

     

    *) «Mechaniškas noras» («mn») – toks noras, kuris:

    a) yra sąlygojamas įpirštomis mintimis-koncepcijomis, kurioms priklauso tokie žodžiai-parazitai, pavyzdžiui, „reikia“ ir kiti, kurių dėka atsiranda Frankenštainai, teigiantys, kad „reikia nueti ten“, „reikia taip padaryti“, „bus gerai taip pasielgti”; tu eini ir darai tai nepaisant to, kad nejauti džiagsmingo noro ir patyri NE (nepasitenkinima, savęs gailėjimąsi), NEB (nuovargį, apatiškumą), TE (pasitenkinimą, SP), palaikydama kitas koncepcijas („gerai, kad aš taip padariau, taip yra gerai ir teisingas, taip reikia“).

    b) yra sąlygojamas NE (noras pabėgti nuo pilkumos jausmo arba nuobodulio, sustiprinti susierzinimą ir NN) ir TE (noras patirti SP, pasitenkinimas).

    c) yra sąlygojamas mechanišku įpročiu – po darbo ateidama namo, tu visada įjungi televizorių, ir net tuo atveju, jeigu žinios tavęs visiškai nedomina, tu žiūri jas bukumo būsenoje.

    d) yra sąlygojamas NEB (jauti apatiškumą ir nešalini jį, atsiguli ant sofos ir pasiduodi jai).

    e) yra sąlygojams kitais mn.

     

    *) «Noras turėti NšS» – mechaniškas noras išnaudoti NšS realizuojant kitus mechaniškus norus (skirtingai nuo «[džiaugsmingo] NšS noro» – norą patirti NšS dabar).

     

    *) Žodis «Koncepcija“ moksle pažymi pakankamai neprieštaringą hipotezių sistemą ir eksperimentinių duomenų interpretaciją. „Tiesaus kelio praktikos“ (TKP) kontekste šis žodis yra naudojamas tą reikšmę, kurią jis įgyjo šnekamojoje kalboje – „mechaniškai“, t.y. negalvojant, žodis, kuris buvo aklai perimtas, teiginys“.

    (Mechanišką koncepcijų perėmimą įtakoja mechaniški norai, neigiamos emocijos (NE) (pavyzdžiui, savęs užgauliojimas («SU»), nesmagumas, neigiamas nusistatymas (NN) prieš save, izoliacijos baime, ir t.t.), be savo samprotavimų, be motyvų paieškos. T.y. yra aklai tikima kažkokių teiginiu, ir žmogus gyvena lyg šis teiginys neabejotinai atitiktų tiesą).

     

    *) «Nuliūdimai» – NE ir TE, [klaidingos] koncepcijos ir vidinis mechaniškas pokalbis, mechaniški norai, neigiami pojūčiai (NEB, įpiršti jūdesiai, «bloga savijauta»).

     

    *) «Džiaugsmingas noras» («dn») – noras, kuris rezonuoja mažiausiai su nuojauta, entuziazmu, džiaugsmu, atkaklumu.

    (Yra tam tikrų bruožų, skiriančių džiaugsmingą norą nuo mechaniško noro, pavyzdžiui, jeigu dn nepavyko realizuoti, neatsiranda NE ir kt. – žr. knygoje)

    (Bet koks noras yra noras pakeisti suvokimus)

     

    *) «Darbų frontas» – džiaugsmingų norų visatis [pasireiškiančių dabar], kurių įgyvendinimo metu tu dedi pastangas.

     

    *) «Rezonansas» – NšS ryškumo, intensyvumo sustiprinimas (arba kitos savybės) pasireiškiant kitam neliūdnam suvokimui (pavyzdžiui, medžio suvokimas) arba NšS.

     

    *) «Nušvitęs faktorius» («NšF») – suvokimas, rezonuojantis su NšS.

     

    *) «Nuoširdumas» – džiaugsmingas noras skirti suvokimus.

     

    *) «Saviapgaulė» – mechaniškas noras iškreipti [sau pačiam] suvokimų fiksaciją.

     

    *) «Melagingumas» – mechaniškas noras iškreipti [pranešamą kažkam] užfiksuotą informaciją apie savo suvokimus.

    (Jeigu tu praneši, jog fiksuodama „nėra pavydo“, tačiau elgiesi kaip pavydus žmogus, aš turiu pagrindą manyti, kd tu apgaudinėji save arba meluoji).

     

    *) «Teisingumas» – mechaniškas noras užslopinti melagingumą.

     

    *) «Įsitikinimas [suvokimų buvimu]» – tvirtas esamo suvokimo skirimas.

    (Kalbant netiesiogiai, jeigu šis suvokimas yra atskirtas, apie tai galima spręsti arba iš to, kad yra mintis „aš skiriu [šiuos suvokimus]“, „ [šie suvokimai] yra“, arba iš to, kad yra šio suvokimo prisiminimas).

     

    *) «Prisiminimas» – bet koks suvokimas, lydimas mintimi „tai buvo“ ir įsitikinimas tame.

     

    *) «[Suvokimo] fiksacija mintyse» – skirimas + mintis, kad «aš atskiriu šį suvokimą», «šis suvokimas yra.

     

    *) «Terminas» – žodis, kuriuo aš pažymiu nustatytą suvokimų visumą.

     

    *) «Sąmoningumas [apie NšS]» – dn patirti NšS (dnNšS), kuris pasireiškia ne vieną kartą, mažiausiai kelis per kurį laiką. Atitinkamai galima kalbėti apie daugiau ar mažiau tirštą sąmoningumą, apskaičiuoti procentais jo dalį nuo viso fiksacijos laiko.

    (Nepainioti dnNšS su mintimi „aš noriu patirti NšS“! Menas atskirti yra išugdomas su praktikos pagalba).

    Dėl to, kad sąmoningumas yra tirštas dn, galime nesistebėti, jog jis padaro dnNšS ir NšS intensivesniais.

    Kadangi sąmoningumas nėra mąstymas, galima išmokti lydėti juo bet kokią veiklą, įskaitant intensivų intelektualinį darbą.

     

    *) «Tiesaus kelio praktika» («TKP») – nuoseklus nenorimų tau suvokimų keitimas į norimus suvokimus. Tam reikia justi džiaugsmingą norą ir kultivuoti jį ryžtingai ir atkakliai, kols naujai besiformuojantis įprotis pakeis buvusį įprotį, kažkadą sukurtą mechaniškai. Aš vadinu šį kelią „tiesiu“ todėl, kad jo įgydendinimui reikės tik vienos sąlygos – džiaugsmingo noro pakeisti savo suvokimus, pasireiškiančius tavo vietoje.

     

    *) «Pastanga» – koncentruotas ir intensyvus džiaugsmingas noras [pakeisti nenorimus suvokimus į norimus]. «Koncentruotas» – reiškia chaotiški silpnųjų nukripimai.

    (Pavyzdžiui, „stengtis pašalinti NE“ visiškai nereiškia, jog reikia įtempti visus raumenis, sukasti dantis arba ypatingai kvepuoti – iš tikrųjų reikia stipriai panorėti nustoti patirti NE, labai stipriai norėti patirti NšS ir mėgautis siekiant norimų rezultatų).

     

    *) «[Norimas] rezultatas» – norimų suvokimų pasireiškimas po įdėtų pastangų pasiekti šių suvokimų.

    (Tokiu būdu snukiai susitaria kalbėti apie “rezultatus” tik džiaugsmingų norų atveju. Snukiams toks būdas yra tikslingas, kadangi klausinėdami vienas kitą ir patys save apie rezultatus, mes visada turime omeny būtent džiaugsmingus norus, o ne mechaniškus).

    *) «Pralaimėjimas» – fiksuojame, kad nėra rezultato.

    *) «Patirtis» – rezultatų ir pralaimėjimų visuma.

    *) «Rezultatatas» – norimų suvokimų pasireiškimas po šių suvokimų noro (įskaitant mechanišką norą)

    *) «Išvada» – norimų suvokimų pasireiškimas po noro juos patirti (įskaitant mechanišką norą).

    (Tokiu atveju “rezultatas“ – tai atskiras „išvadų“ atvejis)

    *) «Pasekmės» – bet kokie suvokimai, kurie pasireiškė po džiaugsmingų arba mechaniškų norų realizavimo.

    (Tokiu atveju rezultatas ir išvados – atskiri pasekmių atvejai)

    *) «Stipriai surištas kompleksas [suvokimų]» – tai suvokimų visuma, kurie pasireiškia labai dažnai, arba beveik visada, arba visada vienu metu arba vienas po kito (dažnai tam tikra seka.

    (Pavyzdžiui, „mano draugužė“- tai stipriai surištas suvokimų kompleksas, todėl, kad aš beveik visada suvokiu tai vienu metu arba vienas po kito, jog pažymiu “jos viedą”, “jos kūną”, “jos balsą”, “jos žodžių reikšmę” ir t.t. ir dažnai suvokiu, jog pabrėžiu „jos striukę“, “jos glamones“ ir t.t.).

    *) «Nesurištas kompleksas [suvokimų]» – suvokimų visuma, kurie pasireiškia retai, arba labai retai vienu metu, arba vienas po kito taip, kad labai sunku aptikti pastovius jų pasireiškimo dėsningumus, pritaikant analizės metodą. Tokių kompleksų pavyzdys: „aplinkybių susiklostymas“, „chaotiškas įvykių susigrudimas“, „chaosas“, „nepažinama“. Norėčiau pabrėžti, kad nušvitusi skiriamoji sąmonę ir NšS-aiškumas lieka už šio apibrėžimo ribų.

    *) «Lydintysis [suvokimas arba suvokimų visuma]» – toks suvokimas, kuris kartu su „lydynčiasiais“ suvokimais priklauso stipriai surištam kompleksui. Terminas yra naudojamas supaprastinti pasakymų struktūrą.

    (Žodis „lydėti“ buitinėje kalboje yra naudojamas žymėti stipriai surištus (revoliuciją lydi kraujas) ir nesurištus kompleksus (žemės dredėjimą lydėjo lietus). TKP aš vartoju šį žodį pažymėti stipriai surištus kompleksus. NšS aš vartoju terminą „rezonansas”).

    *) «Įprotis» – tai suvokimai, pasireiškiantys kitų suvokimų pasireiškimo metu (arba iš karto po jų), todėl jie sudaro stipriai surištą kompleksą.

    Pavyzdžiui, sukurti įprotį šalinti susierzinimo jausmą [aišku, šio jausmo aplankymo metu] reiškia suformuoti stipriai surištą kompleksą „susiezinimas – pastanga pašalinti susierzinimą“.

    (Žodis „įprotis“ buitinėje kalboje dar turi tokią reikšmę: jis reiškia dažnai pasireiškiantį suvokimą, pavyzdžiui, pasakymas „jis turi įprotį susierzinti“ reiškia, kad žmogus dažnai susierzina. Tai reiškia, jog susierzinimas yra stipriai surišto komplekso „šis žmogus“ dalis.

    *) «NšS kultivavimas» – pastangų dėjimas pasireikšto NšS dažnumą, intensyvumą ir kitas savybes. .

    *) «Asmenybė» – stipriai surištas suvokimų kompleksas iš visų penkių skandhų.

    *) «Akordas» – stipriai surištas NšS kompleksas.

    *) «Bendras tikslas» – intensyvus ir pastovus džiaugsmingas noras, kuris formuoja akordą su nuojauta, atkaklumu ir rimtumu (dažnai pasireiškia ir kiti NšS). Kiti dn silpnėja, jeigu su juo nerezonuoja.

    *) «Procesas» – suvokimų visuma, sekančių vienas po kito („etapų“), išsiskirianti kaip stipriai surištas kompleksas.

    *) «Etapas» – proceso elementas.

    *) «Nuoseklumas [suvokimų]» – suvokimų visuma, sekančių vienas po kito.

    *) «Įgyvendinimas [noro] (kaip nuoseklumą)» – suvokimų nuoseklumas, kuris yra lydimas išvadų norėjimu, kai yra manoma, jog išvados bus.

    *) «Veiksmas» – noro įgyvendinimo sudedamoji dalis.

    *) «NšS sukūrimas» – dedamų pastangų NšS siekimo įgyvendinimas.

    *) «NE šalinimo procesas»: mažiausiai susideda iš tokių etapų:

    1) Trumpa, beveik akimirkinė fiksacija mintyse „yra NE“.

    2) Džiaugsmingas noras nutraukti NE

    3) NE šalinimo aktas (t.y. koncentruotas ir labai stiprus džiaugsmingo noro antplūdis)

    4) Džiaugsmingas NšS noras

    5) Pastangos, dedamos į NšS pasireiškima (t.y. koncentruotas NšS džiaugsmingo noro antplūdis šią akimirką, «įšokimas» į NšS, savęs «prisiminimas» NšS)

    6) NšS pasireiškimas.

    Įvykdžius šeštą punktą, galima sakyti, jog šalinimo procesas yra tobulas.

    („Šalinimo procesas“ reikalingas tuo atveju, jeigu tavo NE šalinimo patirtis yra silpna, arba tuo atveju, kai džiaugsmingas noras šalinti NE nepakankamai stiprus ir negali įveikti mechaniško noro toliau patirti NE; tokiu atveju NE keičiasi į NšS lėtai – kame matyti visi išvardyti proceso etapai. Laikui bėgant, įgydama NE šalinimo patirtį ir dn nutraukti NE, kai kurių etapu vykdymas taps įprastu ir greitu veiksmu, todėl vėliau tu pradėsi kalbėti ne apie „procesą“, o apie „šalinimo aktą“.

