Išsilaisvinimas nuo neigiamų emocijų

01-01 Bendra informacija apie neigiamas emocijas (NE) ir išsilaisvinimas nuo jų.

Diena po dienos, kiekvieną minutę žmonės patiria neigiamas emocijas (NE): pavydą, savęs gailėjimąsi, baimę, pyktį, nepasitenkinimą, nuoskaudą, susierzinimą, siutulį, sumišimą, įžeidimą, apmaudą, nerimą, panieką, pasišlykštėjimą, gėdą, kerštingumą, apatiją, tingumą, liūdesį, maudulį, nusivylimą, godumą ir daugelį kitų emocijų.

Tiesaus kelio praktikos (TKP), kuri išdėstyta šioje knygoje, esmė-nuoseklus nenorimu suvokimus pakitimas į norimus. Norint to pasiekti, tereikia pajusti džiaugsmingą norą (t.y. norą, kuris yra lydimas nuojauta) pakeisti suvokimus, ir atkakliai stengtis išlaikyti ji tol, kol naujai besukuriantis įprotis užims ankstesnio, įgyto mechaniškai , vietą. Aš vadinu šį kelią «tiesiu», todėl, kad jo įgyvendinimui reikalinga tik viena reikšminga sąlyga – turėti džiaugsmingą norą pakeisti suvokimus, pasireiškiančius „tavo vietoje“.

Palaipsniui užsiiminėjant TKP, žmogus pasieks tokį lygį, kai gali nepriekaištingai šalinti visas jo pastebimas NE. Tačiau vėliau jis suvokia, jog be stiprių ir aiškių NE jis nuolat patiria ir daugelį kitų, nestiprių. Galima pasakyti, kad beveik kiekvienas suvokimas yra lydimas mažu NE antplūdžiu (dažniausiai tai nepasitenkinimas, neigiamas požiūris, nerimas), už kurio tęsiasi sunkiai matoma «uodega», teikianti peną ir taip neigiamai ir įtemptai aplinkai. Visa tai sukuria siaubingai nuodijančią atmosferą su katastrofiškomis pasekmėmis.

Visu pirma, tarp tokių pasekmių yra «senėjimas» procesas, kuris prasideda ne 40 metų amžiuje, o 22-25, ir vystosi labai greitai. Oda pasidaro mažiau lygi ir švelni, tampa nemalonu ja liesti, veidai ir kūnai pasidaro apdribę, bjaurus, iškraipyti, kamuojami didžiulio antsvorio arba atvirkščiai – tampa perdėtai liesi. Kvapai tampa nemalonūs ir ryškūs. Žmogaus savijauta pastoviai blogėja, bet kadangi tai vyksta gana lėtai, žmogus prie to pripranta ir tiesiog nesuvokia, kad vyksta nemalonios permainos – ryte atsibundi neturėdamas jėgų, vakare užmiegi, lyg prasmegdamas į bedugnę. Žmogus pradeda karkti, jaučiasi vangiai, jam reikalinga vartoti daugiau stimuliatorių – kavos, sekso iš pareigos, primityvių įspūdžių. Pažiūrėk į mūsų senukus ir seneles. Mesk į šalį politkorrektiškumą ir pažiūrėk sąžiningai, atvirai, tiek garbingai, kiek gali. Vaizdas iš tikrųjų pasibaisėtinas, nes jų kūnai ir veidai – tai materialus NE įsikūnijimas, kurias jie patirdavo anksčiau ir patiria dabar. Tai taip įprasta, tiesiog savaime suprantama, kad senatvė – tai neišvengiamas marazmas, apsigimimas, kančia, kvailumas, agresija. Tačiau Indijos, Nepalo, Tibeto, Šri Lankos vienuolynuose galima pamatyti labai senus žmonės, kurie žymiai skiriasi nuo mūsų senukų! Jų veidai, intonacijos ir gestai sukelia teigiamas emocijas, pasenę jų kūnai neatrodo pasibaisėtinai, o dažnai akys gali tiesiog pakerėti.

Antra, aš esu visiškai įsitikinęs, kad nėra, ar beveik nėra ligų, kurios būtų sukeliamos be NE pagalbos. Pasak šiuolaikinės religijos, žmonės serga nuo virusų ir mikrobų, bet aš tvirtai tikiu, kad šitie virusai ir mikrobai pradeda savo ardomąjį darbą būtent tų žmonių kūnuose, kuriuos ypač stipriai paveikė NE, ir visikai nesunku surasti atitikimą tarp tam tikrų ligų ir dominuojančio NE tipo. Tie žmonės, kurie užsiima TKP ir siekia vis aukštesnių išsilaisvinimo iš NE lygių, kartais, įsisenėjusiu įpročiu antplūdžiais, pradeda jausti NE ir nustemba, kaip neįsivaizduojamai keičiasi kūnas – jis pradeda pūliuoti, skaudėti, atsiranda varginantis sunkumas, neveiklumas, ypatingas fizinis vangumas, ir visą tai- patiriama vos pusvalandį, ar valandą jaučiant kažką neigiamo, tik po kelių NE antplūdžių. Kai tai pasireiškia, tampa aišku, jog jei tu nepašalini NE, nuolat gyveni šioje ligotoje būsenoje, nes žmonės pastoviai patiria vienokias ar kitokias NE – ryškiais antplūdžiais arba silpno “neigiamo fono” (“NF”) pavidalu: nerimu, susirūpinimu, nepasitenkinimu, savęs gailėjimu, liūdesiu ir t.t., todėl jų kūnas yra nuolat teršiamas šiais kenksmingais nuodais.

Trečia, NE ne tik kūną ardo; jos visiškai sunaikina galimybę patirti nušvitusius suvokimus (“NšS”) – švelnumą, grožio jutimą, siekimą, giedrumą, kūrybos džiaugsmą, simpatiją, malonumą, džiaugsmingus norus, nuojautą, įkvėpimą…(Žr. 09-08 skirsnius). NE paverčia žmogų vaikščiojančiu lavonu, kuris dar ilgai gali klajoti po žeme, ir nykti po truputį. Iš išorės tai gyvas kūnas, tačiau viduje nelikę nieko gyvo. Tai reiškia, kad prieš toki žmogų nenumaldomai užsidaro durys į sąmonės kelionę, į naujus atradimus, į naujus NšS. Noriu pabrėžti, kad jokia dvasinė praktika, jokios jogos ir meditacijos, jokios maldos ir apsivalymai neatves tavęs niekur, jeigu tu nesieki tobulo NE šalinimo ir NšS patyrimo. Kol yra NE – viskas yra neįmanoma. Kelio pamatas į stebinantį sąmonės kelionę yra NE šalinimas ir NšS pasaulio atradimas savyje, nepaisant tavo pasirinktos dvasinės praktikos.

Aš manau, kad nuoširdus NšS siekimas anksčiau ar vėliau nuves tave prie silpnesnio ar geresnio rezultato pasireiškimo, nesvarbu, ar būtum budistu, krishnaitu, stačiatikiu ar kitokio tikėjimo. Ar tu garbini dievą bet kuriuo pavidalu, ar garbinį dievą, kuris neturi pavidalo; ar tu ateistas, ar darvinistas, ezoterikas, tantristas; ar tu senos sektos pasekėjas, ar naujai įsikūrusios – jeigu tu pajusi nuoširdų troskima patirti NšS, jeigu turi nesutaikomą požiūrį į NE ir dogmatizmą, jeigu tu užsiimi bet kuria praktika, kuri nukreipia tave patirti NšS ir nustoti patirti NE- rezultatai pasirodys netrukus, o gyvenimas taps įdomesniu ir kilmingesniu. Tačiau NE tenkinimas, jų pateisinimas ar saviapgaulė, kai tu tik apsimeti, kad jų nejauti – tėra tik klaidžiojimas akligatvyje, judėjimas link susinaikinimo, marazmo bei intensyvių kančių.

Visuomenėje, kurioje nėra teigiamo požiūrio į NE ir dogmatizmo naikinimą, niekada nebus taikos, kad ir kaip bekeistume įstatymus, bestiprintume bausmes, kokius besugalvotume prietaisus ar mechanizmus. Praktikuojančių TKP bendruomenė – «snukių» – unikalus naujos bendruomenės pavyzdys – ji yra visiškai tvirta, joje nėra naikinančių jėgų, nes vos pajutus agresijos, įžeidinėjimo, savęs gailėjimo, gobšumo, išdidumo ar savo reikšmės sumažinimo impulsą – visa tai skubiai šalinama, arba stengdamasi pašalinti. Joje auga simpatija, NšS linkėjimas tiek sau, tiek kitiems, švelnumas, noras pagelbėti ir t.t. Netgi tokia bendruomenė, kurioje nėra tikslo šalinti NE ir dogmatizmą, tačiau juntamos simpatijos TKP ir pritariama «snukių» siekimams, išsiskiria labai aukštu taikos lygiu (nepainioti su bejėgiškumu ir nesubrendimu) ir stabilumu.

Galima drąsiai teigti, kad mūsų pasaulis – NE pasaulis. NE pasireiškia taip įvairiai, jos yra taip įsipynusios į tavo gyvenimą, kad kartais atrodo, jog daugiau nieko ir nėra, o viskas, ką tu gali, tai retinti jas, sunkinti, įvairinti, jungti viena su kita, padarant jas sluoksniuotomis ir dar intensyvesnėmis. NE tave supa kiekviename žingsnyje, jos primetamos ir kultivuojamos. Nėra ką kalbėti apie akivaizdu smurto kulta naujienose ir filmuose, tačiau atversk bet kokią «menišką» knygą, kuri yra pripažinta gera ir gilia, ir ten tu rasi «įmantrias» NE, stiprias NE, sunkias NE, nes knygos sukeltas NE kompleksas, sumišęs su teigiamomis emocijomis («TE»), yra būtent tai, kas leidžia teigti, kad knyga yra «gera». Bet iš kur atsirasti knygoms, pasakojančioms apie gyvenimą NšS? Juk norint parašyti apie tai, reikia pačiam turėti tokios patirties. Išgalvoti to neįmanoma, todėl tokių knygų yra labai mažai. Pavyzdžiui, visos Kastanedos knygos, Tajshi Abeliar, Florindos Donner, Kristoferio Ishervudo «Ramakrishna ir jo mokiniai», Satpremo «Šri Aurobindo arba sąmonės kelionė», Tashi Takpo Namgjalo ir Dalaj-Lamos «Mahamudra», Čže Conkapo «Lamrim», Krišnamurti «Užrašų knygelės», Patandžalio «Joga-sutra», Tulku Urgjeno Rinpoche “Laimės juostos keliu“, Tendzin Vangjal „Prigimtinio proto stebuklai“, Evans-Ventza „Didysis Tibeto Jogas Milarepa“ yra tokio pobūdžio knygos.

Viena iš didžiausių klaidų yra manyti, kad žmonės ne patys pasirenka ar patirti NE, kad jie tai daro kitu žmonių bei aplinkybių verčiami. Šita koncepcija– 100 procentų klaidinga, o tikint ja bejėgiais tampa ir tie, kas norėjo nustoti patirti visas ar nors kai kurias NE.

Remdamasis tiek savo, tiek kitu žmonių, užsiimančiu TKP patirtimi, galiu teigti: patiri tu NE ar ne – viskas priklauso tik nuo tavęs, nuo tavo įdėtų pastangų, įveikiant šį baisų įprotį. Džiaugsmingas, nuojautos lydimas, noras pakeisti aplinkybes, visiškai derinasi su NE šalinimo praktika esamose aplinkybėse, su aiškumu, kad ne aplinkybės «iškviečia» NE, bet įprotis patirti NE tam tikrose aplinkybėse. Todėl įmanoma tobulai šalinti atsirandančias NE dabartinėje situacijoje bei patirti NšS, ir tuo pat metu justi džiaugsmingą norą pakeisti šią situaciją ir stengtis tai įvykdyti..

Nėra tokių aplinkybių, kurios gali sukliudyti praktikuotis. Kuo labiau tau nepatinka situacija, tuo greičiau pasireiškia NE ir tu gali ypatingai intensyviai treniruotis kaip jas pasalinti ir pasiekti geresnio rezultato. Po kiek laiko, bepraktikuojantis žmogus net pačias nemaloniausias situacijas sutinka su susižavėjimu, ryžtu ir nuojauta (išsamiau žiūrėti sk. «stalkingas»). Esant agresyvioje aplinkoje galima išmokti nepriekaištingai šalinti NE. Komfortiška aplinka gali padėti išlavinti pastangas šalinti pasitenkinimą ir pilkumą. Kol tu gyva – tu turi tobulas sąlygas praktikuotis bet kokiose aplinkybėse. Einant šiuo keliu vėliau atsiranda neįprastas požiūris į aplinkybes – ne kaip į chaotišką įvykių susibūrimą, o kaip į kažką gyvą ir jautrų.

Ar įmanoma būti laisvam nuo NE? Žmonės taip beviltiškai įklimpo į jas, kad mintis apie išsilaisvinimą juos tiesiog erzina. Jie neįsivaizduoja savęs be NE ir nesuvokia kaipgi gyventi be jų – pavirsti į nieko nejaučiantį rąstą? Jie tokie priklausomi nuo NE, kad negali sugalvoti, kuo jas pakeisti, nors iš tikrųjų daugelis žmonių bent trumpa akimirka yra patyrę silpnus NšS atgarsių antplūdžius, ypač ankstyvoje vaikystėje.

Paklausk bet kurį žmogų – ar jis patiria NE? Ir jis atsakys – «aišku», kartais patiriu. Žodis «aišku» reiškia tvirtą įsitikinimą tuo, kad kitaip neįmanoma. O žodis «kartais» – saviapgaulė, nes NE ar NF žmonės patiria ne «kartais»,o nuolatos. Kuo stipresnis įprotis patirti NE, tuo silpniau žmogus pastebi jų būvima ir neužilgo tik laukini agresijos antplūdi, lydima širdies priepuoliu, jis atpažįsta kaip NE, o šiaip galvoja, jog jų nepatiria . Žmonių pasinerimo į NE lygis baisus ir neišreiškiamas. 99,99% viso laiko žmogus patiria daugiau ar mažiau stiprias NE, ar NF, retkarčiais pertraukiamas TE – tačiau jokia gyva būtybė neišgyvens tokioje kenksmingoje aplinkoje. Bet ir TE – maža paguoda, nes jos tėra kita NE pusė, nuodijanti ne ką mažiau. –TE priklauso tokios emocijos kaip pasitenkinimas turėjimu (dėmesio, daiktų, valdžios ir t.t.), piktdžiugiavimas, pasitenkinimas, puikavimasis, savanaudiškumas, pasipūtimas (SavS), pagieža, išdidumas ir kitos. Maža to, kad TE yra nesuderinamos su NšS, jos dar skatina žymiai stipresnių NE atsiradimą, juk, pavyzdžiui, kuo stipresnis žmogaus SavS, tuo lengviau jį užgauti, tuo daugiau grėsmių savajam savanaudiškumui jis mato aplinkoje, ir tuo dažniau patiria nepasitenkinimą, pyktį, įžeidimą ir agresiją. Kai kurie žmonės jaučia, kad kartais prie TE prisijungia ir NšS, o kartais TE subalansuoja NE poveikį (pavyzdžiui, pasitenkinimas kompensuoja nepasitenkinimą) ir tada šia trumpą išsilaisvinimo iš NE ir TE akimirką gali pasklisti NšS atgarsiai, nors jie labai silpni ir laikui bėgant gali visai pradingti.

NE – tai nuodai, narkotinis apsvaigimas. Nuo jų tu miršti, tačiau jauti šiokį tokį „malonumą“, o jeigu bandai nustoti juos vartojęs, iš karto prasideda «laužymai», išsilaisvinimo baimė. Žmonės gauna «įspūdžius» iš NE ir perdėtai padidinę juos, klysta, laikydami tai gyvenimu. «Įspūdžiai» – tai TE. Galvojant apie kerštą priešui, pyktis yra lydimas džiaugsmu dėl jo nelaimės. Praradimo liūdesys – pasitenkinimu, kad tavęs gailėsis ir skirs daug dėmesio. NE žmonės vertina kaip būdą patirti TE, todėl mintis apie jų šalinimą sukelia baimę prarasti TE, savęs gailėjimąsi, abejones ir netgi agresiją. Kokia mirusia būtybe reikia būti, kad NE vertintum kaip būdą, padedanti jaustis buti «gyvai»! NE teikiamas „malonumas“ – tai «malonumas» nuo nuodų vartojimo – iš pradžių būna labai blogai, paskui ateina palengvėjimas, ir kuo stipresni nuodai, tuo didesnis būna palengvėjimas. Vardan to žmonės sąmoningai kultivuoja NE, kadangi jie nemoka patirti NšS, ir netgi nesvajoja apie juos, susitaikę su tuo, kad gyvenimas yra pilkas ir vienodas. 25-30 metų amžiaus žmonės jau laukia mirties kaip išsilaisvinimo iš pilkumos, NE ir ligų, tokiu būdu pagreitindami ir užprogramuodami savo ankstyva senėjimą bei puvimą.

Nepaisant visko, laisvę įmanoma pasiekti ir aš siūlau metodiką, vedančia į ja. NE nugalėjimas – pirmasis žingsnis – kuri žengus atsiveria nematomas būsenų visumos pasaulis. Kai kurie žmonės sutinka, kad įmanoma sumažinti NE stiprumą, tačiau jie netiki, kad tai galima padaryti savo pastangomis, ir bando surasti «didįjį raudoną mygtuką» («DRM») – paspaudei – ir nėra kančių.. Beieškodami šio mygtuko, jie užsiima joga, ypatingu kvėpavimu, praktikuoja įvairias asanas, skaito mantras, vaikšto rikiuotėmis, dainuoja himnus ir t.t., t.y. daro viską, kas įmanoma, išskyrus tiesiogines pastangas, nustoti jausti NE ir «peršokti» i NšS. Tokiais budais kai kurios NE trumpam laikui tikrai nusilpsta, tačiau tai tik laikinas ir labai nepastovus efektas, nes anksčiau ar vėliau dėmesys pradingsta ir žmogus sugrįžta prie tų pačių NE, juk neįmanoma 24 valandas be perstojo dainuoti mantras – tau reikės atsistoti, nueiti pavalgyti, nueiti į darbą, bendrauti su žmonėmis, miegoti, ir tada vėl apniks NE. Tibeto vienuoliai tiki, kad tolimoje ateityje, po šimto reinkarnacijų, jie nustos patirti NE, tačiau jie niekada nepatikės, kad tai galima padaryti ne po 500 šimtų mantrų skaitymo metų, o tiesiog dabar – kelių atkaklaus darbo metu bėgyje.