    Prie išvardytų procesų galima pridėti kitus, pavyzdžiui, norą sustiprinti NšS dn, arba mintis-„nušvitusius faktorius“, gali iškilti įvairios formis ciklai).

     

    *) «NE šalinimo aktas» arba paprasčiau «NE šalinimas» – pastanga, kurios dėka:

    a) Nelieka nei vieno menkiausio NE pėdsako.

    b) pasireiškia silpnas, bet ryškus NšS.

    *) «Technologija» – noro įgyvendinimo etapų fiksacija [taip, kaip jie seka].

    *) «Atradimų troškimas» – akordas, susidedantis iš:

    1) dn atradimų [praktikoje] (t.y. naujų NšS pasireiškimai, aiškumai, naujų technologijų atradimai, ir t.t.). Kitas rezonuojantis apibrėžimas – džiaugsmingas noras mokytis,

    2) paslapties jausmo,

    3) rimtumo.

    *) «Poilsis» – pertrauka tarp [fizinio] krūvio, dėl kurio atsirado nuovargis.

    (Nei NEB (apatiškumas, niekas-nevyksta ir kiti), nei TE (pasitenkinimas, turėjimo pasitenkinimas, piktdžiuga ir kiti) nėra poilsis. Vienintelis būdas pailsėti – nutraukti fizinę apkrovą; o jeigu žmogui poilsis – tai išsilaisvinimas nuo 4N, vienintelis metodas pasiekti – šalinimas iri NšS).

    *) «Nuovargis» – [fizinių] pojūčių visuma, kurie atsiranda po ilgalaikių ir intensyvių fizinių krūvių. Lydimas noru padaryti pertrauką. Pabrėžiu, jog nuovargis nėra NE, NF ir NEB, pavyzdžiui, tingumas, aptiškumas, tingulys, pilkumos jausmas ir t.t.

    Nuovargis yra visiškai suderinamas su NšS; negana to, džiaugsmingas noras motyvuoja fizinį krūvį, todėl nuovargis – tai malonus pojūtis.

    *) «Pozicija» – kelių suvokimų visuma, kuri suformavo fiksuoto noro įgyvendinimo metu.

    *) «Būsena» – suvokimų visuma, kuri formuojasi atskirai nuo fiksuotų norų.

    *) «[Naudojama dabar] intensyvumo skalė» – TKP yra naudojama 10-balė skalė, kurioje 1 atitinka minimalų šio suvokimo intensyvumą, o 10 – maksimalų. Atliekant praktiką, suvokimų intensyvumas nuolat didėja/mažėja, todėl reikia atsižvelgti tik į tuos suvokimus, kuriuos žmogus patyrė paskutiniu metu (mėnesį, keletą mėnesių).

    *) «Skalės suglaudinimas» – nuliūdusių suvokimų intensyvumo pervertinimas ryšium su jų vidutinio intensyvumo sumažėjimu. Tai, ką anksčiau vertindavai kaip 3-4, dabar yra vertinama 10. Tai, ką anksčiau įvertindavai kaip „daugiau, nei 4“, dabar vertini kaip „išeina už skalės ribų“. Tai, ką anksčiau vertindavai kaip „labai silpnas“, dabar reikia vertinti nuo 1 iki 5.

    *) «Esminis» – toks suvokimas, kurio intensyvumas yra vertinamas aksčiau 5.

    *) «Reikšminis» – toks suvokimas, kurio intensyvumas yra vertinamas nuo 3 iki 5.

    *) «Nesvarbu» – nėra reikšmingų norų atsižvelgiant į tai, apie ką yra kalbama.

    *) «Sunkumas», «keblumas» – tokia pozicija arba būsena, kurioje tu nori dėti esmines pastangas tam, kad pasiektum norimų rezultatų.

    *) «Paprastas» – toks suvokimas, su kuriuo nėra sunkumų.

    *) «Aktyvus laukimas» – pozicija, kuri sudaro tokius džiaugsmingus norus:

    1) bendras tikslas [nukreiptas siekti tam tikro rezultato].

    2) dn noras šalinti mn, kurie yra nukreipti siekto šio rezultato.

    3) dn nerealizuoti silpnus ir nepastovius dn, kurie yra nukreipti siekto šio rezultato.

    4) dn, kad pasireikštų intensyvūs ir pstovūs dn, kurie rezonuotų su bendru tikslu ir būtų nukreipti į šio rezultato siekimą.

    Aktyvaus laukimo pozicija – tai kultivavimo praktikos, dn sustiprinimo ir lydomų NšS pasekmė.

    (Dėl to būna dar viena pasekmė – „užtvaros efektas“ – dn intensyvumas ir pastovumas didėja, stiprėja atkaklumas, nuojauta, rimtumas, pasireiškia kiti NšS).

    (beje, tarpinių žingsnių tarp dn gali neatsirasti! Tačiau tai nereiškia pralaimėjimą, nes „bendras tikslas“ stiprėja „aktyviai belaukiant”, išsivalo nuo mechaniškų sudedamųjų dalių – visa tai padidina tikimybę psiekti norimo rezultato be tarpinių rezultat“ siekimo).

    *) «Prisiverstinis [veiksmas]» – toks veiksmas, kuris atsiranda dėl mechaniško noro įgyvendinimo nepaisant esminių NE, kurie pasireiškia šio mn metu.

    *) Žmogaus «veikla orientuotą į daiktus ir reikmenys» – tai stipriai surištų kompleksų skirimas, jų pasireiškimų dėsningumų paieška, naudojimasis jais siekant ptirti norimus suvokimus.

    *) «Daiktas», «esmė», «procesas» – tai labai stipriai surištų suvokimų kompleksų žymėjimas.

    *) Daikto, esmės arba proceso «suardymas», «sunaikinimas», «nutraukimas», atitinkamai suvokimų visuma, po kurių išnyksta vienalaikis (arba viens po kito) stipriai surištų kompleksų pasireiškimas (ypatingai, jeigu tai negrįžtamas procesas).

    *) «Elementai» (arba «sudedamosios dalys»), «elgesio ypatumai» (arba «charakterio, asmenybės ypatumai») ir «etapai» – stipriai surišti kompleksai, kurie išsiskiria daikte, būtybėje arba procese.

    (Noriu atkreipti dėmesį, kad vartojant šiuos terminus su tokiomis reikšmėmis, visiškai aišku, jog žodis “daiktas” nėra taptiškas su “struktūra”, “esmė” – “elgsena”, o žodis “procesas” – “etapų nuoseklumas“ netgi tuo atveju, jeigu išskirti stipriai surišti kompleksai aprėpia visą suvokimų visumą pradiniame stipriai surištame komplekse. Galima pasakyti kitaip: „pažymėti“ nėra tapatu su žodžių junginių „sužinoti išsami struktūrą ir jos savybes“. Patirtis įrodo, jog vyksta tokie pakietimai (jeigu šiuo metu pasireiškia tam tikri suvokimai ir žingsnis po žingsnio atliekant liūdėsių šalinimo ir NšS kultivavimo praktiką):

    1) atsiranda naujų fiksavimų skirimas, ir žmogus supranta (t.y. mintis, rezonuojanti su NšS), kad tokio skirimo šioje vietoje anksčiau nebuvo. Tai skiriamosios savybės pavyzdys, kuri yra pasiekiama atliekant praktiką, o taip pat žmogaus” lavinimo pavyzdys, t.y. naujų, jam anksčiau nežinomų suvokimų pasireiškimų.

    (Arba, kalbant apie daiktą, mes galime aptikti naujus suvokimus dėl to, kad:

    a) kitaip jį paveikėme – pavyzdžiui, padarėme mokslinį tyrimą eksperimentinės fizikos arba eksperimentinės psichologijos srityse,

    b) sustiprinome eksperimentinės bazės pajėgumą (prietaisų leidžiamą jėgą ir t.t.), asmens tyrimo metodų efektyvumą ir .t.)

    2) atsiranda naujų fiksavimų skirimas, taipogi yra supratimas, kad šio skirimo šioje vietoje anksčiau nebuvo. Tai nuoširdumo sustiprinimo atliekant praktika pavyzdys.

    3) atsiranda nauji būdai atskirti stipriai surištus kompleksus, sudarančius pradinį kompleksą; tai gali būti pagrindas sukurti naujas hipotezes ir toliau tyrinėti ir atrasti naujus suvokimus.

    Tokiu būdu, suteikdamas vienokį arba kitokį pavadinimą stipriai surištam kompleksui, aš negaliu numanyti, kad užfiksavau visus atskirtus suvokimus ir kad ateityje neatsiras jaujų suvokimų skirimų, kuriuos aš įtrauksiu į pradinio stipriai surišto komplekso struktūrą dėl to, kad jie atitinka stipriai surišto komplekso sąvokos apibrėžimo sąlygas.

    Aš nesustosiu prie pavyzdžių; taikyti tai, ką parašiau aukščiau, yra elementaru, kiekvienas gali lengvai tai padaryti. Tai, kas vyksta su žmogumi, kuris praktikuoja TKP, yra stipriai surišto komplekso pavadinimu „aš“, „šita vieta“, „suvokimų rinkinys šioje vietoje“ išplėtimas ir patikslinimas).

    *) «Struktūra», «charakteris» («asmenybė») ir «nuoseklumas» – elgsenos ir etapų elementai ir ypatumai.

     

    *) «Apibūdinimas [suvokimų visumos]»:

    а) «elgsenos struktūrinis apibūdinimas» – stipriai surištų kompleksų sąrašas, kuriuos pavyksta išskirti šioje suvokimų grupėje (elementai, tam tikros suvokimų visumos elgsenos ypatumai ir jos elementų, etapai), ir/arba

    b) «rezonansinis apibūdinimas» – suvokimų išvardijimas, kurie rezonuoja su šia visuma. Dažniausiai yra naudojami žodiniai, vaizdingi apibūdinimai (bet tik iš įpratimo iškisrti stipriai surištus kompleksus būtent tarp šių suvokimų grupių).

    (Jeigu nėra struktūrinio elgsenos apibūdinimo, matomai turime pagrindą numanyti, kad šis posakis – ne apibūdinimas, o „poetika“ (žr.toliau), nes:

    1) jeigu žmogus apibūdina tikrai tą suvokimų visumą, kurią jam pavyko išskirti, jis visada sugebės duoti ganėtinai išsamų struktūrinį elgsenos apibūdinimą jau po pirmų šių suvokimų pasireiškimo bandymų, t.y. gali apibūdinti daugybę detalių, susijusių su jų atsiradimu,

    2) jis netik „sugeba apibūdinti“, jį būtinai aplanko tok noras tuo taveju, jeigu šie suvokimai yra nušvitusieji suvokimai arba sudaro nušvitusius elementus, etapus).

     

    *) «NšSA-rezonansas» – reiškinio žymėjimas, kurio esmė – stiprus rezonansas tarp NšS pasireiškimo ir džiaugsmingo noro jį apibūdinti.

     

    *) «Termino apibrėžimas» – stipriai surišto komplekso apibūdinimas, kurį aš žymėsiu šiuo terminu.

     

    *) «Termino apibrėžimo patikslinimas» = stipriai surišto komplekso apibūdinimo patikslinimas, kurį apibrėžiame šiuo terminu, t.y.:

    а) stipriai surišto komplekso sąrašo patikslinimas

    b) suvokimų atranką, labiau rezonuojančių su dabartiniu suvokimu (suvokimų visuma).

     

    *) «Pakankamai tikslus termino apibrėžimas»: šiuo metu nėra džiaugsmingo noro tikslinti terminą, o jo naudojimas padeda pasiekti saikingto aiškumo (ir galbūt, rezonuoja su NšS-aiškumu).

     

    *) «Žodis-parazitas» – ne terminas, t.y. žodžio reikšmė neapibrėžta. Žodžių-parazitų vartojimas kalboje padaro ją automatiškai nerišlia, bereikšme, neturinčia protinio aiškumo, nerezonuojančia su NšS.

    (Tokių žodžių kasdieninėje kalboje beveik nėra, nes tokius žodžius, kaip „kėdė“, „stalas“, „pašluoti“, „atnešk“ skirtingi žmonės apibrėš, jeigu turės tokį tikslą, labai panašiai, t.y. šie žodžiai pakankamai tiksliai yra apibrėžti jų naudojimu kontekste. Taipogi tai būdinga fizikų bendravimui apie fiziką, inžinierių apie paruošiamąjį aparatą, mechanikų bendravimui apie remontuojamą variklį, ir t.t. Tai yra susiję su tuo, kad kasdieninėje ir profesionaliojoje veikloje žmonės nori pasiekti rezultato, ir yra priversti siekti labai tiksliai suprasti vienas kitą, nes kitaip rezultato jie nepasieks, ir visi tai pamatys. Kas liečia žmogaus psichinę veiklą, šioje srityje yra daugybė žodžių-parazitų – beveik 100%. Tai yra paaiškinama tuo, kad žmonės nenori gauti rezultatą savo norų siekimo pavidale, ir jie nenori tikrinti – ar kas nors pasiekė rezultato, ar nepasiekė).

     

    *) «V-parazitai» («virusiniai parazitai») – žodžiai-parazitai, kurių atžvilgiu juos vartojantys žmonės turi nepagrįstą įsitikinimą, kad jie žino, ką reiškia šis žodis. Pavyzdys: „reikia“, „pagalba“, „gerai“, „blogis“, „teisybė“, „teisinga“ ir t.t. T.y. žmonės net nesupranta, kad šis žodis yra žodis-parazitas (o dažnai visai nenori to suprasti, kadangi nori išlaikyti bukumą, nenori patirti aiškumą).

     

    *) «C-parazitai» («standartiniai parazitai») – žodžiai-parazitai, kurių atžvilgiu juos vartojantys žmonės supranta, jog jie nereškia nieko konkretaus. Pavyzdžiai: Įkyrus priesvoriai, pavyzdžiui, „nu“, „tartum, tarsi“, „tai yra“, visą tai“, „tipo“, „kaip ten“, „reiškia“, „kažkoks“, „iš principo“, „paprastai“, „kažkaip“, „bendrai kalbant“».

     

    *) «N-parazitai» («[pseudo]-moksliniai =žargonizmai») – virusinių parazitų variantai: žodžiai, žmonių, vartojančių juos, manymu, suteikiantys svarbumą, svarumą. N-parazitai sustiprina pašnekovo SP ir savęs gerėjimąsi; taipogi skirti tam, kad pašnekovas patirtų SU, užslopintų norą prieštarauti, savarankiškai galvoti, ir aklai perimti pašnekovo koncepciją. Kartais n-parazitai yra vartojami abipusiam SP įtvirtinti, abipusiam pasinerimui į svaiginantį psitenkinimą savimi, bukumą. Pavyzdžiai: «iš tikrųjų», «bendrai kalbant», «norėčiau pasakyti, jog…», «taip, bet…», «maždaug taip», «manysime, kad…», «pagal tam tikrus tyrimus…», «tam tikras filosofas dar … amžiuje pasake, kad…», «plačiai žinoma, kad…», «mano subjektyviu supratimu…», «objektyvumo dėlei reikia pasakyti …», «aš taip jums pasakysiu…», «leiskite, bet…» ir t.t. Milijonai žmonių mano esą intelektualiai išsilavinę, išprusę, svarbios personos, todėl tokių posakių rinkinys yra itin didelis.

     

    *) «K-parazitai» («komunikaciniai parazitai») – fonetiniai, varomieji įkyrūs priesvoriai prie kalbos:

    1) pirmo žodžio pradinės priebalsės dvigubinimas tokiame žodžių junginyje: „ššštai ką pasakysiu…“

    2) didesnis akių dangstymas vokais, žodžio junginio tarimo pradžioje

    3) platesnis akių merkimas (išspanginimas)

    4) paskutinės balsės tempimas tarp žodžių junginių: „manau, kaaad…“

    *) įvairiausi „ee..“, „mm..“.

    6) nesibaigiantis įvairių įkyrių judėsių kalbos metų sąrašas – veido iškreipimas, pasikasymai, pasitempimų ir t.t.

     

    *) «Poetika» – virusinių parazitų modifikacija: žodžiai-parazitai, vartojami kaip trigeriai TE ir NE patyrimui.

     

    *) «Apsigaudinėjimas su kabutėmis» – labai dažna apsigaudinėjimo forma, kurioje žodis-prazitas imamas į kabutes ir vartojamas taip, kaip buvo vartojamas anksčiau! Tuo tarpu žmogus galvoja: „juk paėmiau šį žodį į kabutes, todėl suprantu, jog jis nieko nereiškia“. Kam tada rašyti tai, kas nieko nereiškia? Kodėl negalima vietoj posakio „jis man padėjo“ parašyti, kad „jis man gfkebgr“? Tačiau jis neklausia savęs apie tai ir užslopiną protinį aiškumą ir toliau vartoja žodį-prazitą.

     

    *) «[žmogaus] Pasireiškimai » – žmogaus veiksmai.

    (Kad nereikėtų apsunkinti formuoluotės, pagal nutylėjimą aš kalbėsiu apie kito žmogaus pasireiškimus ir prielaidas kito žmogaus atžvilgiu, nors tą patį galima psakyti apie save, kai prisimeni save, t.y. kai egzistuoja suvokimų grupė, kurią tu apibrėži “taip su manimi jau buvo”).

     

    *) «[žmogaus] elgesys » – žmogaus veiksmai, kurie yra išskiriami kaip stipriai surištas kompleksas.

     

    *) «Išoriniai faktoriai» (arba «sąlygos» arba «aplinkybės») – suvokimai, nesudarantys stipriai surištų kompleksų, kuriuos aš tyrinėju. Pavyzdžiui, jeigu aš noriu interpretuoti merginos elgesį, kuri pažiūrėjo į mane niūriai, reikia įsidėmėti tokius išorinius faktorius, kaip jo pavydaus vyro buvimas, kuris tampo už jos rankovės, ir daugelį kitų. Galų gale, pradinė interpretacija „aš jai nepatinku“ gali kardinaliai pasikeisti: „ji galvoja, kokia jinai yra kvailė, vietoj to, kad pasilinksmintų su tokiu fainu vaikinu, vaidina sąžiningos ištekėjusios damos vaidmenį“.

     

    «[interpretacijų, prielaidų] Motyvai» – pasireiškimai, kuriuos tu galėjai stebėti ne vieną kartą (savyje ir kituose žmonyse); tu supratai, kad jie dažniau ar rečiau (taipogi priklausomai nuo tam tikrų išorinių faktorių buvimo) yra lydimi tokiais suvokimais, kurių buvimą tu numanai, ar kitais suvokimais, kurie savo ruožtu dažnai yra lydimi tais suvokimais, kurių buvimą tu numanai.

     

    *) «Prielaida» – samprotavimas, išvada apie kažką, kas turi didelę tikimybę, tam tikrų motyvu pagrindu [pavyzdžiui, kai yra pastebėjimų ir žinomų dėsningumų sąrašas].

     

    *) «[kito žmogaus pasireiškimų] Interpretacija» – atskiras prielaidų atvejis – tokia prielaida, kai tokie suvokimai [kitame žmoguje] lydi tam tikrus [jo] pasireiškimus.

    Jeigu yra pagrindas manyti, kad kitas žmogus turi kažkokius suvokimus, reikia:

    a) nurodyti konkrečius jo pasireiškimus

    b) išvardyti visas galimas interpretacijas, remiantis turima patirtimi, t.y. pasireiškimų stebėjimas ir lydomus juos suvokimus, kurie yra artimi tiems, kuriuos tu stebi.

    (Kalbant apie „suvokimus kituose žmonėse” reiškia neprarasti aiškumo, jog sąvoka „kitas žmogus“ yra ne kas kitas, o MANO suvokimų apibrėžimas. Visi suvokimai yra tik „mano“ suvokimai, t.y. tik tai, kas yra išskiriama ir fiksuojama šioje vietoje; „kitas žmogus“, „kito žmogaus pasireiškimai“ – tai „mano“ suvokimo apibrėžimai, kurie tėra stipriai surišti kompleksai. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus samprotavimus, būtų klaidinga kurti madingas koncepcijs apie „realybę“, „iliuzijas“, „vienatvę“, nes šie žodžiai – yra žodžiai-parazitai, t.y. neturintys jokios tikslios reikšmės ir yra vartojami kaip [klaidingų, nepagrįstų] koncepcijų elementai.)

     

    *) «Adekvatus» – atitnkantis turimas prielaidas, pastebėjimus.

     

    *) «Pralaimėjimo analizė» – įdėtų pastangų fiksacija, suvokimų turinio keitimas dedant pastangas, pasekmes. Dėsningumų paieška, prielaidų formavimas apie pralaimėjimo priežastis, tyrimų atlikimas. Pralaimėjimo analizė – tai būdas pasiekti aiškumą, padaryti savo pastangas labiau efektyvesnėmis, padidinti rezultatų pasiekimo tikimybę.

     

    *) «Reikalingas [pasiekti rezultatą]» – toks, be kurio pagal prielaidas, neįmanoma pasiekti rezultatą.

     

    *) «Melas» – mechaniško noro iškreipti informaciją apie suvokimus įgyvendinimas (nepriklausomai nuo metodo – akcentų slinkimas, neryškumo įnešimas, sumainymas, ir t.t.).

     

    *) «Dezinformacija» – džiaugsmingo noro iškreipti informaciją apie savo suvokimus įgyvendinimas (nepriklausomai nuo metodo – akcentų slinkimas, neryškumo įnešimas, sumainymas, ir t.t.). Tipiški dezinformacijos tikslai:

    1) bandomosios situacijos sukūrimas kitam praktikuojančiam, kai yra pagrindas manyti, jog jis turi tokių sutiacijų džiaugsmingų norų,

    2) bandomosios situacijos sukurimas sau,

    3) apsauga nuo kitų žmonių agresyvių veiksmų.

    (Tipiškas liūdėjimas: priimti savo melą už dezinformaciją. Sprendimas – nuodugniai išnagrinėti savo suvokimus, atkurti norą sustiprinti nuoširdumą, užimti pozicija „dabar aš nesu nuoširdus“, paprašyti pagalbos pas kitą praktikuojantį žmogų, kad jis galėtų ištirti tave).

     

    *) «Spygliukai» – pasireiškimai, dėl kurių galima manyti, jog žmogus turi suvokimų, neatitinkančių tavo supratimą apie jį.

     

    *) «Uogelės» – pasireiškimai, dėl kurių galima manyti, jog žmogus turi suvokimų, atitinkančių tavo supratimą apie jį.

     

    *) «Išstumimas» – mechaniškų norų įgyvendinimas.

    a) neskirti „spygliukus“ žmoguje.

    b) slopinti prisiminimus apie žmogaus pasireiškimus, jeigu yra pagrindas manyti arba įsitikinimas, kad galu gale atsiskleis “spygliukai”.

    c) slopinti prisiminimus apie žmogaus pasireiškimus, jeigu yra pagrindas manyti arba įsitikinimas, kad galu gale šios analizės metu atsiskleis “spygliukai”.

    d) esant interpretacijoms apir žmogų, slopinti mintis, vedančias iki nenorimų suvokimų, kokis akivaizdžiais jie bebūtų.

     

    *) «Pripiešimas» – mechaniškų norų įgyvendinimas.

    a) kurti klaidingą įsitikinimą, kad tu išskiri žmoguje „uogeles“.

    b) kurti klaidingą įsitikinimą, kad yra prisiminimų apie „uogelių” skirimą jame.

    c) inicijuoti protinę veiklą, pažeidžiant net labai aiškius logikus ryšius, jeigu galu gale bus prieita išvados, kad žmoguje yra “uogelių”.

    d) interpretuojant žmogaus elgseną, išlaiktyti tik tokias mintis, kurios veda prie norimų variantų.

     

    *) «Tyrinėjimas» – apibrėžti žemiau veiksmų suvokimai, nukreipti pasiekti protinį aiškumą apie “tyrinėjimo objektą” – stipriai surištą kompleksą.

    Pilnavertį „tyrinėjimą“ turi sudaryti veiksmų visumą, kuri savo ruožtu mažiausiai turi:

    a) tyrinėjimo objekto apibrėžimą

    b) „tyrinėjimo metodo“ apibrėžimą – tokių veiksmų išvardijimas, kuriuos atlikus, pagal turimas prielaidas ir spėliones, taip pakeis tyrinėjimo objektą, kad jų analizė padės pasiekti protinio aiškumo dėl tyrinėjimo objekto.

    c) „tarpinių tyrinėjimų rezultatų“ fiksavimą:

    *) atlikti veiksmai,

    *) tyrinėjimo objekto pasikeitimas,

    *) iškylantys spėjimai,

    d) „tyrinėjimo rezultato“ fiksavimas – pasiektų aiškumų išvardijimas.

    *) Dar vienas būdas apibrėžti „tyrinėjimą“ – suformuluoti klausymą, kuris mane domina ir ieškoti atsakymą darant bandymus ir atliekant pastebėjimus

     

    *) «Argumentai» – tai frazės:

    1) sudarytos aiškiai ir neprieštaraujančiai,

    2) aprašo pastebėjimus ir jų analizės rezultatus, susijusius su diskutuojama tema,

    3) išreiškia tam tikrą poziciją – sutikimą, nesutarimą, dalinį sutikimą, papildymą, naują požiūrį, pataisą ir t.t.

     

    *) «Išsemimas – [mechaniškų norų]» :

    1) daugkartinis mechaniškų norų įgyvendinimas (kartais iki persisotinimo arba stipraus persisotinimo),

    2) realizavimo tyrinėjimas

    3) pasekmių fiksavimas

    4) stipriai surištų kompleksų paieška tarp pasekmių jų tyrinėjimas.

     

    *) «Norų selekcija»:

    а) norų fiksavimas

    b) norų skyrimas į džiaugsmingus ir mechaniškus

    c) pastangų dėjimas pašalinti mn ir sustiprinti dn.

     

    *) «[mechaniškų norų] Pusiauskaidymasis» – mechaniško noro intensyvumo sumažėjimas (vidutiniškai) (dėl bendros išsemimo ir selekcijos praktikos įtakos, liūdėsių šalinimo ir NšS sukurymo) iki tokios stadijos, kai džiaugsmingas noras pašalinti šį mechanišką norą tampa apibrėžtu, pastoviu ir nugali įpratimą patirti šį mechanišką norą daugely atveju.

     

    *) «Tikslingas» – toks, kurio atžvilgiu yra pagrindas manyti, jog taikymas padės padidinti rezultato pasiekimo tikimybę.

     

    *) «Optimalus» – toks, kurio atžvilgiu yra pagrindas manyti, jog jo taikymas arba jo įtaka padės pasiekti geresnį rezultatą, pavyzdžiui, greitesniu arba pilnutiniu būdu. T.y. „optimalus“ – tai pats tikslingiausias.

     

    *) «Rezultatyvus», «efektyvus» – kurio taikymas padėjo pasiekti rezultato.

     

    *) «Klaida» – klaidingas samprotavimas, kurio priežastis kylą iš nepakankamos samprotavimų treniruotės, nepakankamų motyvų paieškos ir jų analizės, ir t.t., nes tai nėra liūdėjimų pasekmė – NE, mechaniški norai, koncepcijos.