Siekdamas išvengti galimo klaidingo suvokimo, norėčiau apibrėžti, kad «pastanga» – tai koncentruotas, labai intensyvus ir džiaugsmingas noras. «Koncentruotas» reiškia, jog nesiblaškai po chaotiškus nukrypimus. «Džiaugsmingas» reiškia lydimas nuojauta, šviežumu, susižavėjimu. «Stengtis pašalinti NE» nereiškia, kad reikia įtempti raumenis, sukąsti dantis ar kaip nors ypatingai kvėpuoti – tiesiog reikia labai stipriai norėti nejausti NE ir patirti NšS. Šio noro pagalba, koncentruotas, intensyvus ir džiaugsmingas noras atveda iki suvokimų pasikeitimo. Kuo atkakliau tai praktikuoji, tuo aukštesni pasieki lygi, ir tuo veiksmingesnes pasidaro tavo pastangos. Kaip tai įvyksta –jog pastangos atveda ligi pasikeitimų – paslaptis, tačiau, tai faktas, ir tuo pasinaudodamas aš pasiekiu to, ko noriu. Žmonės nieko nežino apie šį pastangų sugebėjimą, nes jų norai arba labai silpni, arba visiškai nekoncentruoti, arba nėra nukreipti siekti NšS. Daugumos norai nedžiaugsmingi, motyvuoti baime, kitokiomis NE, noru apsisaugoti arba užpulti.

Yra dar du žodžiai, kurie gana tiksliai apibrėžia pastangą – «atsiminti» ir «įšokti». «Pasistengti pašalinti NE, reiškia tą patį, kas «atsiminti savo būseną, kai nejauti NE» arba «įšokti į būseną be NE». «Pasistengti suvokti NšS» tapatu «atsiminti tokią būseną, kai tu patyrei NšS, «įšokti į NšS». Aš pabrėžiu, kad reikia galvoti ne tik apie tai, kad tu kažkada patyrei NšS, labai svarbu prisiminti pačią būseną. Kadangi visi suvokimai egzistuoja tik čia ir dabar, «atsiminti save NšS» ir reiškia «patirti NšS čia ir dabar». Kai darai tai, kas atrodo visikai neįmanoma tau padaryti, ir, nepaisant skeptiškų minčių bei kitokiu kliūčių, besiekdamas tikslo atiduodi visas pastangas-tai jau virš pastangų.

Šiandien neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinį pasaulį be mokslo. Mokslininkai tiria medžiagų savybes, ieškodami dėsningumų ir būdu kaip jas išgauti, ir po to šias žinias naudoja tam, kad pakeistų suvokimus. Kai vietoje šlapių, skylėtų kailinių ir medinių batų apsirengi iš šiuolaikinių sintetiniu medžiagų pasiūta striuke, bei apsiauni madingus sportinius batus, šalčio jausmas transformuojasi į šilumos pojūtį. Danties skausmas taip pat šalinamas naujųjų technologijų pagalba. O kadaise mokslo nebuvo, o tie, kas tyrė medžiagų savybes, bei nagrinėjo aplink gyvenančių būtybių santvarką, buvo persekiojami, buvo kaltinami nepagarba dievams, ir t.t. Bet reikia pripažinti, jog dabar žmonija pasiekė naują civilizacijos raidos etapą. Šiuolaikiniai žmonės yra įsitikinę, kad neįmanoma susierzinimo pojūtį paprasčiausiai pakeisti į simpatijos pojūtį, arba liūdesio jausmą į ištikimybę ar grožio jausmą, ir t.t. Niekas netyrinėja suvokimų savybių, neužsiima jų pakeitimo praktika, grindžiama džiaugsmingais norais, nuojauta ir sveiku protu.

Na, o tuos, kas tuo domisi, gąsdina siaubingomis dievo bausmėmis, kaltindami, kad jie „sutrikdo natūralų gamtos balansą“, nes jeigu egzistuoja NE, reiškia tai „kažkam reikalinga“. Tokiu atveju neaišku, kodėl šie kritikai nesiliauja gydytis dantis, naudotis šiltais drabužiais ir prezervatyvais, juk, jeigu yra dantų skausmas, šalčio jutimas ir ŽIV, pagal jų pačiu dogmas „tai kažkam reikalinga“? Tiems, ką valdo dogmos, jog žmogus „sukurtas“ patirti NE ir įsikišimas į „natūralią gyvenimo eigą“ suardys „balansą“, noriu priminti, kad jeigu žmogus kažkieno dėka buvo sukurtas su turimu komplektu suvokimu, tai tarp šių suvokimų yra ir džiaugsmingas noras keistis, noras stengtis nustoti jausti liūdesį ir pradėti patirti NšS.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį ir į dar vieną svarbų dalyką. Jeigu žmogus daro kokius nors pakeitimus savo gyvenime, paveiktas klaidingos koncepcijos, bijodamas bausmes ar iš pagarbos autoritetams, vėliau jis gali pradėti apgailestauti, trokšti sugrįžti prie senos būsenos arba ieškoti kažko kito, nes tas gyvenimas, kuri jis susikūrė jo nebetenkina. Deja, realybe jam sugriauna visas rožines svajones. Kitas žmogus, kuris pasiekė gerų rezultatų nors viename NE šalinimo akte, ir tuoj pat pajuto NšS antplūdį, po tos akimirkos net pagalvoti negali apie grįžimą i būseną su NE ir be NšS. Tai jam asocijuojasi su mirtimi, ar kažkuo dar baisesniu, nei mirtis. Kuo dažniau praktikuojantysis patiria NšS, tuo atkakliau jis siekia įtvirtinti šią būklę, ir bet kokia kaina atsikratyti senojo įpročio patirti NE. Šio žmogaus nauja realybe žymiai patrauklesnė už buvusią.

Žmonija įžengė į naująją epochą – žmonės pradeda tyrinėti suvokimus, nagrinėja jų savybes ir dėsningumą, išreiškia džiaugsmingus norus, nukreiptus į suvokimų turinio pasikeitimą, bei kuria tinkamiausias šių pakeitimų technologijas. Taip kaip praeities mokslininkams, betyrinėjantiems žinomas medžiagas, tyrimu eigoje atsirasdavo naujos, turinčias nesuvokiamų, unikalių savybių medžiagos, taip ir čia – praktikuojant NE keitimą į NšS, atsiranda visiškai nauji, pribloškiantys NšS, apie kuriuos negalėtų svajoti net labiausiai pašėlusi fantazija. Prasideda suvokimų inžinerijos epocha, kuri sudaro konglomeratą vardu „žmogus“. Prasideda nauja, unikali žmogaus kelionė, kuri neturi nieko bendra su nepaprastąja „sąmonės kelione“, kurią dažniausiai suprantame kaip kažkokį emocionalų arba protinį procesą, atitrūkusi nuo realybės ir pojūčių, t.y. nuo fizinio kūno, bei paprasčiausio kasdieniškumo. Šiai kelionei žmogus atsiduoda visiškai. Jis netampa fantazuotoju, kuris nepaliaujamai perrinkinėja filosofinius terminus, todėl patiria daugybę NE, nejaučia džiaugsmingų norų, serga ir jaučiasi vis blogiau. Jo fizinis kūnas – tai suvokimų rinkinys, kuriuos mes vadiname „pojūčiais“, ir šituos suvokimus galima pakeisti tiesioginėmis pastangomis (pavyzdžiui, apatiją į aktyvumą, „blogą savijautą“ į „gerą savijautą“), netgi fizinis kūnas pradeda transformuotis ir pakinta, kai iš suvokimų visumos pradingsta NE, o jų vietą užima NšS.

Šiuo momentu (2005 metai) tokių keliautojų yra labai mažai – šiek tiek daugiau nei 20 žmonių (aš kalbu apie „snukius“), tačiau 2000 metais, kai aš tik pradėjau šią veiklą, jų nebuvo nei vieno, todėl esu visiškai įsitikinęs, kad jų atsiras daugiau, žymiai daugiau, nes norint realizuoti šią kelionę nėra būtina turėti pinigų, mašina, išsilavinimą, ryšius, paveldimumą ir t.t. Užtenka žinoti, kad tokia kelionė įmanoma (šią užduotį atlieka ši knyga), kad tu esi gyva ir turi norą tapti laiminga, patirti nušvitusius suvokimus, įveikti liūdesį. Todėl esu įsitikinės, kad „snukių“ skaičius didės kiekvienais metais, ir ateis laikas kai mes galėsime skaičiuoti juos šimtais ir tūkstančiais. Būtent todėl aš tikiu, jog kai pilnai realizuosiu visus savo džiaugsmingus norus dėl sumanytu „snukių“ projektų – sukursiu infrastruktūrą snukių kultūrai, o dabar verčiu knygas į kitas kalbas, prisidedu prie „snukių“ praktikos, kad jie su laiku taptu ekspertais, NšS nešiotojais, ir galėtų savarankiškai prisidėti prie praktikuojančių naujokų. Šiam reikalui aš skiriu visa savo laiką bei lešas, ir tai man labai patinka.

 Minimali užduotis „snukiams“ – pirmiausia, išmokti suvokti sapnus ir keliauti po astralinį pasaulį, vėliau išmokti išlikti aiškios sąmonės vykstant fizinio kūno mirčiai, periode tarp mirimo ir naujojo gimimo, bei „naujame gyvenime“ prisiminti savo praktiką ir pratęsti ją nuo to momento, kai ji pasibaigė „ankstesniame gyvenime“. Aš tvirtinu, kad norint pasiekti tokio potyrio, reikalinga visiškai pašalinti liūdesį ir pasiekti nesiliaujančių NšS, pageidautina ekstatiškos kokybės. Žmonija jau turi panašią patirtį (prisiminkime 14-ąjį Dalai Lamą, 17-ąjį Karmapą ir šimtus kitų mažiau žinomų Tibeto vienuolių, kurie tapo „tulku“ – žmonėmis, sugebėjusiais perkelti savo sąmonę į naują kūną su mažais ar dideliais sąmoningumo protrūkiais, sugebant prisiminti ankstesnį gyvenimą bei patirtį).

NE turi kelis būdingus požymius:

1) po jų ateina bukumo jausmas;

2) po jų įvyksta apsinuodijimas, pablogėja savijauta;

3) po jų gyvenimas tampa neįdomus, dingsta entuziazmas bei džiaugsmingi norai;

4) jų buvimas yra nesuderinamas su aiškiu mąstymu (t.y. atsiranda bukumas);

5) jų buvimas yra nesuderinamas su NšS;

6) patirdama NE, esi panaši į užprogramuotą robotą – galima iš anksto nuspėti kaip reaguosi ir elgsies; tavo veiksmai visiškai neefektyvūs.

7) beveik neįmanoma ištrukti iš NE srauto be atkaklios ir ryžtingos praktikos – net jeigu kažkokioje situacijoje tu panorėsi nustoti patirti jas, jų srautas nesumažės – tokia tūkstančiu kartu užtvirtinto įpročio galia.

TE būdingi bruožai:

1) jos yra veidrodinės NE priešingybės: pavydas – piktdžiugiavimas, nepasitenkinimas – pasitenkinimas, savęs užgauliojimo jausmas («SUJ») – Pasipūtimas (Pas), nerimas – ištižusi ramybė ir pilkumas, pralaimėjimo kartumas – „laimėjimo“ džiaugsmas, vienatvės liūdesys – perdėtas draugiškumas, pataikavimas, ir t.t.

2) po jų žmogus jaučiasi pavargęs, bejėgis ir abejingas;

3) po jų žmogus apsinuodija, pablogėja savijauta, nors ne taip akivaizdžiai kaip po NE;

4) jų patyrimo metu žmogus baiminasi, kad anksčiau ar vėliau jos baigsis ir vėl apims NE;

5) jų vyksmas yra 100% procentų nesuderinamas su NšS – išskyrus tas situacijas, kai TE subalansuoja NE, ir šioje atsivėrusioje erdvėje gali blykstelėti NšS atgarsis.;

6) jų vyksmas yra nesuderinamas su aiškiu mąstymu, nors ir ne taip akivaizdžiai, kaip NE vyksme;

7) žmogus, patiriantis TE, labai panašus į robotą, lengvai nuspėjamos jo galimos reakcijos ir poelgiai, jaučiasi veiksmų neefektyvumas;

8) noras patirti TE primena priklausomybe nuo narkotiku– «laužymai» dėl negaunamų TE gali būti ypatingai skaudūs, t.y. gali būti lydimi labai stiprių NE;

Žmogui, kuris yra pasinėręs į NE, yra labai sunku nubrėžti aiškią ribą tarp TE ir NšS dėl to, jog jis tik labai retai tepatiria NšS, todėl TKP labiausiai akcentuojamas NE šalinimas, kurios yra akivaizdžiai nuodijančios, kankinančios ir nepageidaujamos. Palaipsniui, didėjant išsilaisvinimo nuo NE laipsniui, TE prasidės išsluoksniavimas – kai kurios taps akivaizdžiai nepageidaujamais NE palydovais-antrininkais, kitas norėsis patirti tik išvalius jas nuo nuodingu priemaišų, o betęsiant šį procesą, pasirodys NšS grūdelis. Kai kurios TE dingsta savaime, be ypatingų pastangų, pasalinus veidrodines NE, pavyzdžiui, praradus pavydo jausmą, pasišalina ir piktdžiugiavimas.

NšS niekada neišnyksta kol tu šalini NE, atvirkščiai – sutvirtėja visos ju savybės: a) pasirodymo dažnumas, b) intensyvumas, c) giluma (t.y. atspalvių kiekis), d) šaižumas (išskirtinumo nuo panašiu suvokimų lygis, „tyrumas“, ir e) rezonavimas ( vieno NšS pasireiškimas atveda iki visos kitų NšS „puokštės“ antplūdžio).

Dar vienas esminis NšS skirtumas nuo TE yra tai, jog koks bebūtų TE intensyvumas – jos visada orientuotos į kažkokį objektą. Net ypač stipri piktdžiugą – tai piktas džiaugsmas dėl konkrečios priežasties konkretaus žmogaus atžvilgiu. Net stiprus gailestis-tai gailestis konkrečiam asmeniui konkrečioje situacijoje. NšS turi unikalią savybę – didinant jų intensyvumą, jos praranda objektą, ypač kai jos tampa ekstatiškomis .

Risčia: „Kai atsiranda TE, nėra noro atskirti suvokimus, klausti savęs „ką aš šią akimirką patiriu“. Yra tik noras įgyvendinti/realizuoti savo norus be kokių nors bandymų atskirti – mechaniški norai arba džiaugsmingi, ar jie yra lydimi didėjančiu/augančiu nuovargiu ir apsinuodijimu, arba atvirkščiai. Pagaliau, atsiranda/išdygsta tokios situacijos, kuriose pasireiškia NE, nes kadangi nėra suvokimų skirimo, nėra aiškumo kokie yra norai ir kodėl jie būtent tokie, nėra galimybės atsirasti norui pašalinti mechaniškus norus ir pradėti įgyvendinti džiaugsmingus norus.

Kai pasireiškia NšS, noras atskirti suvokimus didėja/stiprėja, ir kiekviena pastanga nukreiptą į atskirimą pradeda stipriai rezonuoti si NšS.

TE blokuoja proto veiklą, t.y. jos slopina gebėjimą samprotauti, galimų interpretacijų sugretinimą, norą siekti aiškumo interpretacijų atžvilgiu. TE žmogus pasirenka vieną iš daugybės galimų interpretacijų ne todėl, kad ji yra labiausiai pagrįsta, o todėl, kad ji labiausiai tinka toliau patirti TE. Tuo pačiu gali įvykti visokie, netgi neįtikėtini išstūmimai ir pripiešimai. Kartais tai gali atvesti ties pavojingos situacijos, kurios atsiradimo galimybę žmogus galėjo akimirksniu apskaičiuoti ir išvengti už TE ribų.

Yra toks terminas „proto liga“. Juo naudojamasi visais neįprastais atvejais. Jei vaikščioji nuoga – reiškia tu beprotė, jei maudaisi eketėje – irgi beprotė, šalini NE – beprotė, nenori tekėti – beprotė, nemyli tėvų – visiška beprotė! Aš siūlau kitą apibrėžimą – proto liga serga tas, kuris nenori patirti kai kuriu minčių, emocijų, norus, bet vis tiek tai patiria. Jeigu tu nenori patirti NE, tačiau jas patiri, reiškia tu sergi psichikos liga, ir to suvokimas sustiprina norą ieškoti kelio i pagijimą, t.y. kelio į NE nutraukimą.

Vienas iš pagrindinių sunkumų tiesiai šalinant NE – klaidinga jų interpretacija, jog tai yra „neatsiejama mūsų dalis“, nuosavybė, o kuo labiau žmogus linkęs prie troškimo turėti, tuo sunkiau jam atsikratyti netgi nuo tokios nuosavybės, kaip stiprios kančios, kadangi, po NE antplūdžio, jis tikisi patirti TE. Tačiau jei tu pradedi šalinti NE, tai palaipsniui išnyksta visos baimes ir apgailestavimai, o jų absurdiškumas tampa visiškai aiškus, juk NE šalinimo pasėkoje sustiprėja NšS antplūdžiai, ir kiekvienas toks antplūdis atskleidžia pasirinkimo dilemą: arba viena arba kita. Vienoje svarstyklių lėkštėje – NE, kitoje – susižavėjimas prisilietus prie NšS.

NE – nėra neatsiejama asmenybės dalis, tai tik navikas. Dažnai kalbama apie „asmenines savybes“, pabrėžiant, kad šios savybės mums būdingos nepriklausomai nuo nieko, kad tai įgimtos arba auklėjimo pasėkoje įgytos savybes, kurias galima pakoreguoti, tačiau tik labai nežymiai.. Kai yra sakoma „aš tokia irzli“, nurodoma, kad tai yra būtent „asmeninė savybė“, „charakterio bruožas“. Tokiu atveju manoma, kad irzlumas neišvengiamai atsiranda tam tikromis aplinkybėmis, t.y. sukuriamas tam tikras tvirtas ir pastovus „ryšis“ tarp aplinkybių ir NE. Šioms savybėms priskiriama ypatinga prigimtis, kuo jos skiriasi nuo naviko, kuri galima arba įspjauti, arba palikti. Visos panašios „savybės“ – tai tik įsisenėjęs įprotis patirti NE. Nėra jokių „ryšių“ – tai tik įprotis, kurį galima pakeisti.

Jeigu tu užfiksuoji būseną, jog visos NE dingo, arba, kad šiuo metu nėra NE, tačiau tą akimirką nėra ir ryškių NšS, tai reiškia, kad tuo momentu tu patiri neigiamą foną (NF). NF tai tos pačios NE, tik silpno intensyvumo. Jis neturi aiškiai išreikštų antplūdžių, o jei apima toks antplūdis, tai ir yra paprasta NE, ir dažniausiai tu negali nustatyti, jog NE atsirado ne šiaip sau, jog ją sukėlė NF, kuriame tu esi šiuo momentu. Neigiamas fonas yra labai išsitesės laike, jis gali tęstis valandą, dieną, mėnesį, ar visą gyvenimą. Aptikti tokį įpročiu tapusi NF labai sunku. Norint tai padaryti, reikia kreiptis pagalbos i praktikuojanti partneri, kuris turi NE, NF ir NEB šalinimo patirtį ir gali tavyje atpažinti poelgius, liudijančius apie NF, susitapatinusi su tavimi. Jeigu tokios galimybės nėra, reikia sustiprinti dėmesį, taikyti įvairius NF atskleidimo metodus. Labai naudinga praktika, kuri vadinasi emocinis poliravimas (žr. toliau). Arba reikia sekti savo mintis ir nustatyti – kurios is ju sukelia stipriausia NF rezonansą, kas galu gale padės atskleisti NF priežastį. Priežastimi gali būti nerimas dėl nesaugios ateities, baimė dėl vaiko, tėvų baimė, kitų žmonių įvertinimo baimė, drovumas, įprotis jausti tuštumą – kiekvienas patiria savitas baimes.

Nušvitusį foną („NšF“) galima nustatyti taip pat, kaip ir NF.

Įvesime naują terminą «neigiama dominante». Žmonės dažnai sako, kad jie yra pakankamai laisvi nuo NE, o kai kurie teigia esą nepatiriantys NE ir NF keletą valandų ar ištisas dienas. Tačiau akivaizdu, jog tas žmogus taip užvaldytas NE ir NF, kad visas jo veidas iškreiptas, kūnas įsitempęs ir belieka tik stebėtis – kodėl jis pats to nemato? Neigiama dominante – tai tokia NE ar NF, prie kuriu tu taip pripratai, jog ne tik negali įsivaizduoti gyvenimo be jų, bet ir visiškai nepastebi, kad nuolat jas patiri. Kartoju, kad, jeigu šią akimirką tu būtum visiškai laisva nuo visų NE, tai tuoj pat patirtum ryškius, tvirtus NšS, o jeigu jų nėra – reiškia, jog šiuo momentu dominuoja NE, NF arba NEB, o būtent – neigiama dominante.

Nustok tik kalbėti apie praktiką, pradėk tikrą kovą dėl išsilaisvinimo dabar! Kovok! Kiek galima gyventi su tuo? Taip, NE sunku pašalinti, o gyventi su jais – ar lengva? Pirmas žingsnis – pradėti šalinti NE. Jeigu tu to nepadarei – reiškia nepadarei nieko, ir viskas yra uždaryta prieš tavo nosį. Kiek dar galima švaistyti laiką pirmam žingsniui? Ateityje tavęs laukia beribė NšS erdvė, o tu „taktiškai“ elgiesi su šiais nuodais. Įsivaizduok, jog tu alpiniste, kopianti i viršukalne. Nėra lengva ją įveikti. Yra daug žmonių, vadinančių save mokytojais, prašvitusiais, meistrais, tačiau ar tu matei nors vieną žmogų, išsilaisvinusi nuo NE? Šią aukštumą mažai kas gali įveikti, tačiau ne todėl, kad ji butu per sunki, tiesiog niekas sau nekelia tokio tikslo. Niekas nešalina NE tiesioginių pastangų būdu, visi ieško aplinkinių kelių, DRM – pozas, mantras. Sutelk visą savo ryžtą, atkaklumą, meilę gyvenimui – nes jei tu nesieksi sio tikslo, tavęs laukia toks pat likimas, kaip ir tave supančių žmonių. Pažiūrėk į seneles, tapusias gyvais NE fiziniais įsikūnijimais – ar tave tenkina toks gyvenimas?

Pažiūrėk į jaunimą tuščiomis akimis, kuris spazmiškai slepiasi nuo NE ir TE bukumo į dar stipresnes NE, bei gilesnį bukumą. Pažiūrėk į 30-40 metų žmones su nuolatine NE kauke veide, praradusius bet kokią viltį. Ar tu nori to paties? Jeigu ne – kovok. Įsivaizduok esanti amazonė, terminatorė, alpinistė, ragana – tau prireiks stipriausio jėgų įtempimo, ir ne dėl tariamos „šviesios ateities“, o dėl NšS patyrimo, ką tu ir patiri šią akimirką, pasalinusi NE. Po kiekvieno žingsnio – naujas laisvės lygis, kiekvieną dieną – nauji NšS antplūdžiai, suvokimai. Gyvenimas pavirsta kūryba ir mėgavimusi šiuo procesu.

Prie tavo namo laiptines yra suoleliai ant kuriu jų nuolat sėdi senutes ir senukai. Šalia jų – vaikai, paaugliai. Būtent jie neišvengiamai taps TUO, kam įvardinti labai sunku rasti žodžius. Pažiūrėk į senukų ir senelių akis. Ar tu nori TUO tapti?

Kai tik pašalinamos NE, tą akimirką plūsteli NšS atšvaitai. Net jeigu tik truputi apsivalai nuo NE, tampa visiškai aišku, kad kelias į laisvę beprotiškai lengvas! Reikia tiktai pašalinti kelias liūdesio rūšis, ir VISKAS! Prasideda pritrenkianti kelionė po jaudinančius ir gilius išgyvenimus, atskleidžiančius tavyje visai kitokį pasaulį. Tu nestebi visa tai iš tolo, tu pati tampi malonumu, atradimu, kelione.

Už NE uždangos neįmanoma patirti NšS, nes jų negalima sukurti ar išsigalvoti – jie arba yra, arba ne, tačiau aš galiu trokšti juos patirti. Noras patirti NšS tuo stipresnis, kuo tu laisvesnis nuo nuliūdimų (žr. toliau), jis kažkaip paslaptingai priartina NšS atsiradimą, o jeigu tas noras itin stiprus, jis pakeičia kokybę, aš tai vadinu „pastanga“, ir tada NšS atsiranda savaime. Iš pradžių tai trumpi antplūdžiai, kurie atsiranda, atrodo, be jokio susiejimo su praktika. Vėliau NšS gylio ir jėgos priklausomybė nuo pastangų intensyvumo ir nuoširdumo pasireikš dar aiškiau. Kai išsisklaido debesys, už jų pasirodo saulė. NšS – tai ne statinės būsenos. Jas patirdama, pati tampi keliu į nuostabų pasaulį.

Visuomenės reakcija yra labai rimta kliūtis NE šalinimui ir atkaklios praktikos pradžiai. Neigiama reakcija. Neigiamai agresyvi. Labai didelė tikimybė, kad tave supantys žmonės – tavo giminaičiai, pažįstamieji, „ezoterikai“ konferencijose ir internete – visi kaip vienas agresyviai reaguos į pačią NE šalinimo idėja, išsakys ilgiausius pamokslus, jog tai neįmanoma, „nenatūralu“, kad tai sukels sunkias psichikos ligas, ir t.t. Išimčių šiame požiūryje Rusijoje pasitaiko, tačiau labai nedaug.

Iš pradžių giminaičiai ir pažįstami gali sutikti su viskuo iš draugiškumo ar baimės prarasti tavo dėmesį, bet kuo nuoseklesne bus tavo NE ir dogmų šalinimo praktika , tuo aiškiau atsiskleis jų požiūris į ją. Toks vienbalsis, agresyvus ir neigiamas požiūris į NE šalinimą, dažnai lydimas grasinimais ir fizine prievarta, gali labai rimtai ir neigiamai paveikti tavo ryžtą. Daugelis pradedančiųjų, pasijutę besą vakuume, pasiduoda ir įsilieja į gretas tų, kurie visą gyvenimą murkdosi NE. Tau spręsti, tai tavo pasirinkimas.

Tu „jautiesi patogiai“, kai pasireiškia įprasti suvokimai, kuriuose NE dalis pasireiškia labai stipriai ir turi norą jų nepatirti. Kai tu pradedi tiesaus kelio praktiką ir keiti vienus suvokimus į kitus, nepaisant to, kad NšS dalis augs, tu vis tiek jausies nepatogiai/pajusi „diskomforto jausmą“. Pradedant nuo tam tikro NšS gausumo, nepatogumas/diskomfortas keičiant suvokimus užleidžia vietą nuojautai, siekimui, žavėjimasis ir kitais NšS. Tu prisimeni valandą už praktikos ribų kaip daugiau ar mažiau sklandžią įspūdžių grandinę. Viena pastangų valanda atrodo kaip prakirtimas džiunglėse, pilnas kliūčių, jų įveikimų, atradimų. Tokiu būdu, naujokas praktikos pradžioje, kai NšS pasireiškia retai, gali naudoti patogumo/komforto jausmą kaip pagrindą, kad jis „miega“ savo įprastiniame liūdesy. Kažkam toks gyvenimas gali pasirodyti baisus, lygiai taip pat keliautojo gyvenimas pasirodys tavo kaimynei-senelei siaubinga kvailyste ir mazochizmu.

NE panašios į vėžio auglį. Pavyzdžiui, žmogus įpratęs savęs gailėtis (SG), kryptingai ardo savo gyvenimą savo rankomis, todėl, kad turi būti dingstis arba jis turi išsiskirti ypatingu „nelaimingumu“, kad jo gailėtųsi, atkreiptų į jį dėmesį, paguostų (būtent to jis nori). Norint pasimėgauti savo nelaimingumu, reikia smulkmenų, ir kuo daugiau tuo geriau – tada jis išmaningai ir su pranašumu įšventins kitus į savo „kančių sakramentą“. Tas, kas daro pažangą čempionų lenktynėse, tą apgaubia kankinio oreolę, „paženklinto likimu“, tuo pačiu įtvirtinant savo pasipūtimą (SP).

Žmoguje, kuris yra linkęs savęs gailėtis, atsiranda norų visumą, panaši į vėžio auglį: jis nori tik tokios baigties, kuri atneš jam daugiau „nemalonumų“, todėl, kad kuo daugiau kančių jis patiria, tuo labiau jis palaikys SG ir SP, ir tuo aukštesnę vietą jis užims nelaimingų žmonių rangų tabelyje, kurie reikalauja (ir gauna) iš kitų žmonių gailesčio, ir veiksmų, lydomų gailesčiu. „Nelaimės“ (tikros ar išgalvotos) pereina į jo nuosavybę, tampa preke, kurią jis keičia į dėmesį ir paslaugas. Galu gale, su SG pradeda ardyti savo gyvenimą savo rankomis, vadovaujantis silpnai nukryptais veiksmais („snv“) ir tiksliai nukryptais veiksmais („tnv“). SNV – tai veiksmai, kuriuos lydi tokios mintys kaip “aš tai darau”, “tai vyksta”, bet jei paklausti žmogų arba jis pats savęs paklaus “ar aš tai darau”, “ar tai vyksta”, jis atsakys neigiamai, t.y. išstums saikingą aiškumą. Su TNV žmogus sutinka su tuo, kad tai daro.

01-02 NE šalinimas ir slopinimas.

Lengviau užsibrėžti tikslą šalinti NE, nei pradėti jo siekti. Būtina tikrai labai, labai stengtis, ir stengtis, kad praktika taptų neatsiejama gyvenimo dalis, kitaip svajonės taip ir liks svajonėmis. Nereikia „skirti laiko praktinėms užsiėmimams“, o praktikuotis pačiame gyvenimo sūkuryje. Gana retai galima sutikti tuos, kurie pereina nuo kalbėjimo prie reikalo, atkakliai ir ryžtingai stengiasi siekti tikslo su nuojauta ir žūtbūtiniu veržimusi, nepaisant pasiekimų ir pralaimėjimų.

Pastangų dėjimas padeda šalinti NE – lyg „išplėši“ jas iš savęs, kaip iš siurbiančios pelkės, „prisimeni“ savo laisvės nuo NE būseną, „įšoki“ į NšS. Ši pastanga yra ištobulinama daugybės pratimų atlikimu. Apie įvairių variantų atvaizdų ir minčių apibūdinimus, rezonuojančius su pastanga, skaitykite toliau.

NE šalinimas pagal apibūdinimą, yra tokia pastanga, kurios dėka a) nelieka nei menkiausių NE pėdsakų, b) atsiranda nors ir silpnas, bet aiškus NšS. Be abejo, iš karto nepavyks išmokti taip gerai „iššokti“ iš NE ir kiekvieną kartą patirti NE, pradžioje jūs jausitės, jog „niekas nevyksta“, tačiau galima prisiminti apie veržimąsi prie NšS po kiekvieno NE šalinimo.

„Tobulas šalinimas“ – tai toks šalinimas, kurio pagalba NE yra šalinamos ne ilgiau kaip per pusę sekundės. Per tokį laiką NE nespėja nei stipriai nunuodyti, nei palikti sekančių NE pėdsakų ir suteikti peną NF.

Žmonės dažnai slopina NE, nes nori išlikti adekvačiais socialiniu atžvilgiu, tačiau tai neatveda į išsilaisvinimą nuo jų, netgi atvirkščiai – NE tampa sunkiu NF, kuris padengia nuodinga uždanga visus kitus suvokimus. Kaip atskirti NE šalinimą nuo slopinimo? Pagrindinis kriterijus yra NšS patyrimas – bent trumpomis akimirkomis, kol NE neatsirado iš įpročio. Dar galima orientuotis į noro nepatirti NE požymį – jeigu jis yra lydimas nuojauta, reškia tikimybė neužslopinti ir pašalinti NE yra didelė. Jeigu norą motyvuoja baimė, gėda, PS ir kitos NE, pašalinimas neįvyks. Jeigu po mėginimo pašalinti NE jus apima sunkumo jausmas, jus jaučiatės pavargęs, nepatenkintas, ir nėra NšS antplūdžio, tai reiškia, kad įvyko ne šalinimas, o slopinimas. Slopinimo proceso metu tu renkiesi nuslėpti NE išorinį pasirodymą dėl baimės pasekmių, gėdos, arba kitų NE, jausdamasi kaip vulkanas ir tik stengiesi išlikti rami iš išorės. Toki būdu, NE dažniausiai nesilpnėja, atvirkščiai – stiprėja, daugybė židinių susikuria iš naujo, sukeldami dvokiančią smarvę, kuri anksčiau ar vėliau prasiverš į aplinką.

Vieną NE galima pakeisti kita NE (pavyzdžiui, susierzinimas gali būti pakeistas į gėdos jausmą ar savęs gailėjimąsi).

Norėčiau išvardyti tai, kas nėra NE šalinimas, kas neleidžia tau ištrūkti iš begalinio NE sūkurio:

1) NE pakeitimas į TE. Jeigu tu supykai ant vyro, skambini draugei ir jį tave nuramina.

2) Išstūmimas – Viena NE keičiasi į kitą. Vietoj gėdos jausmo, tu pradedi jausti agresiją.

3) Saviapgaulė – vis dėlto patiri NE , tačiau tu galvoji, kad to niekas nepastebi, ir pati save įtikini, kad NE nėra, tuo pačiu sunaikindama savo nuoširdumą, atimdama iš savęs paskutinę galimybę pasikeisti.

4) Pabėgimas į bukumą – NE dar yra, tačiau tu uždraudi sau galvoti apie tai, tiesiog išstumi visas šitas mintis.

5) Prisikibimas – yra mintis «dabar aš patiriu NE», yra tingus noras nustoti patirti NE, tačiau jo jėga nėra pakankama įveikti įprotį patirti NE ir mechaniško noro toliau patirti NE.

6) Slopinimas – NE transformacija į NF.

Šis sąrašas, be abejo, nepilnas, jeigu turėsi noro, papildyk jį pati.

Saviapgaulė yra viena iš svarbiausių kliūčių NE šalinimo kelyje. Kai žmogus tik galvoja, jog nori šalinti NE, tačiau iš tikrųjų visai to nenori. Būtent dėl to pats procesas tampa labai sunkiu – noras patirti NE, kurio tu gali visiškai nesuprasti. Visada, kai yra NE, ir noras patirti NE, kuo stipresne NE, tuo stipresnis ir noras. Ryžtas kartu su nuojauta ir malonumu atsiranda tada, kai tu aiškiai supranti, jog NE yra tokia stipri dėl to, kad tu nori patirti ir visai ne todėl, kad pašalinti ją yra sunku. Tokia aiškumo būsena gali atvesti prie naujų norų atsiradimo – prie noro sustiprinti NšS ir susilpninti norą patirti NE. Noras patirti NE yra lydimas mintimis-pasiteisinimais, tokiomis kaip «jis mane išprovokavo», «šita NE yra nesąžiningą», ir kt.