     

    *) «Bukumas» – džiaugsmingo noro stoka (liūdėsių įtaka) atskirti suvokimus, dėl kurios prarandamas protinis aiškumas ir džiaugsmingi norai.

     

    *) «Viršpastanga» – itin aukšto intensyvumo pastanga (9-10 balų pagal tavo dabartinę skalę ir išeinanti už jos ribų); kai darai ką nors (t.y. keiti suvokimus) nepaisant įsitikinimo, kad tu negali tai padaryti.

     

    *) «Neigiama dominanta» – NE ar NF, prie kurių žmogus taip stipriai įprato, jog negali įsivaizduoti save už jų ribų, liaujasi fiksuoti tai, kad jis nuolat juos patiria; tačiau ir turėdamas norą atskleisti NE ir NF, jis negali jų išskirti, nes tam reikia ilga laiką tyrinėti save ir nuolat dėti pastangas pašalinti liūdėjimus.

    (Tokia neigiamų dominantų savybė nėra kliūtis praktikos kelyje, todėl, kad visada yra daugybė fiksuojamų liūdesių, kuriuos šalinant, sustiprėja tavo įgūdžiai teisingai atsikrti ir atsiranda galimybė išskirti ir pašalinti neigiamą dominantą).

     

    *) «Tobulas NE šalinimas» – šalinimas, trukęs pusę sekundės arba greičiau.

     

    *) «NE išstumimas» – vienos NE pakietimas į kitą NE arba TE. Pavyzdžiui, vietoj gėdos tu pradedi jausti agresiją arba sarkazmą. Toks kelias neveda į išsilaisvinimą nuo liūdėsių.

     

    *) «[Išoriniai] NE pasireiškimai» arba «NE požymiai» – elgesnos elementai, dėl kurių galima numanyti (kituose žmonėse arba tavyje) NE buvimą tavyje (mimika, intonacija, gestai, žodžių turinys ir t.t.).

     

    *) «NE numušimas» – greitas (mažiau, nei per 2-3 sek) NE intensyvumo sumažėjimas dėl įdedamų pastangų ją pašalinti.

     

    *) «NE slopinimas» – tokio noro rinkinio rezultatas:

    1) yra noras patirti NE, noras, stipresnis už norą šalinti NE (arba noro šalinti NE visai nėra)

    2) yra noras nuslėpti NE požymius

    3) nuoširdumas labai silpnas (yra jo visai nėra)

    4) kartais yra NE numušimas (arba silpnas noras pašalinti NE)

    NE slopinimas sustipriną NF ir NEB intensyvum, NP dažnumą.

    *) «Nutylėjimas» – (džiaugsmingo arba mechaniško) noro išsakyti savo požiūrį, pranešti apie savo suvokimus slopinimas.

    *) «Tobulas veiksmas» – bet kuris džiaugsmingo noro įgyvendinimo proceso etapas arba bet koks procesas, susidedantis iš tobulų etapų.

    *) «Traukimasis į atbukimą» – vietoj to, kad šalintumei NE, tu atstumi mintis apie tai, jog patyri NE, slopini jų fiksavimą, bandai išstumti NE su TE pagalba.

    *) «Nuosmukis [praktikoje]» – tokia būsena, kurioje nuliūdimų noras yra stipresnis už NšS norą.

    *) «Įsilipimas [NE]» – yra mintis „dabar yra NE“, yra silpnas noras nustoti patirti NE, tačiau jo stiprumas nepakankamas tam, kad nugalėti įpratim patirti NE ir mechanirško noro toliau patirti NE stiprumą.

    *) «Didelis Raudonas Migtukas» («DRM») – įsivaizduojamas veiksmas, su kuriuo pagalba žmogus, įklimpęs į NE, svajoja išsilaisvinti nuo NE ir patirti NšS be jokių pastangų. Pavyzdžiui, užimti pozą, perskaityti mantrą, nupirkti raštą apie nuodėmių atleidimą ir t.t. Tačiau šie veiksmai nėra pastangos pašalinti NE ir sukurti NšS, todėl rezultatas negali būti pasiektas.

    *) «Krizė niekas-nevyksta» («krizė nn») – būsena, kurioje nefiksuojamos stiprios NE, taipogi nėra NšS. Nėra džiaugsmingų norų, nėra mechaniškų norų. Nesupratama, ką norisi daryti. Nėra nuojautos, niekas neįdomu.

    (Kad pasibaitų ši krizė reikia pradėti išskirti ir šalinti pačias “menkiausias” NE, ir kurti NšS su formaliu praktiku pagalba).

    *) «Konservatyvios praktikos» – suvokimų keitimo veiksmai, kuriuos atlikdama tu stiprini įprotį keisti svokimus ir norėti juos keisti. Pavyzdžiui, įpročio rukyti arba kito smulkaus buitinio įpročio šalinimas gali pasirodyti nelabai paprastu uždaviniu, bet tai vistiek yra žymiau lengviau, negu įsisavinti pastangas šalinti NE; taip yra todėl, kad, pirma, įpročio patirti NE jėga yra labai didžiulė, antra, mechaniško noro patirti NE jėga yra taipogi didžiulė, trečia, priklausomybė nuo NE yra labai stipri.

    *) «Formali praktika» («FPR») – veiksmai, kurie:

    1) yra atliekami daugybę kartų, serijomis

    2) yra tobuli

    3) yra lydimi prisiminimais apie NšS (pageidautina)

    4) turi tikslą (tiesioginį arba netiesioginį) sukurti arba sustiprinti NšS

    5) rezonuoja su NšS (pageidautina)

    6) yra fiksuojami (pageidautina raštu)

     

    *) «Prisiminimo pasiekimas» – formalios praktikos, kurios sudaro palankias sąlygas tam, kad prisiminimas vyktų dažniau ir būtų intensivesnis. Joms priklauso „noro išreiškimas balsu“ (veiklos metu, ir už jos ribų), prisiminimo fiksavimas kas penkias sekundes ir t.t.

    *) «Užsiimti fanerine praktika» – imituoti užsiėmimus, atliekant tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, išreiškiant savo norą balsu), motyvuotus mn (pavyzdžiui, norą turėti NšS, užpildyti pilkumą, padaryti įspūdį ir t.t.), o ne dn. Arba vadovautis „planais“, koncepcijomis apie tai, kad reikia “praktikuotis“ ir t.t.

    *) «Įvaryti save [į tam tikrą praktiką]» – dažnai imituoti kažkokią praktiką, todėl dn ją daryti taip silpnėja, kad negali nugalėti mn, apatiškumo inerciją ir nustoja būti įgyvendinamu.

    *) «Išnaudoti [žmogų]» – įgyvendinti savo norus kito žmogaus atžvilgiu arba jam dalyvaujant, naudojantis tuo, kad jis aiškiai neišreiškia savo nenorą, kad tu taip darytum, tuo pačiu

    1) nesidomėti, kodėl žmogus tau neatsako,

    2) nepranešant tam žmogui, kad tu įgyvendini savo norą, naudijantis tuo, kad jis tau neatsako, ir kad tu neturi noro savarankiškai aiškintis – kodėl jis tau neatsako.

    *) «Stalkingas» – tobulo NE šalinimo praktikos lavinimas ir NšS kūrimas situacijose, kai tavo pasipūtimas yra įžeidžiamas maksimaliai.

    *) «Socialinis eksperimentas» – tokių veiksmų atlikimas, į kurios supantys tave žmonės nori agresyviai reaguoti; šių veiksmų tikslas – lavinti gebėjimą tobulai šalinti NE, visu pirma, NP baimės, agresijos, kitų žmonių pagiežos. Stalkingas skiriasi tuo, kad tai nėra stiprus smūgis į pasipūtimą, o taškinis poveikis, kuris yra ribojamas laiku – ne pasipūtimo šturmas, o \valgyba prieš mušį.

    *) «Asketizmas» – tobulo NE šalinimo praktika (pirmiausia SG) ir NšS kūrima tokiose situacijose, kai yra intensyvūs nemalonūs (arba skausmingi) [fiziniai] pojūčiai (reikia būtinai stebėti, kad nesužalotumei savo fizinį kūną, t.y. kad nesuardytumei tą stipriai surištą pojūčių kompleksą, kurį mes vadiname „mano kūnu“; bet iš tikrųjų, nėra reikalo to daryti – yra daugybė galimybių patirti nemalonių intensyvių pojūčių, išprovokuojant save SG visiškai nepavojinguose bandymuose).

    *) «Snukių nuomonė [apie tam tikrą žmogų]». „Snukių nuomonė“ apie kažkokį žmogų ir „snukių požiūris“ į tam tikrą žmogų nėra būtina partinė nuomonė, tai statistiškai patvirtintas reiškinys. Snukiai – tai išskirtiniai laisvai mąstančios ir jaučiančios būtybės (palyginus su įprastais žmonėmis, kurie nešalina liūdesių), nes jie kultivuoja laisvę nuo liudesių, mąstymo nepriklausomybę, džiaugsmingus norus, NšS. Snukiams yra neįmanoma „vadovautis pratijos nuostatais“ todėl, kad tai yra liūdėjimas, nesuderinamas su praktikos keliu, su NšS.

    Gali pasirodyti keista ar netgi sukelti įtarimą, jog 90-100% atvejų snukių nuomonės apie kažkurį naujoką, potencialią uodegą arba snukį bendrai sutampa. Vadinasi, jeigu vienas snukis domisi naujoku, 90-100% atvejų juo domisi ir 90-100% kitų snukių, o jei kas nors galvoja, jog kažkos naujokas – tai potencialus snukis, taip pat galvoja ir kiti 90-100% snukiai 90% atvejų, ir ne tik galvoja, bet jaučia dn norą padėti jo praktikoje. Tai nenuostabu, todėl, kad besipraktikuojant, snukiai įgauną aukštą protinio aiškumo laipsnį ir NšS-aiškumą, laisvę nuo pripiešimų. Pamažu įsitvirtina ir stiprėja sugebėjimas atskirti suvokimus žmoguje, kai kaupiasi tavo patirtis, stebint naujokus, uodegas ir snukius.

    *) «Naujokas [TKP]» – žmogus, kuris siuntinėja savo ataskaitas apie praktiką mažiau, nei 3 mėnesius (nepaisaint snukių rekomendacijų).

    (Paprastai, pirmos naujokų ataskaitos atskleidžia didžiulį nenuoširdumą, melagingumą, impotenciją, pamokomumą, nepakantumą, mandagumą ir t.t., tačiau naujokams tai būdinga. Todėl kai snukiai atskleidžia visus šiuos liūdesius ir komentuoja naujokus, tai sukelia didžiulę NE bangą, kurios plėšija į dalis, bei sugniaužia. Jeigu naujokas juos įveikia, toliau siekdamas nuoširdumo, laisvės nuo liūdesių, jis turi galimybę mažiausiai tapti nuolatiniu naujoku. Nors dažnai būna taip, kad naujokas lygtais neišreiškia stiprių NE, metų metais siunčia savo ataskaitas, bet snukiai juo nesidomi – jie neturi dn komentuoti, daryti jam įtaką, kadangi jo ataskaitos yra „negyvos“, formalios,jos neatspindi žmogaus siekimą pasikeisti. Kartais snukių komentarai nukrenta lyg plyta į kisielių – kisielius užlieja plytą iš viršaus, ir nėra netgi bangos).

    *) «Nuolatinis naujokas [TKP]» žmogus, kuris:

    а) siuntinėja ataskaitas apie savo praktiką ir/arba dalyvauja naujokų konferencijoje daugiau, kaip 3 mėnesius.

    b) snukių nuomone, jis turi laia stiprų pasitenkinimo norą ir labai silpnų nuoširdumą (1-2) (tačiau pats jis mano esas pakankamai nuoširdus, nors gali pareikšti atvirkščiai tam, kad padarytų įspūdį kitiems besipraktikuojantiems naujokams ir sau pačiam savo „nuoširdumu“). Labai stipras SP arba SU noras, galima dažna konkurencija, gynybinė pozicija, nenoras atsisakyti pripiešimų ir koncepcijų (nepaisant atvirkštinius pareiškimus); visa tai pasireiškia nuolatiniuose pripiešimuose (dažnai didžiulu mąstu) ir maniakišku potraukiu vartoti koncepcijas savo kalboje ir mąstyme. Naujokas dažnai išreiškia (ko pats beveik nepastebi) agresiją-2-5 snukiams (kaip gynybinės pozicijos dalis – t.y. kaip atsakymas į komentarus, klausimus). Laiko santykis, praleistas atitolus nuo snukių, ir praleistas jaučiant jiems simpatiją ir trauką, yra mažesnis, nei 1.

    c) atkakliai praneša, kad nori atlikti praktiką ir mėnesių mėnesiais, arba metų metais rašo ataskaitas, arba atlieka tam tikras praktikas.

    d) nors labai lėtai, tačiau vyksta pasikeitimai. Tai labiau primena savo kalėjimo sienų puošimą, negu bandymus juos nugriauti. Galima fiksuoti pastovius ir reikšmingus pasikeitimus, įvykusius nuolatiniame naujoke, vieną kartą į pusmetį arba metus. Neliūdi dėl to, kad jis beveik nesikeičia.

    e) kiekvieną esamą akimirką, dažniausiai tik 10-20% snukių patiria džiaugsmingą norą padėti nuolatiniams naujokams jų praktikoje – komentuoti, užduoti klausimus, siūlyti bandymus, aiškinti, pasakoti, ir t.t. Bet jiems to užtenka, nes jų pasikeitimų tempas yra gana lėtas, todėl jie nepajėgia patirti didesnę įtaką.

    f) NšS patiria labai retai (keletą trumpių pasirodymų per savaitę), todėl negali parinkti rezonuojančių aprašymų, ir jo aprašymai nerezonuoja su NšS pas snukius. Nuoslūgiai tęsiasi savaitėmis, o kartais ir mėnesiais.

    *) «Uodega» – tas, kuris:

    а) siuntinėja ataskaitas apie savo praktiką ir/arba dalyvauja naujokų konferencijoje ir/arba asmeniškai bendrauja su snukiais daugiau, kaip 3 mėnesius.

    b) snukių nuomone, jo nuoširdumas 3-5, kartais iki 8 (pats mano, kad yra nuoširdus 3-5), ryžto ir atkaklumo (3-6) laiko tarpai (keleta dienų, savaitė) keičiasi į įlgai trunkančius nuoslųgius (keletą dienų, 1-2 savaites).

    Vidutinis pasitenkinimo noras 5, lygi proporcija su kryptingumu, pasiryžimu kurti NšS ir šalinti liūdesius. Stiprūs SP ir SU, tačiau 20-50% nuo viso laiko vyksta nuoširdi kova su jais.

    Vyksta apatiškas darbas su pripiešimų ir koncepcijų šalinimu.

    Kartais nutolsta nuo snukių (gynybinės pozicijos dalis – t.y. atsakant į komentarus, klausimus), bet uodega įvertina tai kaip sunku liūdesį, yra stiprus noras pašalinti šį atitolimą. Laiko santykis, praleistas atitolus nuo snukių, ir praleistas jaučiant jiems simpatiją ir trauką, yra mažesnis, nei 0,2.

    c) atkakliai praneša, kad nori atlikti praktiką ir mėnesių mėnesiais, arba metų metais rašo ataskaitas, arba atlieka tam tikras praktikas.

    d) nors labai lėtai, tačiau vyksta pasikeitimai. Tai labiau primena savo kalėjimo sienų puošimą, negu bandymus jas nugriauti. Galima fiksuoti pastovius ir reikšmingus pasikeitimus, įvykusius su uodega, vieną kartą per 1-3 mėnesius. Uodega kartais puola į neviltį dėl to, kad beveik nesikeičia, tokiu atveju jis ryžtingai ir atkakliai šturmuoja, deda viršpastangas praktikos metu, o tokie veiksmai pagreitina pasikeitimus ir dalinai nugriauna kalėjimo sienas.

    e) kiekvieną esamą akimirką, dažniausiai tik 20-50% snukių patiria džiaugsmingą norą padėti nuolatiniams naujokams jų praktikoje – komentuoti, užduoti klausimus, siūlyti bandymus, aiškinti, pasakoti, ir t.t. Jiems to užtenka, nes jų pasikeitimų tempas yra gana lėtas, todėl jie nepajėgia patirti didesnę įtaką, be to, yra džiaugsmingo noro atlikti praktiką spaudimas.

    f) NšS patiria nedažnai (keletą trumpų arba šiek tiek ilgesnių pasireiškimų per dieną), gali parinkti rezonuojančius apibūdinimus, ir jo apibūdinimai dažnai rezonuoja su snukių NšS.

    g) kartais jaučia džiaugsmingą norą atlikti formalias praktikas, ypatingai tas praktikas, kurios padeda patirti NšS.

    *) «Snukis» – tas, kuris:

    а) yra uodega ne mažiau, kaip pusę metų

    b) nuoširdumas-5, kartais iki 8, ryžti ir atkaklumo (3-6) laiko tarpai (keletą dienų, 1-2 savaitės) keičiasi į nuoslūgius (keletai dienų). Kai užplūsta nuoslūgis, snukis „neperlaukia“ jį, o aktyviai tyrinėja, ieško ir taiko įveikimo metodus.

    Pasitenkinimo noras 2-5, žymiai silpnesnis ryžtas kurti NšS ir šalinti liūdėjimus. Sp ir SU vidutiniai, 50% nuo visko laiko vyksta kova su jais. Vyksta aktyvus darbas su pripiešimų ir koncepcijų šalinimu.

    Tik kartas atitolsta nuo snukių, aplanko nerimavimas dėl jų nuomonės, tai yra vertinama kaip stiprus liūdesys, yra noras pašalinti šį atitolimą. Simpatija snukiams pasireiškia atsidavimu, iki pat ekstatiško atsidavimo.

    Snukiai neturi jokių „tabu“ nagrinėjant koncepcijas, jiems nėra uždraustų temų – jis yra pasiruošęs išnagrinėti ir ištirti bet kokį klausimą, nesusilipinant su SP arba atitolstant, arba kitų NE.

    c) mėnesių mėnesiais arba metų metais daro ataskaitas, atlieka vienas arba kitas praktikas. Snukis yra įsitikinęs, jog nepaisant jokių nuoslūgių jis niekada nesustos siekti laisvės nuo liūdėjimų ir siekti NšS (šią akimirką taip ir yra).

    d) nors labai lėtai, tačiau vyksta pasikeitimai. 50% tai labiau primena savo kalėjimo sienų puošimą, ir 50% bandymus jas nugriauti. Galima fiksuoti pastovius ir reikšmingus pasikeitimus, įvykusius su snukiu, vieną kartą per 1-2 savaites, mėnesį. Dažnai snukis puola į neviltį dėl to, kad keičiasi labai lėtai, tokiu atveju jis ryžtingai ir atkakliai šturmuoja, deda viršpastangas praktikos metu.

    e) kiekvieną esamą akimirką, dažniausiai 80% snukių patiria džiaugsmingą norą padėti snukiams jų praktikoje – komentuoti, užduoti klausimus, siūlyti bandymus, aiškinti, pasakoti, ir t.t. Tuo pačiu, įtaka yra žymiai mažesnę už įtaką, daromą uodegoms ir naujokams, kadangi snukis pats jau daug žino apie save ir apie praktiką, apie tai, kaip vykstą kitų snukių, uodegų ir naujokų praktika, jo patirtis yra didelė, kuri nuolat auga, todėl jam užtenka retos kitų snukių įtakos, be to yra džiaugsmingo noro atlikti praktiką spaudimas yra pakankamai didelis ir nuolatinis.

    f) NšS patiria dažnai, kartais labai intensyviai (gali būti daugkartiniai trumpi arba šiek tiek ilgesni pasireiškimai dienos metu, nuolatinių NšS laiko tarpai, kurie tęsiasi keletą minučių, nušvitęs fonas gali tęstis daug valandų, atsiranda ekstatiškų NšS patirtis). Snukis gali be esminių pastangų parrinkti apibūdinimus, rezonuojančius su NšS, ir jo apibūdinimai dažnai rezonuoja su snukių NšS. Dažnai patiria džiaugsmingą norą padėti kitų snukių, uodegų ir naujokų praktikoje.

    («Jausti kažkam simpatiją» – tai reiškia, kad tam tikro žmogaus pasireiškimai yra tavo simpatijos nušvitęs faktorius, todėl nereikia stebėtis, jog snukis dažniau jaučia simpatiją uodegoms, snukiams ir slibinčiukams, negu nuolatiniams naujokams, bet džiaugsmingas noras padėti yra nepriklausomas suvokimas, ir gali intensyviai pasireikšti netgi tam žmogui, kuria pasireiškimai labai silpnai rezonuoja su snukio NšS).

    g) dažnai patiria džiaugsmingą norą atlikti formalias praktikas, ypatingai NšS kurimo praktika, gauna esminį rezultatą. Kūrybiškai žiūri į praktikas, lengvai modifikuoja jas pritaikant turimiems džiaugsmingiems norams. Praktikoje nutaikytas į rezultatą, ir turi aukštą savikritikos laipsnį. Jeigu atsitiks taip, kad snukis bus izoliuotas nuo kitų snukių, jis sugebės nesumažinti praktikos atlikimo intensyvumą.

    *) «Slibinčiukas» – skiriasi nuo snukių:

    a) pradeda patirti NšS labai lengvai, įskaitant ekstatiškus, vos ne nuo pirmos praktikos atlikimo dienos, taipogi nepakenčiamo «intensyvumo stadijoe»

    b) lengvai ir dažnai patiria atsidavimą, atvirumą, norą padėti kitiems praktikuojantysiems, daeinančius iki ekstatiškos formos

    c) vienu akimirksniu jis 100% „atpažįsta“ visus kitus slibinčiukus, t.y. yra maksimaliai atviras, atsidavęs, jaučia simpatiją, atsidavimą, nejaučia ribas tarp slibinčiukų, lyg aš ir tu – viena visuma, kuri pasireiškia skirtingose asmenybėse. 100% slibinčiukų savo ruožtu akimirksniu „atpažįsta“ slibinčiuką.

    Jis taipogi vienu akimirksiu atpažįsta praktiką, vos ne pagal pirmus knygos sakinius – lyt tai būtų tai, ko jis ieškojo visą gyvenimą, lyg tai yra tas spindulys, kuris įžiebė NšS liepsną.

    d) kai slibinčiuskas sužino ką nors apie praktiką, jis tai padaro taip lengvai ir greitai, atrodo, kad jis neišmoksta, o prisimena tai, ką seniai žinojo, bet užmiršo (tačiau tai neišlaisvina jį nuo ryžtingos ir atkaklios praktikos, siekant sustiprinti šį aiškumą)

    f) sugeba patirti ekstatišką ryžtą, atkaklumą, nuojautą, atlikti formalias praktikas valandų valandas arba ištisomis dienomis, todėl šie veiksmai leidžia siekti rezultatų labai greitai.

    g) niekada nenutolsta nuo slibinčiukų, koks bebūtų jų negailestinga ir aštri jų įtaka jam poveikis. Labai retai nutolsta nuo snukių (kaip liūdėsio reakcija į jų apatiškas pastangas, žemą nuoširdumą ir t.t.). Mano, kad visos atitolimo, neigiamo požiūrio formos yra stipriausiai liūdesys ir deda visas įmanomas pastangas juos pašalinti ir patirti atsidavimą.

    h) mano, kad kova su liūdesiu yra išsilaisvinimas nuo kalėjimo, nesiterlioja su jais, neturi „mėgstamų nuospaudų“, puola ant liūdesių kaip tigras, kartais po apsvarstymo, samprotavimų, kurie leidžia pasiekti visišką aiškumą jų atžvilgiu.

    i) esminiai ir nekeičiami pasikeitimai gali vykti su fantastišku greičiu – kartais per kelias minutes.

    *) «Marazmas» – veiksmų atlikimas, nealaizuojant jų galimų pasekmių.

    *) «Gynybinė pozicija [žmogaus]» – [jo] veiksmai, kurie kliudo siekti aiškumą dėl [to žmogaus] suvokimų.

    *) «Sentimentalumas» – TE, kuri atsiranda, kai greitai keičiasi ilgalaikiai intensyvūs NE į intensyvias TE.

    (Žmogus, kuris neatlieka TKP, nežino (o dažnai nenori žinoti ir nenori mokytis) kaip šalinti NE tokioje situacijoje, kurioje jis įprato patirti NE,vienintelis būdas sukelti sentimentalumą yra staigi situacijų kaita, kurioje žmogus įprato patirti intensyvias NE į tokią, kurioje jis įprato patirti intensyvias TE).

    *) «Atitolimas» – įsikibimas į NP.

    *) «Prislėgimas» – įsikibimas į silpnas gniaužiančias NE.

    *) «Dogmatizmas» – pastovi agresija į koncepcijų nagrinėjimą.

    *) «Įgūdis» – suformuoti įgūdžiai, kurie daugelį atevjų turi rezultatą.

    *) «Darugiškumas» – noras kartu [su kuo nors] patirti TE.

    *) «Galiu» – yra pagrindas manyti, jog atlikus veiksmus, bus rezultatas.

    *) «Azartas» – TE noras nuo laimėjimo.

    *) «Sportinis interesas» arba «noras rungtyniauti» – džiaugsmingas noras žaisti.

    (Galima patikrint ką tu patiri – azartą arba sportinį interesą – pagal skirtumą tarp džiaugsmingų norų ir mechaniškų požymiai; pavyzdžiui, įsivaizduoji, kad tu pralaimi (arba tuos atvejus, kai pralaimi), o NE neatsiranda, o kai įsivaizduoji, kad tu laimi (arba tuos atvejus, kai laimi), TE neatsiranda).

    *) «Pasiteisinimas» – pasakojimas apie savo suvokimus, siekiant sumažinti kaltės jausmą.

    *) «Pagarba [žmogui]» – SU + noras pozityvių pripiešimųк + noras slopinti šio žmogaus elgesio analizę.

    *) «Atpažinimas (idėjos)» – momentinis NšS-aiškumo pasiekimas be išankstinio pasiruošimo. Rezonuoja su įsitikinimu, jog šis aiškumas jau yra žinomas man.

    *) «Atpažinimas (žmogus)» – artumo pasireiškimas [rezonuojantis su šio žmogaus pasireiškimais] be išankstinio tyrinėjimo [šio žmogaus]. Rezonuoja su įsitikinimu, kad šis žmogus yra seniai artimas man.

    *) «Pasikeitimas» – naujo įpročio sukūrimas pastangų dėka.

    *) «Kliūtis» – suvokimai, kuriems pasireiškiant nėra įgyvendinamas džiaugsmingas noras.

    *) «Įsimylėjimas» – noras turėti [žmogų] (ir lydomos NE) + seksualinis noras.

    *) «Stebėjimas» – suvokimų fiksavimas, sukeltas džiaugsmingu noru pasiekti aiškumą [tyrinėjamų suvokimų atžvilgiu].

    *) «Sekimas» – suvokimų fiksavimas, sukeltas mechanišku noru sužinoti apie tyrinėjamus suvokimus.