NE šalinimas įvyksta pastangų dėka, kurios yra sukeliamos a) noru nutraukti kančias, b) suvokimu, kad neįmanoma gyventi nuodingoje atmosferoje, c) aiškumo siekimu, NšS siekimu, kurių atskleidimas nesuderinamas su NE. Šalinimo proceso eigoje neįvyksta vienos NE pakeitimo į kitą, nes tavęs netenkins tik išorinis efektas; tikslas yra nepatirti daugiau NE, ir pajusti NšS, o ne kitų žmonių pamąstymai apie NE nebuvimą. Pagaliau, šalindama NE visada atsiranda nors ir lengvas, bet labai aiškus išsilavinimo potyris, tylusis džiaugsmas, taikinimo jausmas, intensyvi ramybė, nuojauta ir susidomėjimas gyvenimu. Slopinimo atveju, nieko panašaus neįvyksta.

Jeigu išsamiau išnagrinėti NE šalinimo procesą, tai būtų:

1) Trumpa, staigi mintinė fiksacija, kad «yra NE».

2) Noras nustoti patirti NE.

3) Įstanga (t.y. staigus ir koncentruotas noras) NE pasibaigimo.

4) Noras patirti NšS.

5) NšS pasireiškimo įstanga.

6) NšS apraiška.

Atlikus 6 punktą, galima sakyti, jog šalinimas yra tobulas. Sėkmingas NE šalinimas dar nereiškia, kad ji vėl neatsiras po penkių sekundžių, nes tai labai stiprus įprotis, bet jei tu kartas nuo karto stengsis šalinti NE, šis įprotis silpnės, kol visiškai neišnyks.

Palaipsniui, tobulinant šį procesą, veiksmai perauga į kitą įprotį, ir tampa įprastais, įvykdami savaime – taip pat automatiškai, kaip anksčiau pasireiškė NE; taip įprotis patirti nenorimus suvokimus keičiasi į įprotį patirti norimus suvokimus, ir galu gale galima išmokti tobulai šalinti NE. Visiškas NE šalinimas pasiekiamas po kurio laiko, po tobulo NE šalinimo, kai NE daugiau nepasireiškia. Kai tu mokaisi važinėti dviračiu, labai sunku išlaikyti pusiausvyrą, o išmokęs tą daryti, jau visiškai negalvoji apie tai. Tas pats ir čia.

Praktikos pradžioje tu mokaisi šalinti NE, todėl labai pravartu naudotis mintyse sukurtais vaizdais, kurie rezonuoja su apsivalymu nuo NE. Kiekvienas praktikuojantis pasirenka sau tokį vaizdą, kuriam jis teikia pirmenybę. Tai gali būti šviesos spindulis, sunaikinantis NE, arba galingo srauto vaizdas, sunaikinantis viską savo kelyje, arba sprogimo vaizdą, nušluostantį visas NE kliūtis, žodžiu, tai gali būti bet kas.

Norėčiau pateikti vaizdų pavyzdžius, rezonuojančius su NE šalinimo pastanga, kuriuos surinko Skvo:

1. Pastangos intensyvumo didinimas – didelio ir sunkaus akmens pakėlimas iš ežero dugno – iš pradžių tu nuvalai nuo jo dumblą, o paskui be perstojo keli į viršų.
2. Kiekviena stipri NE yra kaip uraganas – norint išgyventi, reikia įnirtingai ir be perstojo smeigti stulpą į žemę, kurį negalėtų sulenkti vėjas. Su kiekvienu kartus šis stulpas tvirtės.
3. Valdžios įsigaliojimas maištaujančioje šalyje. Pakvaišusi apsišaukėlių minia nori užimti valdžią šioje šalyje. Negalima atsipalaiduoti ne sekundei, kitaip valdžia bus prarasta. Kai valdžia įtvirtinta, aš skelbiu naujus įstatymus – ramybės įstatymas, siekimo įstatymas, džiaugsmo įstatymas.
4. Nuolaidus ir nepalenkiamas dėmesio sugražinimas nuo NE prie NšS atminimo, lyg nemokėtum įdėmiai žiūrėti į kažkokį daiktą dėl chaotiško žvilgsnio klaidžiojimo, ir nuolat reikėtų pasipurtyti, pliaukštelėti sau per žandus, fiksuoti galvą, uždengti kitus daiktus skudurais. Bet štai, aš išmokau žiūrėti viena kryptimi ir švelniai gražinti nuplaukiantį žvilgsnį.
5. Lazeris – plonas, bet galingas šviesos spindulys, kuris greitai ir nesulaikomai nuvalo erdvę.
6. Tigro šuoliai – su kiekvienu iškvėpimu aš sukaupiu visas savo jėgas, ir puolu į NšS, įšoku į jį; jei po 1-2 sekundžių NšS patyrimo mane traukia atgal, aš stengiuosi dar kartą įšokti, taip pradinė būsena greitai pradeda keistis, ir man pavyksta įšokti į NšS jau 3-5 sekunžių laikotarpiui.

01-03 Pirmieji žingsniai: NE tyrinėjimas ir šalinimas.

Vienas iš būdu išjudinti tvirtą įprotį patirti NE tam tikroje situacijoje yra ciklinė interpretacijų kaitos praktika. Jeigu dabar tu jautiesi vieniša ir liūdi dėl to, pasistenk sutelkti dėmesį į tokias mintis: „kaip smagu, jog pagaliau galiu pabūti viena, nereikia vaidinti, nereikia nieko niekam įrodinėti, atitikti jokius lūkesčius, taisykles ar mandagumą; galima ramiai viską apgalvoti, atsipalaiduoti, atsiduoti jausmams ir pasinerti į fantazijas. Aplinkui tiek daug žmonių, o aš dabar galiu pasinaudoti šia akimirka ir pasimėgauti vienatve“. Galiausiai tu pastebėsi, jog NE susijusi su vienatve, susilpnėjo. Dabar pakeisk interpretaciją ir pagalvok: „jeigu čia būtų simpatiškas vaikinas, aš galėčiau pritraukti jo dėmesį, smagiai praleistume laiką kartu, galėčiau prisiliesti prie jo ir patirti erotinius pojūčius. Dabar kažkam taip gerai dviese, o aš viena ir neturiu su kuo pasikalbėti, neturiu ką įsimylėti“. Galu gale, skausmingos vienatvės pojūtis aštrėja, sustiprėja kitos NE. „Pasvirduliavus“ tarp dviejų interpretacijų rūšių, tu įgysi įdomią patirtį, t.y. NE egzistavimas priklauso nuo situacijos interpretavimo, o ne nuo pačios situacijos. Interpretacijų kaita – dar ne kelias į išsilaisvinimą nuo NE, o tik pirmas žingsnis; visų pirma įpročio patirti NE galia, atkartota šimtus kartų, yra stipresne už bet kokią interpretaciją; antra, visą tą laiką, per kurį tu keiti interpretacijas, NE gyvuoja, vystosi, nuodija ir kuria naujas NE. Nors ciklinė interpretacijų kaita padeda tik minimaliai sumažinti NE galią, tačiau dar įtvirtina supratimą, jog galima paveikti NE, nepriklausomai nuo situacijos. Klaidinga nuomonė, kad visas emocijas nulemia pati situacija, paverčia tave bejėgę, nes gali pakeisti aplinkybes tik retkarčiais; galu gale, tave aplanko beviltiškumo jausmas. Vienu atveju mes turime pesimistę, kuri yra gyliai įgrimzdusi į NE, o kitu – revoliucionierę, kuri stengiasi pakeisti aplinkybes taip, kad neatsirastų NE, kas, aišku, yra neįmanoma, todėl, kad vienos NE pasikeičia vietomis su kitomis NE.

Jeigu abi interpretacijos yra įmanomos, kodėl neišsirinkti ir neįtvirtinti tą, kuri susilpnina NE ir leidžia būti norimoje būsenoje? Nenorimų interpretacijų kaita į norimus – minimali užduotis, kuri leis šiek tiek išjudinti seną įprotį nedelsiant įkristi į intensyvią NE.

Žengiant žingsnį po žingsnio praktikos keliu vyksta reikšminis dalykas – kaupiasi NšS patyrimo patirtis – akimirkos, kurias tu išgyvenai NšS, susikaupia neperkeltine prasme, o tiesiogine, ir anksčiau (ar, deja, vėliau) įvyksta prasiveržimas, pajunti spontanišką NE šalinimo palengvinimą, NšS, kurie jau žinomi tau, pradeda pasireikšti ryškiau ir pastoviau, atsiranda naujų NšS.

Jeigu yra tokių NE, su kuriomis tau gaila atsisveikinti (dažniausia tai liūdesys, savęs gailėjimasis, pavydas, bet būna ir agresija, neigiamas požiūris), gali atsikratyti tų NE, kurias laikai akivaizdžiai skausmingomis, nenorimomis. Įprotis patirti NE buvo įtvirtintas šimtus kartų, todėl praėjus vos kelioms sekundėms po jų šalinimo, jos gali vėl atsirasti. Reikia pastoviai tvirtinti nepalenkiamą ryžtą ir pasiryžimą žūtbūt pasiekti savo, perlaužti įprotį, žudantį tave. Kad pasiektum visiško NE šalinimo, prireiks įdėti daug pastangų, tačiau rezultatai matysis kiekvieną kartą pašalinus NE—pasirodys NšS, o šių patyrimų patirtis susikaupia ir padidina praktikos efektyvumą ir pageriną gyvenimą.

Vienos NE šturmas yra labai efektyvus pratimas. Reikia išrinkti dažnai pasireiškiančią NE, pavyzdžiui, nepasitenkinimą, ir nuspręsti, jog artimiausias tris paras (tris valandas, valandą) tu neleisi jai pasireikšti daugiau nei vienai-dvi sekundėms. Nepasitenkinimas kartu su kitomis NE pasireiškia nuolat. Kartais labai sunku jas atskirti, jau nekalbant apie tai, kad padarytumei per vieną sekundę, todėl labai svarbu kiekvieną sekundę stebėti save, taip konkrečios NE šalinimas pavirsta masiniu kitų NE šturmu. Viena valanda tokios praktikos pareikalauja daug jėgų; tai iš tiesų yra sunku, galima palyginti su dalyvavimu maratone; jei reikiamas efektas nepasiektas, reiškia apgaudinėji save, priimi norimus dalykus kaip esamus, todėl neįvyksta tobulas nepasitenkinimo šalinimas (būtinai stebėk sėkmingo NE šalinimo atributą – NšS antplūdžius). Žingsnis po žingsnio, po kiekvieno šturmo, bus formuojamas ir įtvirtinamas greito NE šalinimo įprotis, padarysi pažangą, didinant šalinimo eigos proceso greitį ir apsivalymo kokybę. Kitos NE šalinimas bus lengvesnis palyginant su pirmais bandymais.

Atidus suvokimų monitoringas, kurio tikslas aptikti ir pašalinti visus pasmerktus NE pasireiškimus, padeda pasiekti dar vieno reikšmingo rezultato. Bet monitoringas yra įmanomas tik tuo atveju, kai aš išlieku visiškai aiškios sąmonės ir suprantu, (t.y. fiksuoju VD) kas vyksta su manimi, tokiu būdu aš formuoju įprotį atidžiai stebėti suvokimus, aš įgiju naują džiaugsmo dėl atidumo patyrimo patirtį. Sąvoka įprastai gyventi ir daryti kažką labai skiriasi nuo sąvokos sąmoningai gyventi NšS antplūdžių aplinkoje.

Kruopštaus monitoringo dėka prasideda gausių suvokimų išsisluoksniavimo procesas; tave aplanko kūrybiškumo jausmas – atsiranda labai įdomių idėjų, pasireiškia nelaukti NšS aspektai, tu jauti visą gyvenimo gilumą ir esmę – lygtais nuslysta į šalį užtvaras, į tave įsilieja pilnatvės jausmas, o raštiškas fiksavimas taipogi atneša džiaugsmo.

NE visada pasireiškia išorėje (ryškiai pasireiškia, arba to nepastebi neišmanantis žmogus) – nežymus atodūsis, grimasa, vos pastebimas gestas, specifinis intonacijos pasikeitimas – pavadinkime šiuos pasireiškimus „kūniškais NE požymiais“ („kNEp“). Beveik 100% visos žmonių mimikos, gestų ir intonacijų neatskiriamai susiliejo su kNEp. Savų kNEp kontroliavimas padeda kokybiškiau „gaudyti“ pasprukusiais NE, iš naujo pergyventi situaciją, šalinant NE, ir apsivalyti nuo sekančių iš paskos NE.

Palyginus su NE, žymiai lengviau kontroliuoti mimiką, balsą, ir gestus, todėl kNEp atskleidimas ir šalinimas padės tavo praktikai. Jeigu tu praleidai NE ir „atsibudai“, kai paskutinė jau išsiplėtė kartu su kitomis NE, pirma, nedelsiant nutrauk kNEp, o paskui ir NE. «Valyk teritoriją», nesustok pusiaukelėje, šalink smulkiausius NE antplūdžius, kol pasieksi minimalios būsenos, kuri vadinasi „niekas nevyksta“, maksimalios – NšS.

Išsilaisvinimas nuo NE padeda pasiekti aiškumo, atsikratyti [melagingų] sampratų. Jeigu tave išprievartavo, tai gali būti labai skausminga ir nemalonu (tačiau visiškai nebūtina, jeigu tu duosi prievartautojui prezervatyvą ir prisiminsi, jog nėra lengva surasti kokybiškai „atsistojusį“ penį tam, kad jis tave išdulkintų be jokių „santykių“, tad galima mėgautis procesu, koks intensyvus jis bebūtų), tačiau čia nėra nieko kas galėtų „psichiškai traumuoti“, todėl, kad tik nuo tavęs priklauso – patirti NE ar ne. Jei sulaužei ranką, skausmas žymiai didesnis palyginus su nemaloniais pojūčiais išprievartavimo metu. Tai kodėl žmonės nenusigalabija dėl sulaužtos rankos? Kodėl žmonės nesteigia psichologinės pagalbos įstaigas tiems, kas sulaužė ranką? Todėl, kad, nėra priimta jausti stiprias NE per lūžimus, tai nėra „baisiu, ar gėdinga“, o per išprievartavimą – yra. Penį priverstinai patalpino į makštį – viskas, kas atsitiko, tačiau šitam reikalui yra suteikiama kosminė svarba – tai elementari davatkiškumas ir kvailumas. Po sulaužytos rankos tau teks du mėnesius nešioti gipsą, paskui lavinti sąnarius, įšvirkšti vaistus nuo sustingimo, ir t.t., o po šiurkštaus išprievartavimo dezinfekcijai būtina tik gerai pasitepti miramistinu ar koloidiniu sidabru, imtis priemonių dėl neštumo, o mėlynės greitai praeis – 10 kartų greičiau, nei užgys sulaužytas pirštas. Be to, be paralyžiuojančių NE galima visai išvengti išprievartavimo, arba sumažinti nepageidaujantį efektą iki minimumo (žr. „klausimai ir atsakymai“ – 0059).

Supratus, kad NE visiškai tave sugriaužia iš vidaus, galima pasinaudoti prisiminimo praktiką: „NE – tai nuodai“: tą akimirką, kai atsiranda NE, tu sakai garsiai arba tyliai – „Nuodai!“, „Aš nenoriu patirti tai!“. Toks veiksmas padeda pasipurtyti ir sutelkti jėgas, prisiminti savo požiūrį į NE, susilpninti mechanišką norą patirti NE. Be to, dar pristabdo parazitinį vidinį pokalbį, kuris „aptarnauja“ NE ir yra jų begalinių antplūdžių židinys.

NE šalinime nėra jokių smulkmenų! Pati „menkiausia“ NE – labai stiprūs nuodai, gali tai suprasti labai aiškiai po NšS patyrimo; jei nėra NšS – nėra ir aiškumo. Vos matomas NE šešėlis nedelsiant ir smarkiai silpnina NšS. Be to, silpna NE, pavyzdžiui, trumpalaikis neigiamas požiūris („NP“) arba neigiama energetinė būklė („NEB“) (kitaip sakant – „bloga savijauta“, vangumas, apatija, „niekas nevyksta“) – gali būti viršvandenine didžiulio ledkalnio dalis. Pašalink ją, ir viršvandenine dalis pakils, taps prieinama ir tu galėsi ją ištirti ir pašalinti.

„Neigiami požiūriai“ yra priskiriami silpnoms NE, kartais jos yra labai silpnos, tęsiasi neilgai ir visada iš paskos seka aiškiai išreikštos NE. Pavyzdžiui, užtenka trumpalaikio žvilgsnio į nepatinkantį veidą, o kartais – į bet kurį veidą, ir per akimirką atsiranda priešiškumo ar smerkimo šešėlis. Lavinant savo dėmesingumą, su laiku tu aptiksi, kad kiekviena tavo diena yra persmelkta tūkstančiais NP. Sėkmingiausias būdas pašalinti šį mirguliuojantį būrį – emocionalus poliravimas, susikaupimas ties NšS.

Visą šitą kompaniją – NE, NEB, NF ir NP kartais aš vadinsiu kaip „keturi N“, arba „4N“, yra ne kas kita kaip NE rūšys, todėl aš geriau vadinsiu apibendrintu terminu „NE“.

Žmonėms visiškai negalvoja, jog NEB galima pašalinti. Ši idėja yra neišvengiamai traktuojama kaip revoliucine. Manoma, kad pilkuma, vangumas yra neatsiejama mano esybės dalis, kad ją sukelia „bešališkos“ priežastys, viskas, ką mes galime padaryti, pertraukinėti ją linksmybėmis, orgazmu, valgiu, miegu. Bet NEB įmanoma pašalinti, kaip ir bet kurią kitą nenorimą būseną. Pirmas žingsnis – išskirti NEB kaip atskirą suvokimą, užfiksuoti: „yra vangumas“, arba „niekas nevyksta“. Tada galima toliau jį tyrinėti, bei patirti tiksliai norimą kryptingą norą „nepatirti šios būsenos“, žodžiu stengtis jį pašalinti ir šalinti.

Įveskime terminą „liūdėjimas“ – ir pažymėkime juo bet kurią NE, NF, NEB, NP, klaidingų sampratų ir mechaniškų norų visumą (žr. atitinkamuose skirsniuose).