    *) «Lavinimas» – suvokimai, dėl kurių didėja bet kurių NšS savybių spektras ir intensyvumas.

    *) «Pagalba [vieno žmogaus kitam]» – veiksmai, suderinami su savo dn, kurių nori tas žmogus, kad tu padarytumei įgyvendinant jo dn.

    (Formuluotė nelabai tinkama, tačiau nėra noro ją patobulinti.)

    *) «Įtaka [vieno žmogaus įtaka kitam]» – veiksmai, kuriuos sukelia džiaugsmingi norai kito žmogaus pasikeitimams, kai šis žmogus neturi džiaugsmingų norų tavo veiksmams, taipogi neišreiškia nonorą, kad tu atliktumei šiuos veiksmus.

    (Formuluotė nelabai tinkama, tačiau nėra noro ją patobulinti.)

    *) «Spaudimas [kai vienas žmogus spaudžia kitą]» – veiksmai, kuriuos sukelia džiaugsmingi norai kito žmogaus pasikeitimams nepaisant to, jis periodiškai nenori, kad tu darytumei tai, bet tuo tarpu jis nedaro tokių veiksmų, nukreiptų į tai, kad nustotų būti tavo veiksmų objektu.

    (Formuluotė nelabai tinkama, tačiau nėra noro ją patobulinti.)

    *) «Prievarta [vieno žmogaus prievarta kitu atžvilgiu]» – veiksmai, kuriuos sukelia mechaniškas noras pakeisti kito žmogaus elgesį arba jo suvokimų turinį, nepaisant to, kad jis atvirai pareiškia savo nenorą, kad tu tai darytumei.

    (Formuluotė nelabai tinkama, tačiau nėra noro ją patobulinti.)

    *) «Susirūpinimas [vieno žmogaus apie kitą]» – veiksmai, kuriuos sukelia mechaniškas noras, kad kitas žmogus patirtų pasitenkinimą.

    *) «Apsinuodijimas [nuo liūdesių]» – staigus NF sustiprėjimas su sekančiu neigiamų pojūčių atsiradimu (beveik 100% identiški apsinuodijimui maistu), kuris įvyko dėl liūdesių pasireiškimo.

    *) «Užduotis» – atkaklus dn pakeisti suvokimus.

    *) «Šeimyniškumas» – būsena, kuri atsiranda slopinant dn, siekiant palaikyti įsitikinimą, (savyje ir kituose žmonėse, kad priklausai tam tikram kolektyvui.

    *) «Kasdieniškumas» – būsena, kuri atsiranda slopinant dn, siekiant palaikyti įsitikinimą, (savyje ir kituose žmonėse, kad viskas yra žinoma ir nuspėjama.

    *) «Saviplaka» – mechaniško noro įgyvendinimas apibūdinti kitiems žmonėms (įskaitant ir įsivaizduojamiems) arba sau pačiam, ką žmogus laiko savo liūdesiu (įskaitant tai, ką jis nepalaikytų liudesiu, būdama už NE ribų), lydoma gniaužiančių NE (t.y. beviltiškumu, savęs gailėjumuisi ir t.t.), taipogi pasipūtimu ir/arba pasitenkinimu nuo to, kad jis turi daug stiprių liūdesių.

    (Dar saviplaka yra naudojama tam, kad išstumtų baimę dėl NP sau ir kitų žmonių pusės – veikia mechanizmas, įtvirtintas vaikystėje: kuo greičiau prisipažink apie bet ką, ir tave ne taip stipriai nubaus, nes „gulinčio nemuša“).

    *) Žodžių junginis «tam, kad» tapatus žodžių junginiui «buvo mintis «aš darau tam, kad..»».

    (Jeigu naudosite šį terminą tokia reikšme „tam, kad“, galėsite išvengti daugybę pripiešimų ir koncepcijų). Pavyzdžiui, tu jau nebepasakysi, kad „medis giliai įsišaknija tam, kad stipriai laikytųsi“.

    *) «Žvėdžiaugsmas» = žvėriškas džiaugsmas

    *) «Nušvitęs įprotis» – veiksmas, kuris kiekvieną kartą yra mažiausiai lydimas pastangomis sukurti tam tikrą NšS, arba, daugiausia, šio NšS apraiška.

    *) „Darbų frontas“ – užduočių visuma.

    *) „Dogmatiškumas“ – griežtas įsitikinimas besąlygišku savo koncepcijų rinkinio teisingumu, lydimas patvaraus jų analizės agresyvumo.

    *) „Įsimylėjimas“ – noras turėti [žmogų] (ir jį lydinčios NE – GS, kvailumas, agresija) + seksualinis noras [jam] + rūpestis juo.

    Tokiu būdu, terminą „įsimylėjimas“ aš vartoju beveik visiškai negatyvia reikšme (visi suvokimai, įeinantys į įsimylėjimą, išskyrus seksualinį norą, yra labai stipriais niūrumais). Žinoma, santykiuose tarp įsimylėjusių dažnai įsimaišo švelnumas, erotinis potraukis, simpatija (bet tik momentais, kai turėjimo troškimas ir rūpestis netikėtai minimaliai sumažėja), bet 99%  įsimylėjimas – tai būtent dvoki NE košė, kuri įprastai pateikiama po švelnios aistros ir kažko patrauklaus padažu. Jeigu tu labiau jauti švelnumą, simpatiją, grožio jausmą, tam tikslinga parinkti kitą terminą.

    *) „Nuslinkimas“ [į niūrumus] arba „užmigimas“ – laipsniškas NF, bukumo, nenoro daryti pastangas sustiprinimas,  džiaugsmingų norų ir NšS nusilpimas, supratimo tame, kas vyksta, dingimas.

    *) „Kasdienybės spąstai“ – situacijos, kuriose įvyksta „užmigimas“.

    *) „Priešinimasis nuslinkimui“ – pasiryžimo įveikti nuslinkimą, kovos džiaugsmo, entuziazmo, amžino pavasario ir kitų kūrimas; pradedu dėti pastangas.

    *) „Bevalis nuslinkimas“ arba „sutaikymas“ – suprantu, kad įvyksta nuslinkimas, nesipriešinu beviltiškumo, pasmerktumo, kaltės jausmams ir kt.. Nededamos jokios pastangos.

    *) „Snieguolės“ – NšS suliepsnojimai, savaime atsirandantys supratus, jog tam tikrą laiką nedariau pastangų, o dabar su entuziazmu noriu pradėti jas daryti.

    *) „Juodas ištirpimas“ – pastangų nedarymas, NšS nejautimas ir to nesupratimas (pavyzdžiui, dėl ChA, mN, NE atsiradimo).

    *) „Skyrimo tramplinas“ – efektas, kai skyrimas ir užduoties aprašymas sukelia DN ją išspręsti, daryti pastangas. Kitaip sakant, tai skyrimo ir DN rezonanso efektas (skyrimas ryškiai rezonuoja su skirtingais NšS, kas įrodo tai, kad nemechaniškas skyrimas – tai NšS).

    *) „Pastangų taranas“ arba „kovos azartas“ arba „sandarinimo noras“ – džiaugsmingas noras intensyvinti praktiką, kuris atsiranda pastangų darymo proceso dėka.

    *) „Inkštimas“ – minčių, kaip pavyzdžiui „noriu, kad būtų DN“, „kodėl nėra pastangų?“ ir t.t., kurios nesukelia DN ir pastangų atsiradimo, srautas.

    *) „Kibios mintys“ – minčių, kaip pavyzdžiui „noriu, kad būtų DN“, „kodėl nėra DN pastangų?“, „noriu intensyvinti praktiką“ ir t.t., kurios veikia kaip nušvitę faktoriai, t.y. sukelia DN, pastangų arba jų intensyvinimo atsiradimą.

    *) „DN placdarmas“ – noras, kurio realizacija, atitinkamai spėliojimus, sudarys sąlygas, kurių dėka bus įmanoma realizuoti tam tikrus kitus DN.

    *) „Priklausomi DN“ – DN, kurie atitinkamai spėliojimus, gali būti realizuojami, jeigu DN-placdarmo realizacijos dėka susidarys tinkamos sąlygos.

    *) „DN rūkana“, „DN vėjavarta“ – efektas, kai už vešlaus DN atžalyno pradeda apsidrumsti, migloti „vieningi tikslai“, „ciklonai“, taigi laikas nuo laiko būtina išskirti juos tarp kitų šėlstančių DN.

    *) „Atradimas“ – bet koks iš trijų reiškinių:

    1. sąmoningo aiškumo fragmentas, aprašantis anksčiau nežinomą praktikuojančiam dėsningumą,
    2. naujo NšS arba naujo atspalvio, naujos kokybės jau žinomo NšS, tuo pačiu NšS-aiškumo, džiaugsmingo noro išgyvenimas,
    3. naujas skyrimas, t.y. naujo, laisvės nuo mechaniškos skiriamosios sąmonės, laipsnio pasiekimas.

    *) „Šalutinis atradimas“ – atradimas, atsirandantis tyrimo procese, bet neesantys aiškumo tiriamame dalyke pasiekimo etapu.

    *) „DN karštligė“ – būsena, kai nuo DN pertekliaus prasideda panika susijusi su tuo, kad nėra galimybės visus juos realizuoti tiesiog dabar arba artimoje ateityje.

    *) „Penktasis sargybinis“ arba „atradimų karštligė“ – paniška būsena kartu su DN karštlige, atsirandanti audringo atradimų augimo procese. Sudaro baimių visumą, kurią lydi mintys „nespėsiu užfiksuoti“, „pamiršiu“, „susipainiosiu atradimuose“, „nesugebėsiu juos struktūrizuoti, integruoti į savo pasaulio vaizdą“ ir mechaniški norai sustabdyti atradimų, stebėjimų, pastangų procesą.

    *) „Atradimų rangavimas [pagal reikšmingumą]“ – nurodymas į tam tikrus atradimus, kaip į turinčius pirminę („a1r“) arba antrinę („a2r“) reikšmę pasiektame, viename iš šiuo momentu reikšmingiausių, tiksle – „ciklono“ realizacijoje.

    *) „Patalpinti atradimą į archyvą“:

    1. apibrėžti jį kaip a2r ir išmesti iš darbinio reikšmingiausių atradimų sąrašo.
    2. Užrašą apie jį patalpinti apibrėžtoje savo kelionės, savo pasaulio vaizdo schemos vietoje, pagal galimybę nustatyti jo tarpusavio ryšius su kitais atradimais.

    *) „Darbinis atradimų sąrašas“ – sąrašas a1r. Tokio sąrašo sudarymas  padidina pastangų efektingumą.

    *) „Tyrimų deviacija“ – patvarus dėmesio atitraukimas į pašalinius atradimus, kurio pasekmėje tyrimas sustabdomas.

    Deviacija gali būti motyvuojama:

    1. džiaugsmingo noro apimti tam tikrą su atradimų tyrimais susijusią visumą arba
    2. mechaniško noro, išplaukiančio iš penkių sargybinių (pralaimėjimo baimės, pasikeitimų baimės, „nuovargio“ nuo persisotinimo NšS, pasitenkinimo, atradimų karštligės). Šiuo atveju ypač tikslinga ranguoti atradimus, talpinti į a2r archyvą, tikslinti darbinį atradimų sąrašą.

    *) „Įtakos praktikuojančiam darymas“ – veiksmai, motyvuojami DN padaryti praktikuojančio pastangas efektyvesnes, o jo suvokimų sudėtį – labiau nušvitusia.

    *) „Pasyvi įtaka [praktikuojančiam]“ – laukti, kol praktikuojantis nepadarys kokio nors atradimo savarankiškai, naudojant tuo pačiu pagalbinius klausymus, patarimus, prieštaravimus, nurodymus į tam tikrus reiškinius, dėsningumus ir tik tada, kai atradimas bus padarytas, išdėstyti jam tam tikrą informacijos masyvą, priskirtą tam atradimui, kad jis greičiau įsisąmonintų naujas suvokimų apimtis.

    *) „Aktyvi įtaka“ – iš karto išdėstyti praktikuojančiam ir tam tikro atradimo, kurį jis padaręs pastangas galėtų padaryti, formuluotę ir tam tikrą informacijos, susijusios su šiuo atradimu, masyvą, tam, kad:

    1. patirtų šio atradimo padarymo nuojautą,
    2. patirtų DN patikrinti, savarankiškai įsitikinti to, kas suformuluota, tikslingumu,
    3. lygiagrečiai pradėtų daryti pastangas, išeinančias iš prielaidos dėl formuluočių tikslingumo, tokiu būdu gaudamas papildomą patirtį, kuri gali patvirtinti ir išplėsti atradimų visumą,
    4. nors ir prarastų reikšmingą vertę – visiškai savarankiško atradimo patirtį, atradimo padarymo žavesį, laimėjimą, kliūčių ir pralaimėjimų įveikimą, amžino pavasario jausmą, pasitikėjimą savimi, tuo pačiu sutaupytų daugybę laiko.

    *) „Nuosaiki įtaka“ – galutinės atradimo formuluotės ir tam tikros su ja susijusios informacijos praktikuojančiam pateikimas po to, kai jis padaro reikšmingas pastangas bandydamas savarankiškai pasiekti atradimą, padaro visą tarpinių atradimų eilę.

    *) „Jonvabaliai“ – poveikiai, nukreipti į tai, kad atsirastų supratimas, jog jau dabar aš galiu pradėti daryti pastangas arba tiesiog dabar galiu bandyti daryti daugiau pastangų – intensyviau, stipriau, nuoširdžiau ir t.t.: užrašai ant sienų, periodiškas žadintuvo skambėjimas, kito žmogaus veiksmai atitinkamai susitarimus ir t.t..