Bešališko teisėjo pozicija: įsivaizduok, kad esi konflikto tarp dviejų žmonių teisėja (viena iš jų esi tu) ir sakai: „tučtuojau nutilkite, pakeiskite veido išraiškas į neutralias, paskui išsiaiškinsime kame reikalas. Nustok manyti, kad NE yra teisingos, nustok kankinti save, nes labai dažnai tu įvertini savo NE kaip „teisingas“, o NE šalinimą kaip susitarimą su „neteisybe“. Todėl pasakyk sau „aš išnagrinėsiu situaciją ir priimsiu sprendimą, tačiau aš noriu galvoti ir spręsti blaivios būklės, neapnuodytos NE, kurios blokuoja gebėjimą blaiviai mastyti“. Atmink, kad bet kokios NE, nepriklausomai nuo bet ko, yra nuodai, nuodijantys kūną, atima galimybę efektyviai reaguoti, logiškai mąstyti, jausti, patirti džiaugsmingus norus, todėl jos turi būti pašalintos visiškai ir besąlygiškai.

Kad sustiprintum savo norą išsilaisvinti nuo NE, bus tikslinga išvardinti visas nenorimas jų patyrimo pasekmes, t.y. tokias pasekmes, kurių tu nenori patirti. Taip pat reikėtų išvardinti veiksmus, dėl kurių gali nusilpti šis noras. Štai toks sąrašas:

*) džiaugsmingų norų užslopinimas,

*) vadovavimasis mechaniškomis koncepcijomis – tokiais, kaip „reikia“, „turėtum“, „derėtų“, „svarbu“.

*) persivalgymas,

*) permiegojimas ir chroniškas neišmiegojimas,

*) dažni orgazmai (vidutiniškai, dažniau vienos orgazmų serijos per 2-3 savaites)

*) pasitenkinimas ir pasitenkinimas savimi

Atkaklių ir ryžtingų NE šalinimo pastangų laikotarpiai kaitaliojasi su apatijos ir impotencijos laikotarpiais, tačiau kai tu vėl sugrįžti prie praktikos, pastebi, kad kažkas jau sekasi geriau – būtent tai yra tavo ankstesnių pastangų rezultatas. Ką daryti tais laikotarpiais, kai tave aplanko „nuoslūgis“? (Apibrėšim „nuoslūgį“ kaip tokią būklę, kai noras patirti liūdėjimus yra stipresnis už norą patirti NšS).

1) Mažiausia, ką tu gali padaryti – ištirti savo nuoslūgį: stebėti, raštiškai fiksuoti, analizuoti, eksperimentuoti, ieškoti dėsningumų. Tavo tyrimas įsiveržia į nuoslūgio procesą ir keičia jo spalvas, jau nebesi ta, kuri pasidavė, o pavirtai tyrinėtoja ir stebėtoja. Skirtumas yra didelis, nes tu pergyveni visą šiuos dalykus visai kitaip.

2) Galima pakeisti kitus įpročius. Aš vadinu tai „konservatyviais metodais“. Įprotis rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus, vartoti žodžius-parazitus, tabaluoti koja, raukytis, pjaustyti duoną laikant ją kairiojoje rankoje…yra begalė įvairių nenorimų ir nevertų dėmesio įpročių. Sėkmingas jų pašalinimas nereikalauja ypatingo susikaupimo, nepalenkiamo ryžto, kaip reikalauja NE šalinimas, tačiau didina pastangų efektyvumą NE šalinimo metu.

Pateiksiu ištrauką iš Skvo užrašų apie rūkymo metimą: „mesti rūkyti nereiškia sveikos gyvensenos pradžia – apie šį „bonusą“ aš kol kas nekalbėsiu. Rūkymas tėra stiprus mechaniškas įprotis. Neįgyvendintas noras rūkyti sukelia daugybę NE, ir šių nuliūdimų laipsnis yra toks stiprus, jog leidžia maksimaliai efektyviai treniruoti pačia pastangą šalinti NE. Nėra tikslinga daryti praktikos sąlygas pasigailėjančiomis, nes kitaip rezultatas bus abejotinas ir tau nepasiseks ištobulinti pastangų dėjimą „kovinėmis“ sąlygomis. Be abejo, aš galiu nueiti į mišką, bėgioti ten, skaityti, mylėtis ir „mesti“ rūkyti, tačiau pamačius tabako krautuvėlę ar draugę, rūkančią aromatingas cigaretes, aš vėl palūšiu, ir tai reikš, kad aš neišlavinau šalinimo įprotį. Mano tikslas yra nepabėgti į sąlygas, kuriuose įprotis „miega“, o be baimės susitikti su jomis akis į akį ir šalinti ją kiekvieną pasireiškimo akimirką. Šioje kovoje aš galiu ištobulinti savo pastangas, nepriekaištingai nušlifuoti jas taip, kad galėčiau pasinaudoti jomis kovoje su NE.

Jeigu yra noras pašalinti NE, reikia dėti galinas pastangas, ištobulinti jas, ir giliai įsijausti – tai yra nepaprastas, bet labai įdomus uždavinys, juk aš šalinu tai, ko nenoriu patirti ir sukuriu tai, ką noriu! Tai tiesiogiai keičia mane“.

01-04 Praktinis NE suvokimas pagal ciklus.

Labai efektyvi „ciklinio suvokimo“ („CS“) praktika – daugkartinis NE pergyvenimas ir pašalinimas. Kartas nuo karto tu gali (pavyzdžiui, su minties apie gaiduką pagalba) sukurti (arba prisiminti) situaciją, kurioje tu patiri NE pagal įprotį, ir tą akimirką, kai pasireiškia NE, tu nedelsiant ją šalini, paskui vėl sukuri NE, ir vėl ją šalini; taip tęsiasi tol, kol tau užteks jėgų, o kai jų nebeturėsi – mokykis stengtis iš paskutiniųjų, daryti viską virš tavo pastangų, o tuo pačiu metu jausti entuziazmą, kryptingumą, nuojautą. Pavyzdžiui, jeigu po 50 ciklų jokios NE nepasireiškia , vadinasi tu 100% pasinaudojai situacija . Kitą kartą automatiškas NE pasireiškimas bus silpnesnis, todėl tau bus lengviau jas šalinti. Taikant šią praktiką, įprotis patirti NE sparčiau silpnėja, todėl dar aiškiau supranti, jog NE patyrimas ar nepatyrimas yra susijęs su savo norų siekimu ir atkaklumu.

Ciklinis NE suvokimas, atsirandantis kai kurių prisiminimų dėka, yra puikus būdas pašalinti nykų ir tirštą NF, nes dauguma sudarančių neigiamą foną dalių kyla iš praeities įvykių ar netolimos praeities įvykių. Pavyzdžiui, tave išprievartavo arba bandė išprievartauti; arba mušė, „švelniai bardami mylintys ir rūpestingi tėvai“, kas dažnai atsitinka; arba tu patyrei stiprų kaltės jausmą, gėdą, ir t.t. Išvardintose situacijose užslopintos NE suformavo tirštą NF, kuris egzistuoja iki šiol. Emocionalaus poliravimo praktika (žr. toliau) yra skirta pašalinti šį foną, bet ciklinis tų prisiminimų suvokimas taip pat yra efektyvus būdas daug ką pakeisti ir ištaisyti. Panašūs prisiminimai gali būti nuotrupiniais, neryškiais, nes tu stengeisi juos užmiršti, todėl iš pradžių reikia atkurti visas smulkmenas. Užrašyk kiekvieną detalę, kurią prisimini. Jeigu pergyvenimo proceso metu iškils naujos smulkmenos – įtrauks jas į aprašymą. Nuo pradžios ir iki galo iš naujo pergyvenk šį įvykį, stenkis maksimaliai intensyviai pergyventi viską, ką tu tada patyrei, kas tai bebūtų: baimė, siaubas, gėdos jausmas – kas buvo, viską išgyvenk iš naujo. Visus šiuos metus tu slopindavai prisiminimus apie šį įvykį, stengdamasi užsitverti nuo NE, tačiau šios dienos užduotis – maksimaliai pilnai vėl išgyventi, ir tobulai jas pašalinti. Įsivaizduok, kad dabartinė „tu“ visą tai patiri, tu pati išrinkai įgyti šią patirtį tam, kad pasiektum aukščiausią NE šalinimo meistriškumo laipsnį. Kai pasieki tokios būsenos, t.y. bet kurios situacijos prisiminimas daugiau nesukels NE, arba galėsi tobulai jas pašalinti, įgausi tokią patirtį, kurioje NE nėra situacijos priežastis , bet tikroji priežastis yra įprotis, o kartais – noras jas patirti. Rinktis tau – patirti NE ar ne.

Jeigu dabar turi džiaugsmingą norą pasitreniruoti šalinti NE, o situacijoje nepasireiškia stiprios NE, galima pasinaudoti vaizduote, nes ne tik reali, bet ir įsivaizduojama (arba prisiminima) situacija sugeba vienodai paleisti NE pasireiškimo mechanizmą. Pavyzdžiui, dirbdama su pavydu, įsivaizduok savo vaikiną kitos merginos glėbyje; palaikyk šią fantaziją mintimi: „aš nežinau kur jis dabar ir su kuo. Be abejo, aš galvoju, kad jis dabar darbe, tačiau jeigu jis panorės pasimylėti su kita mergina, gali padaryti taip, kad aš galvočiau, juk jis yra darbe“. Nėra jokio skirtumo tarp NE, atsiradusių dėl realios ar išgalvotos situacijos, todėl vaizduotė padeda ciklinio suvokimo praktikoje.

01-05 Kiti NE šalinimo būdai.

Ribotos ir visiškos kontrolės („RVK“) praktika: per 5 arba 10 minučių kiekvieną sekundę tu stebi ir šalini kiekvieną NE, neleidi prasmukti nei šešėliui. RVK padeda įgyti tokią patirtį:

1) pastangų taikymas šalinant visas NE.;

2) silpniausių NE atskleidimas ir šalinimas;

3) pasiekti aukštesnio lygio išsilaisvinimo nuo NE būseną, palyginus su ankstesnėmis;

4) tankėjimas, laiko ištęstumas, intensyvesnis ir įdomesnis gyvenimas;

RVK – yra visų jėgų sutelkimas, susijaudinimas, visiška mobilizacija. Pradėk nuo mažiausio – nuo vienos minutės. Jeigu aš suplanuosiu išgyventi vieną valandą be NE, bet patirsiu jas visas kartu, nešalindamas nedelsiant, patirsiu pralaimėjimą, nusilps kryptingumas, sustiprės skeptiškumas. Jeigu aktyviai veiksiu per vieną minutę ir man pasiseks – aš laimėsiu, taip įgydamas kitą patirtį – žymiai didesnė laisvė nuo NE ir noras praktikuotis toliau.

Praktikuodama RVK, NE šalink taip, lyg kautumeisi paskutinį kartą, ir žinai, jog negali pralaimėti. Jei nori – tyliai šauk ką nors, nori – įtemk visus raumenis, nori – prakąsk pirštą – daryk ką nori, bet nepasiduok, nesustok šalinti NE. Kai jauti, kad artėja NE, stenkis iš paskutiniųjų. Įprotis žūtbūt turi būti palaužtas, bet kokia kaina, o jau vėliau išmoksi šalinti NE be jokių pašalinių gestų, riksmų ir kt.

Situacinės kontrolės praktikos („SK“) esmė – padalinti savo dieną į tipines situacijas, kuriose pasireiškia NE ir NF, būdingi šioms situacijoms. Laiptinėje tau šlykštus žiurkių kvapas, o besiruošdama į darbą – jautiesi susirūpinusi dėl vadovybės nuomonės, ir t.t. Iš pradžių pasiek nors vieno, konkretaus laimėjimo, užimk vieną placdarmą, kurio tu jau neatiduosi, išplėšk jį iš NE valdžios. Patirsi laimėjimus ir pralaimėjimus, bus nusivylimų ir atradimų, tačiau sekančių situacijų apsivalinimas nuo NE bus šiek tiek lengvesnis. Tavęs „praeityje“ jau nebėra, dabar tu kitokia, nes „tu“ esi visų šios vietos* suvokimų visuma. Daugiau nebegyveni kaip anksčiau, nes pakeitei suvokimus, ir jei turėsi noro, galėsi pasikeisti dar labiau. Ši permaina yra džiaugsmingo noro, atkaklumo ir ryžto įgyvendinimo rezultatas.

Lengva ir veiksminga priemonė kaip pasiekti norimų suvokimų ir pašalinti nenorimus yra tavo rankose; galu gale smirdanti laiptinė taps „nušvitusiu faktoriumi“ („NšF“) – o tai reiškia, kad laiptinės suvokimas rezonuos su NšF. Kuo didesnė NšS dalis bus tarp kitų suvokimų, tuo daugiau viskas pavirs NšF.

NšF yra suvokimas-jungiklis, trigeris, atvedantis į NšS (ypač jeigu yra džiaugsmingas noras patirti NšS). Juo gali būti bet kas – audringos jūros, aukštų kalnų, gyvūnų, augalų vaizdai; frazės, žmonės, melodijos, ir t.t. Pavyzdžiui, tu žiūri į vandenyną ir patiri NšS. Atskrendą didelis vabalas ir skraido aplink tave, daužosi į rankas, į pilvą, staigiai tai ne tik susilieja su NšS, lyg nukrenta bukumo uždangą, įvyksta užtvankos griovimas, atsiranda dviejų suvokimų rezonansas ir tu jauti gilų švelnumą šiam vabalui nepaisant to, kad visada buvai abejinga vabalams arba išvis jų nemėgai. Nuo šios akimirkos vabalo, atskrendančio pas tave, vaizdas tampa NšF.

Egzistuoja NšF perkėlimo mechanizmas – NšF vieno NšS tampa NšF kito NšS.

Aš rekomenduoju sudaryti visų NšF sąrašą, todėl, kad tokia fiksacija sustiprina jo galią.

Aprašydama NšF smulkmenos turi didelę reikšmę, nes padidina jo rezonuojančią savybę; kadangi ne visada lengva atskirti juos nuo begalės kitų prisiminimų, aš rekomenduoju aprašyti viską, o paskui išrinkti tik reikšmingus dalykus. Pavyzdžiui, yra NšF – prisiminimas apie tai, kaip tu sėdėjai ant sofos su snukiais ir patyrei ryškų NšS. Aprašydama šią situaciją, tu staiga aptinki vieną labai svarbią detalę: rudų dramblių piešinys ant apkloto. Protas negali paaiškinti šito, todėl iš pradžių norėjai išbraukti šį elementą iš aprašymo kaip nereikšmingą.

NšF galiu būti bet kas – bukus ir agresyvus žmogus, purvas gatvėje, glaudi atmosfera elektriniame traukinyje, reklamos iškaba, nuorūkas tualeto kriauklėje – bet kas. Kuo tobulesnis liūdėjimų šalinimas, tuo daugiau yra NšS, tuo daugiau tavo suvokimų tampa NšF. Anksčiau važiuodama elektriniu traukiniu tu kankinaisi dėl to, kad nieko nedarei, o dabar fiksuoji kiekvieną minutę, darai emocionalų poliravimą, išreiški norus, tyrinėji sampratas, šalini NE, ir t.t.; po mėnesio pastebėsi, kad glaudžios ir nepatogios atmosferos elektriniame traukinyje suvokimas susipynė su pastangomis patirti NšS, kas galu gale pavirto į NšF. Jeigu anksčiau, žiūrėdama į bukus ir pilkus veidus, patirdavai NP, tačiau kai tu išmokai tobulai jį šalinti, buki žmonės pavirto NšF.

Tu nuolat „žinai“ kas vyksta už namo ar ofiso sienos – ten sėdi nusiminę kolegos arba tavo kaimynai užsiima niūriais reikalais. Tuo tarpu tu irgi žinai, kad kažkur toli, už sienos yra Ezhatina, Bodhi, Fjord ir kiti praktikuojantys; lygus, žydruojantis vandenynas, kalnų spindinčios viršūnės. Tačiau iš įpratimo tu palaikai savo vaizduotėje ką pripratai įsivaizduoti, o ne NšF. Šį įprotį galima pakeisti.

Aš rekomenduoju nuolat daryti įrašus, sudaryti tyrinėjimų ataskaitas apie taikomą suvokimų pakeitimą savo praktikoje, daryti įrašus dienoraštyje apie visas smulkmenas, aprašydama visas kovos detales. Reikia tiesiog „suaugti“ su užrašų knygele ir tušinuku.

Ką darei, kas pavyko, kas nepavyko, kokius padarei atradimus, įdomius pastebėjimus, koks buvo NE iš NšS intensyvumas dedant pastangas, ir t.t. – detaliau skaityk skirsnyje „Aprašymai ir fiksavimai“. Pavyzdžiui, tu gali žymėti NE įvairiais ženkliukais – ar jos buvo nedelsiant pašalintos, ar jos buvo pašalintos per 2-5 sekundes, arba išvis nebuvo pašalintos (jeigu NE tęsėsi daugiau kaip 5 sekundes).

Raštiškas patirties fiksavimas taps atsvara tavo skeptiškoms mintims; nepaneigiamai paliudys, kad turi pakankamai jėgų spręsti tokius uždavinius, siekti įgyvendinti tokius tikslus. Kadangi dienoraštyje žymėsi tokius dalykus, apie kuriuos kiti žmonės neturi žinoti (nes jie gali pradėti jausti tau agresiją), ir nori būti visiškai nuoširdi su savimi, uždėk slapyvardžius ant tokių failų – pavyzdžiui, Word programoje gali tai padaryti. Beje, slapyvardis turi atitikti tokius reikalavimus – ne mažiau, kaip 10 simbolių, panaudojant didžiąsias raides, skaičius ir tokius simbolius kaip @#$%^&*, nenaudokite paprastų žodžių kombinacijų.

Konkrečių NE tyrinėjimas, jų klasifikacija sudaro palankias sąlygas žymiai efektyviau jas atskirti ir pašalinti. Pavyzdžiui, išnagrinėkime susierzinimą. Susierzinimas ir nepasitenkinimas yra labai patogus poligonas lavinti savo pastangas, nes jie pasireiškia dažnai, yra ryškūs, neturi tokios galingos konceptualios paramos, kaip, pavyzdžiui, pavydas arba gailestis.

(Neigiamas požiūris, nepasitenkinimas, susierzinimas, agresija, neapykanta – tos pačios NE rūšys, tik skirtingo intensyvumo, todėl žmogus, turintis „tik“ neigiamą požiūrį, bet kurią akimirką gali pajusti neapykantą).

Kiekvieną, konkretų užplūstantį susierzinimą galima priskirti tam tikrai kategorijai, o paskui šalinti. Tačiau tobulo šalinimo tokiu atveju nebus įmanoma pasiekti (t.y. per vieną-dvi sekundes), todėl NE klasifikavimas turi reikšmė tik praktikos pradžioje, kai tau neaiškus jos pasireiškimo bruožai. Kai NE šalinimo greitis bus geresnis, nuo jos atsiradimo akimirkos iki šalinimo praeis dvi-tris sekundės, santykis tarp emocijos ir kategorijos taps bevertis, todėl šią jungiamąją grandinėlę galėsi lengvai nutraukti; pradžioje klasifikavimas pagal kategorijas yra labai svarbus dėl to, jog padeda tiksliai nustatyti kategoriją ir jos esminius skirtumus. Tau reikės labai nuodugniai ištirti visus NE pasireiškimų aspektus, tokiu būdu išmoksi atskirti ją kasdieniniame gyvenime, nes kitaip šalinimas yra neįmanomas.

Pavyzdžiui, galima paskirstyti visus irzlumo aspektus pagal situacijų rūšis, kuriose jis pasireiškė:

а) kitų žmonių nenorimas elgesys

b) toks pats nenorimas tavo paties elgesys

c) nenorimų aplinkybių susiklostymas

d) daiktų nenorimas „elgesys“

e) bendras irzlumas ant „viso pasaulio“

Nėra itin svarbu aprašyti visas situacijas, kuriose iš įpročio pasireiškia irzlumas, nes jo šalinimas vienoje situacijoje pagerina tavo gebėjimą pastebėti ir pašalinti jį visose kitose situacijose.

Šalindama NE, labai svarbu ryžtingai užbaigti visą darbą, iki pilno laimėjimo ir tvirtai tikėti, kad anksčiau ar vėliau ateis NšS ir visiškai pripildys tave.

Dar vienas būdas klasifikuoti emocijas į dvi grupes remiasi skirtumu, atsirandančiu dėl pasireiškiančių emocijų charakterio tokių procesų metu kaip stebėjimas, fiksacijas ir tyrinėjimas. Viena pradeda silpnėti ir ištirpsta, kita, atvirkščiai – stiprėja, išsisluoksniuoja ir įsigilina. Galime sąlygiškai pavadinti jas «neigiamomis» «teigiamomis» pagal pirmą arba antrą elgsenos rūšį . Įdomu, kad tos emocijos, kurias aš anksčiau pažymėdavau kaip «neigiamos», pagal šią klasifikaciją yra taip pat neigiamos. TE elgiasi dvejopai. Kai kurios iš jų irgi išsisklaido, ypač tikslios NE priešingybės (pavyzdžiui, „praradimo kartumas – turėjimo džiaugsmas“). Kitos pradeda išsisklaidyti – ten, kur tu matei tik viena TE, pastebi jau keletą. Kai kurios iš jų išsisklaido arba atsiranda noras jas pašalinti, tuo metu kai kitos, atvirkščiai, sustiprėja, ir atsiranda noras patirti jas kuo dažniau; tačiau galu gale, po tokio apsivalymo pasireiškia NšS.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad negalima naudoti šios emocijų savybės šalinant NE; per tą laiką, kuriuo metu stebėsi NE, ji spės sukurti begalę kitų, sustiprins NF, ir nepasišalins visiškai; pasikeis vietomis su kitu suvokimu, bet suvokimai keičiasi nuolat, todėl bet kuriuo atveju nepadės tau pašalinti NE. Dažniausiai tokią praktiką naudojasi save apgaunantys žmonės, kurie iš tikrųjų nenori atsisakyti NE.

Labai efektyvu sujungti įvairias kryptis savo praktikoje – bet ne pagal išgalvotą grafiką, o pagal jūsų dabartinius interesus ir džiaugsmingus norus. Klaidinga galvoti, jog: „iš pradžių pašalinsiu NE, o paskui imsiuos koncepcijų ir norų“. Nuliūdimai tarpusavy glaudžiai susiję, iš anksto tikrai negali žinoti kur įvyks prasiveržimas, o kai paskutinis įvyksta, tai panašu į siūlų ištraukimą iš audinio – ji tampa išretėjusia ne tik toje vietoje, kur tu patraukei siūlą, o visame plote. Pasiekus laisvę viename aspekte, ji būtinai atsiliepia visų suvokimų spektrų lygmenyse; dažnai atsitinka taip, jog NE šalinimo procesas padeda suprasti, kad tam tikrų koncepcijų eilė staiga tampa klaidinga, arba – atvirkščiai. Knygą buvo parašyta nuosekliai, pastraipą po pastraipos, nes kitaip yra neįmanoma, tačiau praktikuodama vadovaukis tik džiaugsmingais norais.

Kaip rodo mano ir kitų praktikuojančių tyrinėjimo patirtis, žmonės, kurie yra linkę prie agresijos, turi žymiai mažiau galimybių palyginus su tais, kurie priprato savęs gailėtis (SG). Įžūlus, ūmus ir agresyvus žmogus turi mažiau galimybių tirti savo suvokimus, negu tas, kuris gailėsi savęs. Tikra kova su agresija prasideda tik tada, kai tu šalini visas, netgi pačias silpniausias jos formas – lengvą nepasitenkinimą, silpną irzlumą. Turi tik vieną būdą atsikratyti agresijos – visiškai kontroliuoti ir šalinti silpniausią nepasitenkinimo ar neigiamo požiūrio šešėlį, kiekvieną minutę fiksuoti savo būseną (pagal įvertinimo skalę – nuo 1 iki 10 nepasitenkinimo intensyvumą).

Agresija bet kurios formos pavidale – yra siaubingas užkratas, sunkiausia neigiamų emocijų ligos forma, ir jeigu tu nori ją įveikti – tau prireiks daug ryžto ir jėgų kovoti už kiekvieną savo gyvenimo minutę. Kol agresija nėra pašalinta, jokia praktika ar dvasinis ieškojimas nėra įmanomi.

Pakankamai lengvai galima išmokti tobulai šalinti NE taikant „sofos praktiką“, t.y. palygtinai išlepintomis sąlygomis, kai aplinkui nėra stiprių dirgiklių, o šalia tavęs simpatiški tau žmonės, arba tu gyveni gamtoje ir beveik /nebendrauji su nuliūdusiais žmonėmis, ir t.t. Tačiau ilgai naudojant šią sofos praktiką, tam tikrą akimirką tave ištiks krizė, kas yra ypač tikėtina praktikos pradžioje, kai tavo įprotis patirti NšS yra labai silpnas. „Krize“ aš vadinu tokią būseną, kurioje nėra pastebimų nuliūdimų, bet iš kitos pusės taip pat nėra ryškių NšS. Nėra aišku ko imtis ir kur judėti. Stiprėja jausmas „niekas nevyksta“, entuziazmo ir nuojautos lygis krenta iki kritiškos atžymos. Tokioje situacijoje reikia imtis „aktyvios paieškos“, kuri leidžia atskleisti storius NE ir NF sluoksnius, nepasireiškusius anksčiau dėl atitinkamų dirgiklių nebuvimo. Tai leidžia tobulinti savo sugebėjimą šalinti NE labai sunkiose situacijose, kai yra labai sunku pašalinti automatiškos neigiamos reakcijos įprotį.

Norint efektyviai įgyvendinti aktyvią paiešką, reikia imtis „socialinių eksperimentų“ („SE“), kurio esmė priimti visus kitų žmonių neigiamų požiūrių smūgius. Taip pat turi nuodugniai apsvarstyti atsitraukimo kelius, savigynos variantus, supančių tave mechanizmų manipuliavimo būdus (įskaitant žmonių elgesio mechanizmų) tam, kad kitų žmonių neigiamas požiūris į tave neatneštų nenorimų pasekmių. Todėl, ypač svarbu laikytis įstatymo, jeigu nori turėti galimybę paleisti teisėsaugos sistemos mechanizmus sudėtingais atvejais.

Paprastų SE pavyzdžiai:

*) ateiti į parduotuvę ir atsiskaityti už prekę labai smulkiais pinigais. Pagal įstatymą pardavėjas turi priimti bet kokius pinigus, nes tai yra teisėta apmokėjimo priemonė. NE, kuri atsiranda pas naujoką – agresijos baimė iš pardavėjo pusės ir kitų pirkėjų.

*) neužleisti vietos važiuojant visuomeniniu transportu, naujokas patiria: gėdą, agresijos baimę.

*) pavaikštinėti metro vagone purvinais drabužiais ir paprašyti išmaldos. Atsirandančios NE – gėda

*) nežinomų žmonių draugijoje vaidinti kvailį. Atsirandančios NE – įsižeidimo jausmas, nuoskauda, pasipiktinimas.

Daugelis mano knygos skaitytojų neigiamai reaguoja į SE įgyvendinimo idėją, manydami, kad tokiu būdu praktikuojantys ne tik mokosi pašalinti savo NE, bet pakeliui dar „sukelia“ papildomas NE žmonėse. Tačiau aš remiuosi tuo, kad:

a) neįmanoma „sukelti“ NE žmoguje – žmogus pats pasirenka patirti NE, ir visai nenori nuo jų išsilaisvinti. Tuo labai lengva įsitikinti, ir aš primygtinai patariu tai padaryti: papasakok bet kuriam žmogui (pirmam pasitaikiusiam arba geram pažįstamam) apie tai, kad yra būdas daugiau nepatirti NE, ir paklausk – ar norėtų jis to pasiekti? 90% atvejais tu išgirsi neigiamą atsakymą ir sentenciją, kad „be NE žmogus tampa numirėliu“. Likusieji 10% tik iš dalies sutiks su tuo, kad jie norėtų daugiau nepatirti NE. Papasakok apie TKP kelią, ir po kelių dienų paklausk – ką jie nuveikė norėdami pasiekti rezultatų. Tegul papasakoja detaliau – ką jie darė, kas pavyko, kas nepavyko, kokie buvo atradimai, stebėjimai, kokie džiaugsmingi norai atsirado, ir t.t. Jų atsakymas bus visiškas tylėjimas – niekas nieko nenuveikė. Tai įrodo, kad niekas nenori išsilaisvinti nuo NE, išskyrus retus atvejus.

(Pabandyk „sukelti“ NE „snukyje“ – t.y. tokiame žmoguje, kuris nori tobulai šalinti NE, atkakliai ir ryžtingai treniruojasi – ir tu pamatysi, kad tau nepavyks, netgi, jeigu bandysi jį įžeidinėti, grasinti, muštis su juo ir t.t.)

b) žmonės VISADA, nuolat patiria NE ar NF, nes jeigu jie nepatirtų jų nors bet kurią akimirką, tą pačią akimirką pasireikštų ryškūs NšS. Taigi, koks skirtumas – ar supyks pardavėjas ant vieno kliento arba ant kito? Ar patirs jis nuobodulį arba susierzinimą? Maža to, daugelis žmonių pasirinktų patirti susierzinimą ir agresiją, nei nuobodulį.

c) praktikuojantis, įgyvendinantis SE, neturi noro sukelti NE kituose žmonėse. Jis naudojasi žiniomis apie įvairius mechanizmus ir žino, kad tam tikras elgesys sukels žinomą neigiamą reakciją, ir tuo naudojasi. Bet, jeigu žmogus vietoj stereotipinio susierzinimo nusišypsos ir patirs bent jau draugiškumą, praktikuojantis neabejotinai pajus simpatiją ir susidomėjimą šiuo žmogumi (nežiūrint į tai, kad jam nepavyko įgyvendinti SE).

„Emocijų poliravimo“ („EP“) praktika yra labai veiksminga norint pašalinti NF ir silpnas NE. Šios praktikos unikali savybė padėti apvalyti tokį NF, kurį tu neatskiri šią akimirką, , o apie jo buvimą gali spręsti tik iš NšS stokos. EP esmė stengtis šalinti NE, tačiau nefiksuoti jokių NE. Kadangi jau esi patyrusi šalinti NE, tau visai nesunku sukelti šias pastangas nesant atskiriamų NE. EP galima atilikti pagal tvarkaraštį (pavyzdžiui, iškirti tam 10 minučių), arba pririšti praktiką prie tam tikrų įvykių (pavyzdžiui, prie praeinančio žmogaus žvilgsnio – nes yra labai didelė tikimybė, kad atsiras silpniausias NE antplūdis), ir t.t.

Aš patariu žiūrėti į tai kaip į dantų valymą, kaip į reikiamą profilaktiką. Tol, kol tu patiri nušvitusį foną be perstojo, ši praktika bus efektyvi, ir jos niekada nebus per daug. Norint labiau susikaupti ties EP praktikos, galima remtis vizualiais vaizdais, ir atlikti intensyvesnį emocijų poliravimą („IEP“):

1) Kiekvieną atodūsį gimsta šviesos srovės vaizdas, kuris kyla iš pilvo apačios ir juda ties krūtinės vidurio. Tegul šviesos srovės vaizdas bus „juntamas“, „tampus“ , o jo šviesa – ryški ir tanki.

2) Kiekvieną atodūsį gimsta pastanga šalinti visus suvokimus be atskirimo. Yra lydimas galingo šviesos sprogimo vaizdu, kuris išsilaksto nuo krūtinės vidurio į visas puses ir sunaikina viską savo kelyje.

3) Norint palengvinti fiksaciją, tikslinga paskirstyti IEP į aktus, serijas ir ciklus. Aktas – tai vienas IPE aktas vienam įkvėpimui-iškvėpimui. Serija – keli aktai iš eilės be perstojo (patariu daryti nemažiau 50). Ciklas – kelios serijos su pertraukomis tarp jų (rekomenduoju atlikti nemažiau 10 serijų per dieną). Tam tikro rožinio ilgio naudojimas leidžia nenukrypti į paskaičiavimus.

4) Rekomenduoju raštiškai fiksuoti kiekvieną ciklą, užrašyti visus pastebėjimus, naudojantis užrašais, padarytais atliekant IEP praktiką.

5) Dienos metu galima atlikti tiek ciklų, kiek pageidaujate.

NE šalinimas sapne yra įmanomas, tai nėra sunku, ir nebūtina įsisąmoninti, kad sapnuojate, tiesiog reikia labai ryžtingai ir nuoširdžiai praktikuotis nemigo metu; įprotis šalinti NE automatiškai pasireikš jūsų sapne. Kuo stipriau praktika įsiskverbia į automatinius sapnus, tuo labiau stiprėja jų įsisąmoninimo lygis, ir tuo labiau didėja tikimybė, kad atsiras sąmoningų sapnų (SS) patirtis; ji bus nevienintelė ir tikrai labai įdomi, kadangi: a) turėsi galimybę tyrinėti pasaulį, kuris yra žymiai erdvesnis ir įvairesnis, palyginus su suvokimų pasauliu nemigo metu, b) SS metu žymiai lengviau patirti labai ryškius ir įvairius NšS. Daugiau informacijos ieškokite atitinkamame skirsnyje.

Vienas ir pašalinių NE šalinimo efektų yra didėjanti galimybė atskirti NE pasireiškimus kituose žmonėse. Tu pastebėsi šiuos pasireiškimus labai lengvai ir aiškiai, lyg jie šauktų apie save visu balsu visam pasauliui. Tu matysi žmones kaip atvirą knygą, kurioje yra parašyta apie jų emocijas. Niekas negalės nuslėpti fakto, kad patiria NE, nes tai pasireiškia elgsenoje, gestose, intonacijose, grimasose, žodžiuose. Tuo labiau pasirodo keista, kad jie visada kategoriškai neigs, kad patiria NE dabar, ir bežiūrėdama į juos, tu galėsi aiškiai suprasti kokioje bjaurioje NE, nenuoširdumo, bukumo makalynėje gyvena žmonės.

 Pašalinti „nepalankių aplinkybių“ baimę yra prasmingas žingsnis, kadangi „nepalankia“ vadina tokią situaciją, kurioje tu nesi suformavusi įprotį šalinti atsirandančias NE ir patirti NšS. Jeigu busi pasiruošusi šalinti NE ir kovoti už NšS bet kuriose situacijose, tokiu atveju vietoje spazmiškos baimės ir konvulsinio bėgimo, pasireikš džiaugsmingi norai dėl aplinkybių pasikeitimo, atvedantys kaip rodo patirtis iki įdomaus situacijos klostymosi.

Smukimas į liūdesio būseną, kaip kad „niekas nevyksta“ patiriamas ne taip, kaip anksčiau, jeigu tu atkakliai ir ryžtingai sieki savo tikslo. Išvardysiu tokią būseną „džiaugsmas dėl nulinio rezultato“. Šis džiaugsmas pasireiškia dėl to, kad esi pasiryžusi neatsitraukti nepaisant laikinos NšS stokos.

Suvokimo šalinimo metu yra trys pagrindinės grandys: 1) išryškinti jį ir apibrėžti kaip nenorimą dėl [tarp visos suvokimų visumos] esamo noro nustoti jį patirti; 2) nustoti žymėti jį kaip „aš“, „mano“, ir nagrinėti jį kaip nenorimą suvokimą; 3) pasistengti pašalinti nenorimą suvokimą;

Pirma grandis yra elementari. Trečia atrodo sunkiausia užduotimi tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau iš tikrųjų tu turi pastangų dėjimo patirtį konfliktinio noro aplinkybėmis, ir šios pastangos yra džiaugsmingos, lydimos nuojauta, kai esi įsitikinusi, kad “tu” nori to, kas įeina į “tavo” interesus ir tada kliudantis noras išeina iš konceptualinės koncepcijos „mano“ ir yra lengvai įveikiamas. Taip atsitinka ir praktikoje – šalinamas suvokimas palaipsniui išeina iš koncepcijos „aš“, ir dedamos pastangos tampa labiau efektyvesnėmis. Kai tai taps aišku, pasireikš noras ištirti šį procesą, ir ieškoti efektyvių metodų kaip nukreipti nenorimą suvokimą iš koncepcijos „aš“.