    *) „Kontroliuojamas atsitraukimas“ – veiksmų būdas, kai tu bandai atlikti tam tikrą praktiką (pavyzdžiui NšS kūrimo), bet supranti, kad tavo pastangos yra menkos, rezultatas blausus ir netenkinantis, bet tu neįlipi į nepasitenkinimą, pilkumą ir neviltį, nepertrauki praktiką, o „nusileidi“ praktikoje, kuri sukelia mažiau ryškų rezultatą ir reikalaujančiose sąlygose mažiau dėmesio (pavyzdžiui, vietoje NšS kūrimo tu pradedi kitą praktiką).

    *)  „Įsikibimas“ – veiksmai, atliekami, kai praktikos procese (ypač ilgalaikės formalios praktikos) tu supranti, kad pastangos tapo neryškios, rezultatai išbluko ir pasidarė netenkinančiais. Tada tu tarsi pasipurtai, kaip šuo, pasegi save, prisipumpuoji šviežumu, pastangų aiškumu ir sieki grįžimo prie ankstesnės būsenos, tenkinančio pastangų ir rezultatų laipsnio, nesiimdamas kontroliuojamo atsitraukimo.

    *) „Žaistigrai“ (nuo „žaismingumas“ ir „tigrai“) – NšS, kurios suliepsnoja iš karto po įsikibimo (įprastai tai būna džiaugsmas, pergalė, amžino pavasario jausmas, kovos džiaugsmas).

    *) „Padvisusi realizacija“ – kai prisimenu, kad neseniai buvo DN, o aš nespėjau visų realizuoti, pradedu mechaniškai daryti tai, ką laikau jų realizacija, vietoj to, kad ieškočiau DN, kurie yra dabar. Tai yra, aš tik manau, kad realizuoju DN, o iš tikrųjų jų net nėra, yra tik prisiminimas apie juos, todėl šitie veiksmai – mechaniško noro, kuris yra noro turėti, praradimo jausmo, baimės kažką prarasti apsireiškimu, realizacija.

    *) „Sukabinta veikla“ – toks buitinių reikalų tvarkymas, kurį lydi interpretacija „tai dalis mano pasiruošimo kelionei NšS pasauliuose, tai reikalai, kuriuos aš noriu atlikti, nes jų atlikimas palengvins mano vienintelio tikslo išsprendimą“. Tuo metu atsiranda silpnas šių reikalų ir NšS rezonansas.

    *) „Nušvitusi formali praktika“ – formali praktika, kuri yra labai efektinga ir lydima intensyvaus NF ir NšS suliepsnojimų.

    *) „Formali kaupimo praktika“ – formali praktika, kuri yra lydima silpnų NšS suliepsnojimų tik trumpam laikui padarius pastangas, po ko keičiasi į NF arba „niekas nevyksta“.

    *) „Neasmeniniai suvokimai“ – turintys tokias savybes: kuo jie yra intensyvesni, tuo labiau aš abejoju, jog tai „aš juos jaučiu“ ir , kad „kažkam aš juos jaučiu“. Kai jie pasiekia aukščiausius intensyvumo laipsnius, visiškai dingsta skyrimas „aš juos jaučiu“, „kažkam juos jaučiu“ ir atsiranda kitas skyrimas, rezonansiškai aprašomas frazėmis „suvokimų srautas“, neobjektiniai suvokimai“, „niekieno ir niekam suvokimas“, taip pat atsiranda Vienybės sektoriaus NšS.

    *) „Egzistuojantys“ – įprasti suvokimai, patvirtinti mokslu priimta tvarka žmonėmis, kurie jaučia niūrumus + tuos suvokimus, kurie tampa pasiekiami žmogui, šalinančiam niūrumus ir kultivuojančiam NšS.

    *) „Mechaniškos skiriamosios sąmonės sustabdymas“ arba „pasaulio sustabdymas“ – reiškinys, kurį lengva patirti bet kokios ciklinio įsitikinimo suvokimo praktikos metu, arba praktikos „ne-kalnai, ne-upės“ metu, arba akivaizdžių išsireiškimų kaip „kalnas – akmenų krūva, Dalaj-Lama – mėsos gabalas“ kartojimo praktikos metu. Rezonansinis aprašymas „pasaulio sustabdymo“ – „netikėtai kalnas tampa dar kažkuo“, t.y. visiškai naujas suvokimas, kurio išgyvenimo dėka atsiranda aiškumas, jog kalnas – ne tik akmenų krūva, kaip ir Dalaj-Lama – ne tik mėsos gabalas, nors, neabejotinai, matyti kalną kaip akmenų krūvą, o Dalaj-Lamą kaip mėsos gabalas – vienas iš adekvačiausių ir neprieštaringiausių būdų (plačiose ribose) interpretuoti pamatytą.

    Sustabdydami pasaulį, mes išeiname už ribas to, prie ko pripratome ir pradedami suvokti tai, ko nepripratome suvokti nepaisant to, kad tai neabejotinai egzistuoja.

    *) „Pasistūmimas apčiuopomis“  – nėra aiškumo suvokimuose, bet yra noras išgyventi tą neaiškių suvokimų gumulą, kuris atsiranda nuo apibrėžtų veiksmų ir yra noras daryti šiuos veiksmus.

    *) „Kreiserio ėjimas“ – būsena, charakterizuojama ryškių NšS, intensyvių pastangų buvimu, rezonuojanti su vaizdu esą jokių kliūčių nebeliko, o tos, kurias dar galima išskirti – tiesiog lukštai, kuriuos lengva sudaužyti.

    *) „Trigeris“ – bet koks suvokimas, kuris šiuo momentu sukelia DN intensyvinti praktiką ir/arba stiprinti NšS.

    *) „Įvertinimas“ – mintis,  ranguojanti vertinamą, t.y. nustatanti jo vietą tam tikroje vertinimo skalėje ( nuo „labai silpnai išreikšto“ iki „stipriai išreikšto“).

    Kadangi pas mechanišką žmogų NE ir PE automatiškai ir nekontroliuojamai seka mintis ir reikšmingu laipsniu jomis apibrėžiamos (iš dalies jos taip pat apibrėžiamos mechaniško įpročio jausti tam tikras NE ir PE tam tikroje situacijoje), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad mintys nesuvokiamos pašaliniais, tuo metu kai emocijos sukelia mažiau ar daugiau „nuskaitomą“ mimiką ir kitus kūniškus apsireiškimus, tai, kalbant apie „įvertinimą“, dažnai įjungiama į šį apibrėžimą ir emocijų, sekančių šias ranguojančias mintis, visumą.

    Esant aukštam automatizmo laipsniui, emocijos tampa ranguojančių minčių pakaitalais, pavyzdžiui, jeigu pas žmogų įtvirtinta tam tikra koncepcija, tai jai prieštaraujantys veiksmai, iš karto sukelia NE – kuo labiau tas prieštaravimas išreikštas, tuo intensyvesnes mintys, tuo pačiu savarankiškai ranguojančių minčių, kurios yra garsiojo vidinio dialogo pobūdžiu, gali beveik visiškai nebūti. Šiuo atveju emocijų intensyvumas tarnauja kaip rangavimo būdas.

    Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai vertinančiai asmenybei  turi reikšmės ne tik tai – kaip ranguojama, kokios emocijos yra patiriamos, bet ir kokie veiksmai seka po to. Todėl, kalbant, pavyzdžiui, apie „ilgalaikį vertinimą“, dažnai turima omeny dar ir einančių po ranguojamų minčių ir emocijų veiksmai, o gal netgi ir tik šitie veiksmai, nepriklausomai nuo emocijų ir minčių.

    Ryšium su tuo, kad tokie įvairūs reiškiniai vienijami žodžio „įvertinimas“ (aš čia neprimenu tokių siaurai-specialių šio žodžio reikšmių, kaip „mokyklinis įvertinimas“), neišvengiama painiava, sukelianti sąmoningo aiškumo nebuvimą bei bukumą.  Jeigu, pavyzdžiui, kažkas apie tave galvoja „jis negražus“ (negatyvus įvertinimas), tuo metu jis gali jausti PE ir PO tau (teigiamas įvertinimas), nes tu nesi jo konkurentas tarp merginų, tuo pačiu jis gali paniekinamai sakyti merginoms apie tavo bjaurumą, t.y. daryti tau nepageidaujamus veiksmus (negatyvus įvertinimas), ir tuo pačiu dėl kontrasto ir tam, kad pabrėžtų savo grožį jis gali artėti prie tavęs,  daryti kažką tavo labui (pozityvus įvertinimas) – pavyzdžiui, ims tave į prestižinį vakarėlį su daugybe gražių merginų, prie kurių kitu atveju tu netgi negalėtumei priartėti. Ir šioje painiavoje argi galima pasakyti – koks yra jo tavęs „įvertinimas“? Šios painiavos įveikimui būtina nustatyti – kas gi yra „įvertinimas“ ir aš teikiu pirmenybę sustoti ties tuo, kad įvertinimas tai būtent ranguojanti mintis.

    *) „Aukštas įvertinimas“ – mintis, kuri aukštai ranguoja vertinamą [pagal nurodytą arba numatomą skalę].

    *) „Pozityvus įvertinimas“ („pįv“) – PE, patiriamos šiuo momentu įvertinamam (nepriklausomai nuo to aukštai ar žemai įvertintas vertinamas).

    *) „Konstruktyvus įvertinimas“ – veiksmų (arba ne veiksmų )atlikimas, nukreiptas į vertinamo norų realizacijos sąveiką (nepriklausomai nuo to – aukštai ar žemai, pozityviai ar negatyviai įvertintas vertinamas).

    *) „Ženklinis įvykis“ arba „ženklas“ – įvykis, kai:

    1. yra nelauktas ryškus jo rezonansas su paslapties jausmu, žavesiu, įtempto gyvenimo pilnatve;
    2. yra DN sustoti, sustingti, kuo labiau visais jausmais „įsiurbti“ šį įvykį ir su juo rezonuojančius NšS.

    *) „Ženklinis sutrikimas“ – ženklinis įvykis, kuriuo metu tu įsitikinęs tuo, kad veikei su visišku aiškumu ir dėmesingumu, darei efektingus ir tikslius žingsnius, o pasekmėje išeina tai, kas įvyksta, jeigu tu veiki išsiblaškęs, paveiktas buitinių marazmų.

    *) „Nušvitęs pasirinkimas“ – įvyksta, kai realizuojamas tas DN, kuris šiuo momentu stipresnis negu kiti (t.y. jeigu ir yra koncepcijų, mechaniškų norų NE ir kitų niūrumų įsimišimas, tai ne kritiškas, nekeičiantis pasirinkimo).

    *) „Didelis kasdienybės atotrūkis“ – efektyvus būdas mechaniškai pertraukti įprastą niūrumų srautą – nuvažiuoti į kelionę, sudaryti sau sąlygas staigiai nors mėnesiui pakeisti ir aplinką, ir bendravimo ratą, ir užsiėmimą. Darant pastangas tai leidžia lengviau įkalti pleištą į ištisinę kasdienybės sieną, išjudinti patvarią niūrumų grandinę.

    *) „Kūno praplovimo NšS praktika“ –  jausdamas tam tikrą NšS, atkreipi dėmesį į skirtingas kūno dalis ir įsivaizduoji, kad NšS pasistumia ten, jaučiamas ten, spinduliuoja šioje kūno dalyje. Efektinga yra lydėti tai „įšokimu“ į malonaus, vėsaus, spinduliuojančio šviežumo pojūtį šioje dalyje.

    *) „Sustiprinta kūno praplovimo NšS praktika“ –noro, išreikšto mintimi „tegul ši kūno dalis spinduliuoja NšS“, „tegul šis kūnas taps Budos kūnu“, „tegul kiekvienas galės paimti iš šios vietos NšS“, „tegul visas kūnas taps NšS telkiniu“ lydėjimas. Šios mintys rezonuoja su ištikimybe, atsidavimu, kurie yra labai efektyviais siekiant protrūkių praktikoje.

    *) „Jaunystė“ – būsena, kai atsikūrimas po orgazmų, stiprių niūrumų, apsinuodijimų maistiniais nuodais, o taip pat pažintinio, varomojo aktyvumo prabudimas vyksta palyginus greitai – dar iki to laiko, kol prasidės naujas apsinuodijimas.

    *) „Senatvė“ – būsena, kai tolesnis apsinuodijimo aktas prasideda dar neatsikūrus nuo praėjusio, ko pasekmėje nėra džiaugsmingų norų pažinti, judėti, tyrinėti, keistis, kovoti dėl NšS. Pas daugelį žmonių senatvė prasideda jau nuo  22-23 metų. Nors to ir galima išvengti, išsprukti galima tik pradėjus daryti desperatiškas ir/arba džiaugsmingas pastangas.

    *) „Sinoniminių NšS reikšmių eilės“ – žodžiai, reiškiantys įvairias vieno NšS savybes – įvairų intensyvumą, gilumą, skvarbumą ir t.t. NE kiekvienoje kalvoje turi daugybę sinonimų – pavyzdžiui, nerimas, susirūpinimas, neramumas, nuogąstavimas, sumišimas – visa tai yra vienos NE sinonimai. O ar galima rasti sinonimą NšS-ištikimybei? Amžino pavasario jausmui? Jų nėra, nes žmonija dar neturi NšS išgyvenimo patirties. Būtina kurti kalbą. Ir netgi tada, kai atrodo, jog yra pakankamai sinonimų, pavyzdžiui – gražus, nuostabus, stulbinantis, žavus – jie yra tuščiais žodžiais, t.y. reiškiančiais ne apibrėžtas grožio jausmo savybes, o  PE, SavS, SG, norą darytį įspūdžius, o taip pat visiškai neturinčiais reikšmės, miglotais štampais.