01-06 Atidumo atstatymo praktika (AA).

Dar vienas rezonuojantis NE šalinimo pastangos apibūdinimas – „atidumo atstatymas“ („AA“), ir atitinkama praktika vadinasi „atidumo atstatymo praktika“. Manau, kad pirmuose praktikos etapuose naudotis tokia fraze kaip “atidumo atstatymas”, norint apibūdinti NE šalinimo pastangas, yra labai efektyvu, todėl, kad žodis „atidumas“ labai tvirtai įžengė į mūsų kalbą – taip pat, kaip tai atsitiko su sąvoka„praeitis“; nors užtenka paviršutiniškos analizės norint aiškiai suprasti, kad bet kuris suvokimas, kokiu jis bebūtų, visada yra tik dabar, šią akimirką, ir „praeitis“ – tai tik žodis, reiškiantis minčių visumą, kurį sudaro ir žodis „buvo“. Tas pats ir su „atidumu“. Kai aš sakau „aš atkreipiau dėmesį į karvę“, tai reiškia, kad karvės suvokimas šioje vietoje* pasireiškė intensyviau ir tvirčiau.

Tuo pačiu norėčiau apibrėžti žodį „susikaupimas“, kuris yra dažnai naudojamas kartu su žodžiu „atidumas ar dėmesys“. Jeigu vienam laiko vienetui šioje vietoje skirta 10 skirtingų suvokimų (vizualinis kelių daiktų, minčių, emocijų suvokimas“, tai kitam tokiam pačiam laiko vienetui – tik penki, tokiu atveju aš sakau, kad „sustiprino susikaupimą ties išrinktu objektu“, arba galima pasakyti trumpiau: „susikaupė ties jo“. Taip žodžiui „susikaupimas“ galima suteikti tam tikrą reikšmę, kuria naudotis yra tikslinga, nes dažnai atsiranda noras suvokti tik ribotą suvokimų kiekį šią akimirką, pavyzdžiui, suvokti tik NšS, arba tik samprotavimus kažkuria tema. Jeigu nepaisant noro susikaupti ties vienu suvokimu, ypatingai yra išbandomas kitas (pavyzdžiui, mechaniško įpročio), mes kalbame apie tai, kad „atidumas yra patrauktas“, o jeigu vietoje vieno susikaupimo ties norimu suvokimu yra tik įvairių suvokimų kaitaliojimas, mes sakome, kad „atidumas yra išsiblaškęs“.

AA praktikos esmė patrauktas atidumas kokiais nors chaotiškais nukreipimais (NE arba mechanišku noru, arba mechanišku vidiniu dialogu (VD), arba vizualiniais chaotiškais suvokimais, ir t.t.) „yra atstatomas atgal“, „atsiplėšdamas nuo objekto“, po to „išlieka“ laisvos būklės, arba „traukia“ ties norimo suvokimo. Kalbant suvokimu kalba, AA praktikos esmė pakeisti vieną suvokimą į kitą, tačiau vaizdinė „pagavimų“ ir „atstatymo“ kalba gali būti labai efektyvi, lavinant suvokimų keitimo įprotį.

Mechaniškos mintys patraukia dėmesį trumpiu ir aštriu smūgiu, kaip žuvėdra sučiaupia žuvį, todėl reikia supriešinti smarkią ir sukauptą pastangą. NE užgrobsto dėmesį stipriai ir grubiai, kaip ryklys sudrasko mėsos gabalą, todėl reikia supriešinti galingą, įnirtingą pastangą. Mechaniški norai užgrobsto dėmesį tyliai, ne visada staigiai, tačiau visada sėkmingai – kaip Romos pulkai eidavo į Karfageno apgulą, todėl reikia supriešinti ištvermingą kaip dramblys pastangą.

Pateiksiu „stenogramos“ – suvokimų fiksacijos AA praktikoje pavyzdžius.

*) užbaigiu bet kokią veiklą, sėdžiu, nieko nedarau, šalinu VD ir NE

*) atsiranda aiškumo būsena

*) aiškumo būsena tampa dulsva, išsisklaido

*) užplūsta pilkumos jausmas

*) kryžkelė – pašalinti pilkumą ir sugrįžti prie aiškumo, arba pasiduoti pilkumai. Tarkim, mechaniškas pilkumos noras nugali NšS norą

*) atsiranda spazminis įspūdžių noras , norint „užslopinti“ pilkumą

*) prasideda objekto paieška, kuris patrauktų dėmesį

*) objektas rastas, patraukia dėmesį

*) pilkumas atsitraukia, atsiranda pasitenkinimas, domėjimasis, ir t.t.

*) po kurio laiko aplanko persotinimo jausmas, nuovargis, nepasitenkinimas, nesidomėjimas. Pilkumos būsena vėl užplūsta

*) ir vėl mechaniškas pilkumos jausmas nugali NšS norą

*) vėl atsiranda mechaniškas noras naujų įspūdžių, vėl yra noras „užslopinti“ pilkumą

*) vėl atsiranda objektas, patraukiantis dėmesį

*) noras pašalinti uždarą ratą „pilkumos jausmas – įspūdžių paieška – pasitenkinimas – persotinimas – nuovargis“ nugali norą jį palaikyti, su pastanga atidumas atstatomas – atidumas patraukiamas nuo objekto, atsistato arba išlieka laisvos būsenos, arba keliauja į nušvitusį faktorių (suvokimas-trigeris, asocijuotai susijęs su NšS)

*) atsirado gailėjimasis dėl įspūdžių praradimo

*) šalinu gailėjimąsi

*) vėl iš įpročio bando pasireikšti ir įsitvirtinti pilkumas

*) šalinu pilkumą – tarkim, kartas nuo karto man pavyksta

*) vėl pasireiškia spazminis įspūdžių troškimas

*) vėl ir vėl atkakliai atstatau atidumą, nepaisant to, kad kiekviena kartą atsiranda gailėjimosi dėl įspūdžių praradimo jausmas, kurį aš irgi šalinu

*) atlikus kelis ciklus jautiesi pervargusi, tačiau išgyveni jį kaip malonų ir sveiką nuovargį.

*) atsiranda ir sustiprėja nušvitęs fonas,

*) aplanko persipildymo jausmas, jautiesi lyg kažkas drasko krūtinę

*) kaleidoskopiška pilkumos ir aiškumo būklių kaita – pilkumas gali vienu akimirksniu užleisti vietą pergyvenimui, kuris bus labai gilus ir tyrus, ir atvirkščiai

*) intensyvūs „draskymo“ pojūčiai reikalauja „poilsio“

*) suprantu, kad „noras pailsėti“ – tai mechaniškas noras sugrįžti į įprastinę pilkumos, išsiblaškiusio dėmesio būklę

*) atsiranda atkaklumas, nukreiptas į noro „pailsėti“ įveikimą

ir taip toliau.

Mechaniško įspūdžių noro šalinimas (MĮNŠ) yra tuo sunkesnis, kuo stipresnis yra šis noras, o jis yra tuo stipresnis, kuo intensyvesnis ir labiau įprastas yra pilkumos ir nuobodulio fonas, kuris kaip neigiama dominante, dažnai nėra net fiksuojamas. Atidumo atstatymas iš MĮNŠ – labai sudėtingas užsiėmimas. Jis reikalauja visų jėgų; dažnai tu jauti žūtbūtinius „traukulius“, kas parodo dar kartą, kad tu esi giliai įklimpusį į įspūdžių pinkles, kuriais bandai užslopinti NF. AA praktikos pradžioje net viena ar dvi nieko nedarymo valandos (gulėjimas ar sėdėjimas ant sofos ) yra kančia, tikriausia priekinio susidūrimo su NF kančia. Rekomenduoju kartkarčiais prie AA praktikos sudaryti suvokimų stenogramą, panašią į pateiktą aukščiau, t.y. fiksuoti viską, kas atsitinka AA metu. Tai leidžia aiškiai suprasti kad vyksta dabar, sekti rezultatus. Lyginama savo užrašus su pojūčiais, tu pamatysi, kad su kiekvieną dieną AA praktika tampa vis mažiau kankinanti, vis dažniau bus lydima NšS antplūdžiais, nuojauta, šios patirties domėjimusi – narkomanijos priklausomybė lėtai įveikiama.

AA praktikos metu tave gali užplūsti aštrios vienatvės priepuoliai, slopinantys savo neribotumu, liūdesio, nevilties, neturinčios pagrindo agresijos, ir t.t. Tai reiškia, kad visos šios NE sudaro tavo dominuojantį NF, ir visą šį laiką nepastebimai nuodijo tave, tačiau dabar jie pasireiškia ir juos galima šalinti. Atsisakydama MĮNŠ, tu atsisakai ir „įspūdžio“ narkotiko įšvirkštimo, tada prasideda „laužymai“ ir labai norisi bent kokių „įspūdžių“; jeigu nusileisti šiam norui, patirsi mažą mirtį – lyg ir jautiesi „geriau, lengviau“, bet tuo pačiu užgriūva pilkumas ir dvigubai stipresnė NE. Kai prisipažinsi apie priklausomybę narkotikams, galėsi rimtai ir ryžtingai imtis priemonių pašalinti šią priklausomybę, kliudančią patirti NšS.

AA praktikos metu laikas neįtikėtinai išsitempia. Viena pastangų valandą sudaro tiek daug atradimų, stebėjimų, spėliojimų, idėjų, kiek dažnai atsitinka per kelias dienas. Netikėtai į tavo rankas pakliūna neišsemiamas gyvybinio laiko resursas.

01-07 Tipinės klaidos.

Žemiau pateikiu klaidas, apie kurias mes dar nekalbėjome:

1) Daugelis galvoja, kad yra neįmanoma pašalinti NE, todėl, kad jos tėra neteisingų interpretacijų ir kitų reiškinių pasekmės. Jie mano, kad kovoti su pasekmėmis yra tas pats, kaip gerti skausmą malšinančius vaistus ir galvoti, kad taip gydai ligą, o tuo tarpu reikia gydyti ne skausmą, o ligą, gerti ne analginą, o antibiotikus. Dar kartais sako, kad užteks pakeisti nuomonę, ir NE nustos pasireikšti. Esą suvok, kad viskas yra Atmanas, ir viskas pasikeis. Tačiau iš tikrųjų:

а) Minimali NE šalinimo patirtis rodo, kad darbas su koncepcijomis negali pakeisti tiesioginę pastangą šalinti NE, nes įprotis patirti NE suveikia nepriklausomai nuo to, kokia stipri yra palaikanti ji koncepcija.

b) Kol tu samprotauji apie priežastis, visą šį laiką NE gyvena ir plečiasi, NF yra teikiamas penas, ir galu gale tu patiri visišką pralaimėjimą, o tuo tarpu tobulas NE šalinimas atveda ties pilno jos dingimo.

c) Minimali NE šalinimo patirtis taip pat rodo, kad tai yra realu ir visai nesunku; laikui bėgant ankstesnis įprotis patirti NE išnyksta, o jos vietą užima naujas – įprotis šalinti NE ir patirti NšS.

d) NE – tai ne fizinis skausmas, todėl aukščiau pateiktą analogija yra klaidinga, nes lengvabūdiškai perkelia dėsningumus iš vienos srities į kitą.

Kaip mes paskirstome įvykį į „priežastį“ ir „pasekmę“? Jeigu skauda dantis, aš išgeriu skausmą malšinančius vaistus, tačiau po valandos skausmas vėl atsiranda ir sustiprėja. Tokiu atveju, skausmą aš vadinu „pasekme“, ir gydau ėduonį, galvodamas, kad gydau „priežastį“, ir skausmas tikrai praeina. Tačiau po trijų mėnesių vėl atsiranda ėduonis, tokiu atveju vadinu patį ėduonį „pasekme“, o „priežastimi“ yra dantų nevalymas. Dietologas atras dar gilesnę „priežastį“ mano nesubalansuotoje mityboje. Psichoterapeutas gali pavadinti nesubalansuotą mitybą vaikystės nepilnavertiškumo kompleksu arba traumų pasekmėmis, o psichoanalitikas šiuos faktus pripažins „pasekmėmis“, teigiamas, kad „priežastis“ – tai gimininė trauma. Budistas ir pačią gimininę traumą pavadins klaidingo elgesio pasekme praeitame gyvenime .

Todėl priklausomai nuo atsirandančio skausmo dažnio ir jėgos, kaip ir nuo domėjimosi šiuo klausymu, aš darau įtaką skausmui visuose lygiuose – visu pirma, išgeriu skausmą malšinančius vaistus, paskui apsilankau pas dantų gydytoją, paskui perku dantų pastą ir pradedu valyti dantis, laikausi dietos, apsilankau pas psichoanalitiką, pradedu skaityti mantras.

Išnagrinėkime kitą variantą įsipjovus ranką, aš dezinfekuoju žaizdą (kadangi jau turiu patirtį, arba girdėjau iš kitų, kad jeigu neuždėsiu tvarsčio, įpjovas gali užpūliuoti), tepiu užgydančiu tepalu, ir jeigu žaizda gyja, daugiau negrįžtų prie jos. Įsivaizduok žmogų, kurio žaizda gyja, bet jis samprotauja, kad: „ne, įpjovas – tai tik pasekmė, o jame gali būti ir priežastis“, ir pradeda ieškoti šią priežastį, ją išsigalvoti, ir atsisako naudoti užgydantį tepalą, nes nori surasti būtent „priežastį“, o ne „pasekmę“! Tokį elgesį mes pavadinsime kvailu, nes žaizda sėkmingai gyja vaistų dėka, tai kam reikalingi šie „priežasčių“ išsigalvojimai ir atsisakymas nuo gydymo, kai galu gale žaizda užpūliuoja?

Tas pats yra ir su NE šalinimu. Kai tu slopini NE (t.y. toliau ją patiri, tačiau bandai užslopinti tik jos pasireiškimus), NE ir NF sustiprėja, ir tu supranti, jog NE slopinimas nepadeda išsilaisvinti nuo jų.

Kai tu pradedi šalinti NE (t.y. „persijungi“ iš NE į NšS, šią akimirką tu visiškai nustoji patirti NE), tu įgyji patirtį kai NF silpnėja, įprotis patirti NE taip pat silpnėja, ir tuo pačiu metu neatsiranda jokių nenorimų šalutinių pasekmių, netgi atvirkščiai – atsiranda norimos pasekmes pastangų pavidale, NšS dažnėjimo pavidalu, tai kam samprotauti apie „priežastis“ ir „pasekmes“?

Įgyk savo patirtį – pašalink NE ir įsitikink, kad nėra pagrindo pažymėti šį veiksmą kaip „pasekmių dygimas“. Įgyk savo patirtį: jeigu tu nešalinsi NE ir tik samprotausi apie „priežastis“, „žaizda užpūliuos“ – NE tik sustiprės, kartu su klaidingomis koncepcijomis, sumažės džiaugsmingi norai, kūnas pradės skaudėti, gyvenimas taps košmaru. Netikėk žodžiais – ĮGYK SAVO PATIRTĮ.

e) Neįmanoma pasakyti kas yra „priežastis“, o kas „pasekmė“ šiame tarpusavio susijusiame liūdėsių sūkuryje, nes vienas nuliūdimas iš paskos patraukia kitą.

f) NE pastangų šalinimo rezultatai ir samprotavimų apie priežastis palyginimas kalba už save.

2) Ieško kokio nors gudraus būdo, leidžiančio šalinti NE be jokių pastangų – kažkas panašaus į Didelį Raudoną Mygtuką (DRM) – paspaudei – ir nėra problemų. Tokiu DRM gali būti bet kas – užimti bet kokią pozą, perskaityti užkeikimą, sportuoti, mylėtis, medituoti, samprotauti apie tai, kad “viskas yra vienybė”, ir t.t. – bet kas, kad tik nereikėtų stengtis pašalinti NE.

Tai reiškia, kad toks žmogus visai neturi noro šalinti NE (jis tik galvoja, kad noras yra), arba jo noras labai silpnas – žymiai silpnesnis už norą patirti NE. Nesitikėkite gauti rezultatų naudojantis DRM, nes jų niekada nepasieksite.

3) Po sėkmingo NE šalinimo akto gali apimti baimė, kad NE iš įpročio vėl atsiras, ir vėl reikės ją šalinti, dėl to atsiranda spazmatiškas noras užsikabinti už pasiektos nevisiško išsilaisvinimo nuo NE būsenos. Tokia baimė neišvengiamai gražina NE dar greičiau, nes tai galėjo atsitikti be baimės, dėl ko atsiranda naujos NE.

Aš patariu neleisti baimei tave apimti; susitikti su NE akis į akį, su ryžtu, nuojauta ir atkaklumu, nesibaiminti, kad NE atsiras vėl ir vėl – be abejo, NE nuolat puls tave, nes mūsų įpročiai yra labai stiprūs, o tu turėsi galimybę ištobulinti šalinimo pastangas. Nebūk auka, buk medžiotoja, medžiojančia NE, susek jas ir patirk malonumą dėl to, kad ateityje tavęs laukia nauja patirtis, nauji laimėjimai ir pralaimėjimai, kurie neabejotinai leis pasiekti norimo rezultato.

 4) Gali susidaryti klaidinga prielaida, kadangi yra daug įvairų liūdėjimų ir tikrai daug laiko užima idealiai ištobulinti NE šalinimą, kad galu gale neužteks viso gyvenimo, ir kol aš užsiimsiu tik vienų liūdėjimu, kiti įsitvirtins.

Ši prielaida yra klaidinga visais aspektais. Užtenka menkiausios patirties ir šiek tiek praktikos, kad aptiktumei, jog šalinti NE yra sunku tik pradžioje, bet su laiku šis procesas perauga į įprotį, sustiprėja tavo noras šalinti NE ir patirti NšS, ir sekančio liūdėjimo pašalinimas tampa lengvesnis ir greitesnis. Progreso siekimas šalinant vieną liūdėjimą yra panašus į siūlo ištraukimą iš audinio – patraukei už vieną, o galu gale visas audinys suirsta pagal plotį, tas pats ir su šalinimu – šalinant vieną liūdėjimą tu jauti palengvėjimą šalinant kitus.