    Sinoniminių eilių kūrimas yra tikslingas, nes jų naudojimas leidžia aiškiai skirti NšS, o kuo aiškiau NšS išskirtas, tuo ryškiau ir patvariau jis reiškiasi. Tai taip pat leidžia palengvinti praktikuojančių bendravimą.

    Atskira užduotis – terminų, reikalingų patvarius NšS akordų žymėjimui, kūrimas.

    *) „Apibrėžimų suteikimo praktika“ – ypatingai efektyvi ir įdomi praktika, nukreipta į įpročių kurti aprašinėjimus ir apibrėžimus, struktūrizuoti atradimus ir stebėjimus,  be kurių neįmanoma arba labai apsunkinta kelionė į NšS, formavimą.  Praktikos esmė suteikti apibrėžimus, atrodo, labiausiai „suprantamiems“ daiktams – pagalvė, sutikimas, pavasaris, laukimas ir t.t.

    Matematikos studijavimas (jeigu tai suteikia malonumą) suteikia puikius įpročius, kuriuos galima naudoti ir apibrėžimų paieškai, ir tuo pačiu atradimų aprašinėjimui ir struktūrizavimui.

    *) „Struktūrizacijos noras“ – džiaugsmingas noras atlikti paskutiniu laiku padarytų atradimų apžvalgą ir įvesti terminų visumą, kas leidžia:

    • palengvinti atradimų apžvalgą, išdėstymą
    • palengvinti atradimų integravimą į egzistuojančią įsivaizdavimų sistemą
    • išvalyti neaiškumus savo įsivaizdavimuose, atradimuose ir prieiti maksimaliausio aiškumo laipsnį
    • apreikšti ir sustiprinti džiaugsmingus naujų atradimų norus, nuojautą, norą tyrinėti.

    Struktūrizacijos ir džiaugsmingas naujų eksperimentų, stebėjimų noras sudaro „komplementarią, tyrinėjimo porą“, kurioje pirmo ir antro noro lyginamasis svoris nustatomas paprastu būdu – kas stipriau, tai ir realizuojama.

    *) „Fiks-idėja“ – mechaniškas noras, lydimas bet kokios agresyvaus atsisakymo nuo pasiūlymo jį praanalizuoti formos.

    *) „Smauglio laikas“ – dienos laiko tarpas, kurio metu, dėl ankstesniais metais susiformavusio įpročio jausti stiprias NE, prasideda santykinis nuosmukis.

    Pavyzdžiui, jeigu tu daugelio metų bėgyje eidamas į mokyklą, jautei stiprias NE, tai gali būti rytas.  Jeigu suprasi, kad šiuo metu yra smauglio laikas, lengviau pradės reikštis šio mechanizmo įveikimo atkaklumas ir pasiryžimas, galėsi daryti mažiausiai, ką galima padaryti, pavyzdžiui, „šaltąsias“ formalias praktikas.

    *) „Hipotezė“ – prielaida, kurią [džiaugsmingai] norisi ištirti.

    *) „Progresinis socialinio eksperimento (SE) tikslas“ – vienas iš SE atlikimo tikslų – tas, kuris sėkmingos realizacijos atveju gali sukelti pasikeitimus tam tikruose socialiniuose sluoksniuose, kurie savo ruožtu dabar arba artimiausioje ateityje gali padaryti dalį visuomenės jautresne arba tolerantingesne TKP idėjoms.

    *)  „Ekstatiškumo laipsnis“ – toks NšS savybių apsireiškimo laipsnis, kai atsiranda rezonansas su ekstatiška palaima, t.y. NšS tampa pagal apibrėžimą „ekstatiškas“.

    „Intensyvumas“ turi pirmaeilę reikšmę, bet apibrėžtą įtaką ekstatiškumo atsiradimui suteikia ir kitos NšS savybės – skvarbumąs, apimties platuma, giluma.

    *) „Pabėgėlis“ – praktikuojantis, kuriame, pasiekus NF nusilpimą, periodišką silpno NšF apsireiškimą, retų silpnų NšS suliepsnojimus, dominuojančia jėga tampa pasitenkinimas ir noras palaikyti šį pasitenkinimą.  Siekimas, nuoširdumas, džiaugsmingi norai tyrinėti vis sumažėja, pasitenkinimo noras juos išstumia.

    *) „Karys“ – toks praktikuojantis, kuriame priklausomai nuo to, kaip nusilpsta NF, stiprėja NšF, padažnėja ir sustiprėja NšS suliepsnojimai, įvyksta siekimo, nuoširdumo, džiaugsmingų norų tyrinėti, tęsti nepriekaištingą laisvės gynimą nuo niūrumų ir tuo pačiu nuo pasitenkinimo, sustiprėjimas.

    *) „Raftingas“ – toks džiaugsmingų norų realizacijos būdas, kurio metu nedaromos pastangos, t.y. nesireiškia noras sustiprinti, pagreitinti, suintensyvinti džiaugsmingų norų realizaciją.

    *)  „Užpleišijimas“ – reiškinys, kurio metu noras tęsti bet kokią veiklą neatsitraukiant, nugali norą atsitraukinėti į niūrumų šalinimo pastangų darymą ir/arba NšS kūrimą.

    *) „Startinis sambrūzdis“  – būsena, kuri įvyksta, kai yra noras tyrinėti, bet tuo pačiu nežinau tiksliai – ką daryti, nuo ko pradėti, ir vietoj to, kad atsisėsčiau ir ramiai viską apžvelgčiau – kokie norai, kokios idėjos atsiranda, aš pradedu visko iš eilės griebtis, ko pasekmėje išeina patirties atplaišos, daugybė neaiškumų.

    Dėl to, kad viskas neaišku, gali netgi nusilpti arba dingti noras tyrinėti, atsirasti skeptikas „ne, jau per daug viskas supainiota, aš niekada nesusiprasiu šiame“. Toks metodas (griebtis visko iš eilės ir tyrinėti) teikia džiaugsmą tik tada, kai yra stiprus tyrimų troškimas, tada visi šitie neaiškumai rezonuoja su nuojauta, yra DN  5-10 viską išaiškinti.

    *) „Grotas“ – neaiškumas, kuris apsireiškia tyrinėjant ir rezonuoja su nuojauta [jo ištyrimo].

    *) „Prisipildimas“ arba „pilnumo jausmas“ – suvokimas, kuris atsiranda ir sustiprėja, kai apsireiškia NšS ir DN, kai daromos pastangos NšS siekimo ir atsilaisvinimo nuo niūrumų praktikoje. Rezonansinis aprašymas „gyvenimas pripildytas iki kraštų“.

    * ) „Prisisotinimas“ – suvokimas, atsirandantis nuo NE, PE, mechaniškų norų ir kitų niūrumų patyrimo ir realizacijos. Koks didelis bebūtų prisisotinimas, jis niekada nesukelia „prisipildimo“ – visada lieka skausminga būsena, kuri aprašoma žodžiais „tarsi viskas įkrenta į statinę be dugno“, „niekas nedžiugina“, „viskas veltui“.  Įprasta žmonių, ieškančių išsigelbėjimo nuo pilkumos, apatijos, kitų NE, klaida – bandyti užmušti tai įspūdžiais, t.y. padidinti prisisotinimą, tuo tarpu vienintelis būdas tai padaryti – stiprinti pilnumo jausmą.

    *) „Užsistumti“ – jausti intensyvų pasitenkinimą nuo įspūdžių ir/arba stiprų norą jausti ir stiprinti prisisotinimą, užsipleišėti įspūdžių gavimo veikloje, tuo pačiu bet kokia išorinė įtaka sukelia intensyvų susierzinimą, o bet kokia mintis apie tai, kad reikės atsitraukti – yra staigaus pilkumos sustiprėjimo, nuobodulio, kasdienybės baimė.

    *) „Trintukas“ – terminas, pakeičiantis visiškai antiseksualų, antierotinį žodį „poza“ – kūnų pozicija, užimama su tikslu patirti seksualinius ir erotinius pojūčius.

    *) „Atradimų geizeris“ – nušvitusi būsena, kai vienas po kito atsiranda NšS aiškumai, vienas po kito įvyksta atradimai ir apsireiškia ryškūs NšS.

    *) „Kometos branduolys“ – (arba tiesiog „branduolys“) – NšS grupė, kuri tam tikru momentu aiškiai ir ryškiai reiškiasi.

    *) „Kometos uodega“  – (arba tiesiog „uodega“) – NšS grupė, kuri lydi branduolio apsireiškimą, rezonuoja su juo, bet reiškiasi ne taip ryškiai ir aiškiai, ir dažnai netgi nėra visiško aiškumo tame – kokios būtent NšS įeina į šią grupę.

    *) „Bazinis lageris“ – būsena, kuri periodiškai man pasiekiama ir kurios metu yra įsitikinimas > 5 tame, kad būdamas joje, su didele tikimybe aš darysiu atradimus dažniau, negu tai įvyksta dabar, kad mano gyvenimas taps žymiai labiau pripildytas man patraukliais suvokimais.

    *) „Marmot“ – įvykis, kurio prisiminimas tapo tvirtu nušvitusiu faktoriumi bet kokiam NšS.

    *) „Kandžiojantis žvėrelis“ – noras priešintis pasitenkinimui, atsirandančiam po nušvitusio fono apimties padidėjimo ir niveliuojančiam šio padidėjimo efektui.

    *) „Marmoto uostinėjimas“ – aiškumo tame, kad bet kokia situacija gali tapti marmotu, palaikymas – štai kažkas įvyksta tiesiog dabar, pavyzdžiui, kadangi iš anksto niekada nenuspėsi, nes marmotais tampa įvairiausios situacijos – netgi tos, kuriose nebuvo jaučiami NšS. Marmoto uostinėjimas sumažina kasdienybę, pilkumą.

    *) „Kandžiojanti žvėrelė“ – noras, kad apsireikštų kandžiojantis žvėrelis situacijoje , kai po nušvitusio fono apimties padidėjimo atsiranda pasitenkinimas.

    *) „Piktas laivelis“ – suvokimai

    1. apsireiškiantys tuo laiku, kai yra negatyvus fonas (dažnai lydomi negatyvių fizinių pojūčių, staigių NE suliepsnojimų), kai atsiranda aiškumas tame, kad aš esu užpakalyje, kad nėra nušvitusio fono, kai atsiranda mintis „gal pabandyti pašalinti NF“, „gal pabandyti įšokti į NšS“.
    2. Susidedantys iš minčių „nu ir tiek to“, „paskui pabandysiu pašalinti NF, dabar man tai nerūpi“, „pavargau, dabar nenoriu“, staigių susierzinimo ir netgi agresijos suliepsnojimų, nukreiptų į viską, kas turi ryšio su praktika, su praktikuojančiais, su NšS.
    3. Dažnai lydimi laiko užmušimo veiksmų – įsitraukimas į bukinantį žaidimą mobiliajame telefone arba kompiuteryje ir t.t.

    *) „Suglebęs nykštukas“ – tas pats, kaip ir „piktas laivelis“, tik vietoj susierzinimo ir agresijos atsiranda niūrumas, neviltis, apatija.

    *) „Džeris“ – noras šalinti piktą ir suglebusį nykštuką, perlaužti pasinerimo į NF ir NE, kartas po karto įšokinėti į NšS.

    *) „Tomas“ – noras, kad apsireikštų Džeris.

    *) „Bukostenia“ (graik. Asthenia – silpnumas) – negatyvių reakcijų į norą skirti tavo esančius suvokimus visuma. Susierzinimas, nepasitenkinimas, mintys „kaip nors vėliau“ ir t.t. – visos tos reakcijos, kurios malšina norą skirti savo suvokimus.

    *) „Žvalgybos kova“ – kitaip „mini-šturmas“ t.y. šturmas su labai žemu pastangų intensyvumu, 3-4.  Tikslas – suvokimų žvalgybos kovos metu stebėjimas (kaip kovoje, situacijoje, kai būrys eina į priekį, į ugnį, ir priešininkas pradėjo šaudymą, reiškia savo ugnies taškus).  Tai leidžia iš anksto pasiruošti tam, kad šturmo momentu apsireikš šios kliūtys, iš anksti išstudijuoti jas, būti jam pasiruošusiu.

    *) „Poreikis“ – intensyvus ir patvarus džiaugsmingas noras.

    *) „DN pasikeisti“ – džiaugsmingas noras jausti ne tas būsenas, kurias jaučiu kaip taisyklė, o tas, kurias aš jaučiau laikas nuo laiko, kuriose yra daugiau patrauklių suvokimų: daugiau malonumo, mėgavimosi, gyvenimo pilnumos, intereso, nuojautos ir t.t. Tai yra, faktiškas bet koks DN pasikeisti TKP praktikuojančiam – tai DN jausti didelę NšS apimtį, arba bendriau sakant, DN jausti būsenas, kuriose jaučiama didesnė NšS apimtis. Pavyzdžiui, norą iškeliauti į Himalajus aš priskiriu prie noro pasikeisti, jeigu šis noras įvyksta NšS, kurie atsiras kelionės metu,  nuojautos dėka.

    *) Progresyvūs veiksmai“ – bet kokia veiksmų visuma, stimuliuojanti žmogų stebėti ir tyrinėti savo būsenas, kas, kaip žinoma, atveda žmogų prie NšS apimties padidėjimo arba mažiausiai prie NšS patyrimo tikimybės padidėjimo (tarpininkaujant DN pasikeisti apsireiškimui).