Be to – kuo daugiau praktikos, tuo dažniau atsiras NšS, tuo įdomiau bus gyventi, pajusi daugiau entuziazmo, nuojautos, atkaklumo ir ryžto. Taipogi ilgėja gyvenimo laikotarpis – per vieną dieną tu tiek visko pergyveni, kiek anksčiau išgyvendavai per mėnesį.

Mano manymu, per du metus intensyvios ir nuoširdžios praktikos galima pasiekti tobulo NE šalinimo ir nesiliaujamo nušvitusio fono.

5) Jeigu nori išbraukti arba apeiti kokią nors praktikos dalį (pavyzdžiui, nenori išsklaidyti koncepcijų, arba nenori lavinti seksualumą, arba nenori šalinti NE, ir t.t.), tai reiškia, kad būtent šioje srityje tavo liūdesiai tokie stiprūs, jog iš anksto pasiduodi. Jeigu tu nori pasiekti geru rezultatų TKP, tau reikia pasirinkti veiklos kryptį pagal savo džiaugsmingą norą, o ne pagal koncepciją kaip „reikia lavinti viską“, tačiau, jeigu tu jauti stiprų atplėšimą kažkuriame praktikos sektoriuje, tave apima baimę vien pagalvojus apie šį sektorių, tai reiškia, kad šioje srityje tavo liūdesiai labai stiprūs. Suprask tai, šalink savo baimes ir neigiamą požiūrį, gaudyk kiekvieną nuojautos antplūdį, įveik šį sunkumą, nes tai tik tavo nuoširdumo pajėgumo ir NšS siekimo klausimas.

6) Egzistuoja toks požiūris: „jeigu taigoje susitinki kaktomuša su lokiu, išgąstis užplūsta greičiau, nei mintys ir emocijos, tą akimirką keičiasi kūno cheminė sudėtis – į kraują išmetamas adrenalinas, ir kadangi tai natūrali organizmo reakcija, tavo protas lieka skaidriu, ar įmanoma išvengti tokios reakcijos, ar to reikia?“

Kai pamatai lokį zoologijos sode, išgąstis tave visai neužplūsta, atvirkščiai, tu jauti susižavėjimą, grožio jausmą, simpatiją, kas įrodo, kad išgąstis atsiranda ne dėl lokio, o dėl minčių grandinės, kurios tu nespėjai užfiksuoti: „laukinis lokys – laisvėje – pavojinga“, Ir būtent dėl to atsirado NE ir su ja susiję nemalonūs pojūčiai tavo kūne. Šis pavyzdys įrodo, kad necheminiai kūno pasikeitimai neišvengiamai atveda iki NE, o atvirkščiai – dėl NE keičiasi kūno cheminė sudėtis, apie ką aš jau kalbėjau, sakydamas, jog bet kuri liga, sukriošimas, bloga savijauta yra NE pasekmės. Be abejo, įmanoma pašalinti įprotį bijoti lokio gamtoje, tai leis greičiau ir skaidriau mastyti, reaguoti į iškilusį pavojų.

7) Pagrindinis NE šalinimo proceso sunkumas – ne įpročio įveikimas, kaip tai gali pasirodyti, o praktikuojančio žmogaus nenuoširdumas, kuris nepastebi, arba nenori pastebėti, kad iš tikrųjų jis nenori nustoti patirti NE, ir kad vietoj tiesioginio NE šalinimo būdo ieško kitą, aplinkinį kelią, padėsiantį patirti NšS, ir nereikėtų šalinti NE vienu metu. Toks praktikuojantis primena gulbę, vėžį ir lydeką, todėl visos pastangos neduoda jokių rezultatų. Dažniausiai, nenuoširdus praktikuojantis nori tik samprotauti apie NE, ir visai nenori šalinti jas. Jis gali valandų valandas pasakoti apie savo problemas, dieną po dienos uždavinėti klausimus „kaip man pašalinti NE“, „o kodėl ji atsirado“, teisintis, kad jis negali atskirti – kokią NE jis dabar patiria, nors NE atskirimas nėra būtina jos šalinimo sąlyga – galima šalinti visą šitą blogą savijautą. Kai yra NE – nereikia visai galvoti, tai nepadės pašalinti NE, tavo mąstymas taipogi negali būti skaidrus, nes nuo NE atsiranda bukumas, nesugebėjimas nuosekliai ir kūrybiškai mąstyti. Jeigu iš pradžių pašalinsi NE, o paskui pradėsi galvoti, jeigu tikrai to panorėsi – tai bus labai efektyvi pozicija.

8) Plačiai paplito klaidinga nuomonė, anot NE pašalinimui pakanka „priimti viską kaip yra“ – na, tiesiog pažiūrėk į savo NE, priimk jas tokiomis kokios jos yra, paklausk savęs „kas patiria jas?“, atsipalaiduok, nustok dalinti viską į norimą ir nenorimą, ir jos dings. Tačiau tokia pozicija – noro patirti NE pateisinimas – yra tik būdas save ir kitus apgauti. Tokia pozicija yra ypač populiari tarp „ezoterikų“, t.y. žmonių, kurie nori sudaryti įspūdi kitiems žmonėms savo giliomis filosofinėmis kalbomis ir pasipūtusia išvaizda, nori būti pripažinti „mokytojais“, tačiau visiškai nenori nustoti patirti NE. Paslėpti NE yra beveik neįmanoma – jos visada yra matomos stebinčiam žmogui pagal tavo mimiką, intonacijas, įpročius, elgseną, todėl „ezoterikas“ sako: „Aš nepatiriu NE dabar, iš tikrųjų aš jas stebiu, nesusitapatinu su jomis, jos neturi jokios galios”. Iš tikrųjų tai žodžių žaidimas – jeigu dabar yra NE, nėra jokių būdų “nesusitapatinti“ su ja, nes „žmogus“ – tai suvokimų visuma, ir jeigu šioje visumoje yra NE, reiškia tą akimirką jis yra žmogus, patirsiantis NE, ir jokie žodžių žaidimai to nepakeis. Jeigu žmogus nepradeda šalinti NE tą akimirką, kai ji atsirado, reiškia jis nori ir toliau ją patirti, jo padėtis neturi perspektyvų, jeigu jis nenuoširdus ir nesupranta, kad noras patirti NE yra žymiai stipresnis. Kaip toks žmogus gali “mokyti” kitus žmones, jeigu jis nenuoširdus, nori patirti NE, apgaudinėdamas save ir kitus protingomis kalbomis? Kol tu „priimsi viską kaip yra“, „stebėsi ir nesusitapatinsi“, įprotis patirti NE tik stiprės.

9) Dėl nuolatinio civilizacijos progreso, nuolat didėja žmonių kiekis, kurie siekia kurti ir daugiau sukaupti, nei naikinti arba sudribusios gyvensenos (visas išimtis mes sužinome iš žinių). Tačiau viskas, kas yra susiję su klausimu – ką būtent kaupti/kurti/tobulinti, lieka paslėptu po migla ir visišku chaosu, ir kai žmogus renkasi, jis vadovaujasi stereotipais ir klaidingomis koncepcijomis, o ne nuojauta.

а) Pinigų kaupimas. Kiek pinigų reikia žmogui, kad jis galėtų įsigyti viską, kas suteiks jam malonumą? Ar neužtenka vieno milijono dolerių? Atsižvelgiant į tai, kad pinigus galima įnešti į sąskaitą ir gyventi iš rentos – užteks dvigubai mažesnės sumos. Šiuo metu JAV yra daugiau kaip vienas milijonas žmonių, kurių kapitalas sudaro vieną milijoną dolerių. Nejaugi jie sustabdė savo veiklas, išlaisvino vietos kitiems verslininkams ir mėgaujasi gyvenimu? Nieko panašaus. Jie iki šiol dirba po 10 valandų per parą, kad užsidirbtų dar vieną milijoną, o paskui dar daugiau. Tai yra priklausomybė, o ne kaupimas. Paradoksas, tačiau jei neturi laiko pramogoms – tokiu tempu jie nugyvena savo gyvenimą iki mirties. O kiek žmonių sugaišina visą gyvenimą, bet neuždirba nieko esmingo?

b) Daiktų kaupimas

Daiktai lūžta, gali būti pažeisti arba pavogti ir labai greitai tampa nebemadingais, ir visa tai paverčia daiktų kaupiklių gyvenimą košmaru.

Atrodytų, kad jeigu turi mašiną, kuri penkis metus tarnavo ir dar dešimt metų tarnaus, kam tau pirkti naują? Ar tik tam, kad padarytumei įspūdį kitiems? Tam, kad pagerintum savo patogumus, lygtais tai būtina, lygtais tai padarys tave šiek tiek laimingesniu žmogumi? Jeigu labiau pasistengti ir daugiau užsidirbti, galima nupirkti gražesnę mašiną (arba sodą, baldus – tą, ką nori kiekvienas žmogus atskirai). O paskui užsidirbti dar šiek tiek, ir bus galima nusipirkti modernius baldus. O dar galima nupirkti viską skolon – ir atidirbti trisdešimt metų…Ar ne tai yra priklausomybė? Nejaugi pirkiniai padarė ką nors laimingesniu? Pažiūrėkite į tų veidus, kurie turi prabangias mašinas, ir viskas taps aišku – jų veidai yra deformuoti kančiomis, NE, kaip ir kitų žmonių, o gal daugiau. Žmonės visai pamiršo, kad daiktai turi jiems tarnauti, o jie tapo daiktų vergais.

c) Išsilavinimo siekimas. Žmogus gali kelis metus praleisti besimokydamas, kad gautų dar vieną diplomą, kuris dažniausiai nesuteikia jam jokių privilegijų, nei bendravime su žmonėmis, nei savo darbe, nei padeda pramogauti. Be abejo, išauga pasipūtimo jausmas, tačiau tai paverčia tave labiau bejėgiu, linkusiu įsižeisti, savęs gailėtis, negalinčiu būti atviru ir nuoširdžiu žmogumi, vadovautis džiaugsmingais norais. Tu užkimši savo galvą visokiomis šiukšlėmis, paskui su pasididžiavimu gauni diplomą, kuris paliudija, kad tavo galvoje atsirado dar vieną pamazginė, tavo rankos ir kojos išmoko daryti tam tikrus dalykus, kuriuos tu vargu ar pritaikysi savo gyvenime. Su laiku tu pamiršti informaciją, nes įgūdžius reikia nuolat lavinti ir praktikuotis, ir galu gale galima pamiršti apie gyvenimo malonumus visam laikui. Kabantys ant sienos aukščiausiųjų išsilavinimų diplomai, parašiutininko/ povandenininko/sklandytojo/ turisto sertifikatai tik primena tau, kad su kiekviena diena tavo įgūdžiai silpnėja, išleistas laikas ir pinigai paverčia dulkėmis, o dabar tu nuobodžiauji, užplūsta pilkumos jausmas, kitos NE, ir visiškai nėra džiaugsmingų norų.

d) Vaikai ir anūkai. Jie iš tiesų yra beribė statinė, į kurias milijonai žmonių įpila savo gyvenimus. Girdėjai ką nors sakant: „Aš gyvenu dėl vaikų“. Ir visur taip. Moteris pagimdo, ir daugiau jai nereikia ieškoti džiaugsmingų norų – ji neturi tam laiko, dabar ji turi milijoną “reikia”, “yra prasmė”, “privalau” ir t.t. Tūkstančiai įvairių rūpesčių, kitiems reikalams nėra laiko, įskaitant supratimui, kad visas “gyvenimas dėl vaikų“ – tai tik priklausomybė, iš kurios tu negali išsilaisvinti.

Ar verta sakyti, jog vaikai visiškai nenori, kad tėvai „gyventų dėl jų“, nes tai paverčia juos tyliomis būtybėmis, kurios neturi laiko ir laisvės priimti sprendimus, paverčia juos vergais ir daiktais – jie nori išsilaisvinti nuo nesiliaujančios globos, kuri dažniausiai baigiasi primityviu fiziniu ir psichiniu smurtu. Kuo ilgiau žmogus gyvena „dėl vaikų“, tuo stipresnė jo priklausomybė nuo tokio „ugdymo“. Ir jeigu žmogus „sėkmingai“ užaugino vaiką, vietoj jo iš tikrųjų atsiranda paklusnus ir negyvas mechanizmas, ir dabar jie arba nuobodžiauja, arba pykstasi vienas su kitu, arba perkelia savo priklausomybę į anūkus, o jeigu žmogus „nesėkmingai“ užaugino vaiką, vaikai pasiunčia tėvus kuo toliau ir įklimpta į stiprių NE pinkles.

Galėčiau pateikti dar daugiau pavyzdžių, kuriuos apjungia vienas dalykas – žmogus klaidingai pasirenka kaupimo objektą, kaupimo metu, ir po jo jis patiria stiprėjančias NE ir priklausomybę nuo įspūdžių, nepasitikėjimą sukauptų daiktų naudojime ir saugojime, jis jaučiasi nugyvenęs savo gyvenimą veltui . Jis lieka be nieko, arba galutinai ir greitai nulūžta, arba yra priverstas apgaudinėti save klaidingomis koncepcijomis, kad neveltui nugyveno savo gyvenimą, ir ieškoti vis naujų kaupimo objektų, iš visų jėgų užmerkdamas akis į jų nesugebėjimą daryti jo gyvenimą laimingesniu.

Skirtingai nuo visko, TKP duoda žmogus unikalų kaupimo objektą – sudarančius jį nušvitusius suvokimus, t.y. ne tai ką „jis turi“, o kuo jis faktiškai yra. Norint keliauti po NšS pasaulį – reikia būti gyva būtybe, nieko daugiau. Sukauptų „turtų“ negalima atimti, jie nesensta, nenublėsta, nuo jų nereikia nuvalyti dulkių. Tai išskirtinė, nepaprasta galimybė, suteikiama žmogui surasti išeitį iš aklavietės, kurioje jis gyvena ne vieną tūkstantmetį.

01-08 Suglaudinimo praktika.

Laikui bėgant, šalindama stiprias NE, tu aptiksi, kad dar yra visa „silpnų“ NE eilė , kurias tu nuolat patirdavai, tačiau negalėjai pastebėti dėl stipresnių NE. Šis atradimas įvyksta dėl to, kad turi labai stiprų norą sustiprinti NšS, arba beieškant priežasties, kodėl nepaisant tobulo visų NE šalinimo, NšS retai pasireiškia ir yra silpnūs iki šiol. Tokiu atveju galima atlikti „suglaudinimą“ – ką tu anksčiau žymėjai intensyvumą pagal skalę „3“ arba „4“, dabar tu žymėsi kaip „10“, tokiu būdu visos „silpnos“ NE, kurių tu anksčiau negalėjai fiksuoti dabar įgauna pastebimą intensyvumo įvertinimą, pradeda pasireikšti ir šalintis. Tos NE, kurias tu anksčiau įvertindavai pagal skalę nuo 3 iki 10 dabar žymėsi kaip „išeinančios už skalės ribų“.

Nuolat atlik visišką kontrolę ir stenkis fiksuoti pačias menkiausias NE, netgi tokias, kai nesi tikra – tai buvo NE arba ne. Galu gale, atrasi, kad per pusvalandį tu patiri ne penkias-šešias NE, kaip manei anksčiau, o visas penkiasdešimt ar net visą šimtą! Jos yra labai menkos ir silpnos, tačiau kai pradedi jas tobulai šalinti, atsiranda staigus intensyvių NšS antplūdis. Ir tu supranti, kad „silpnos“ NE – visai ne menkos, nes jų daroma įtaka NšS yra paralyžiuojanti, o pašalinus jas sustiprėja NšS.

Kokybiškai atliktas suglaudinimas dažnai labai padeda, nes ten, kur anksčiau tu fiksuodavai tik mažą NE kiekį, jų atsiranda dešimt kartų daugiau.

Suglaudinimo praktikos metu siūlau paskirstyti dieną į laikotarpius po penkias minutes ir fiksuoti NE kiekį (aišku, jas šalinti). Kuo daigiau tokių laikotarpių bus tavo dienotvarkėje, tuo sėkmingesne bus glaudinimo praktika. Jeigu atlikti šią praktiką po kelias valandas per dieną, per kelias dienas susiformuos norimas įprotis pastebėti ir šalinti „silpnas“ NE.

Šalinti mikro-NE techniškai yra labai paprasta, tačiau reikalauja ypatingo dėmesio – jos tokios menkos, vos pastebimos, labai sunku nusiteikti tobulai jas šalinti. Labai pavojinga ir išlaidu palikti jas be dėmesio. Pavojinga dėl to, kad jos atsiranda viena po kitos, teikiant peną NF ir blokuojant NšS. Išlaidu, todėl, kad dėl tobulo mikro-NE šalinimo staigiai didėja NšS intensyvumas ir dažnumas.

Kai NE kiekis sumažės, o NšS atvirkščiai – padidės, atsiras ir nuolat stiprės „ilgos dienos efektas“. Šios dienos metu išgyvensi tiek, kiek anksčiau išgyvendavai per savaitę, dvi savaites ar mėnesį. Kai turi galimybę palyginti užrašus savo dienoraštyje – palyginant atradimų kiekį ir reikšmę – pati tai suprasi. Ypatingai ryškiai tai jaučiasi atlikus suglaudinimo praktiką. Būtent dėl šių dalykų gyvenimo trukmė pailgėja dešimt ir daugiau kartų.

Dažnai būna taip, kad žmogus nefiksuoja nei NšS, nei NE – „niekas nevyksta“. Tai reiškia, kad šią akimirką yra NE, nes tik tuo momentu, kai nėra NF arba NE, yra NšS. Šis NF taip ir vadinasi: „Niekas nevyksta“ („NN“). Jeigu NN intensyvumas yra silpnas, dažnai užplūsta TE, tokiu atveju toks NE vadinasi “šviesiai pilka bukle bukle” (“ŠPB“) Suvokimų trejetuką: Pasitenkinimas, NN ir ŠPB aš pažymėsiu kaip „PNŠ“.

Laikui bėgant, kai stiprių ir dažnų NE šalinimas pereina į galutinę stadiją, atsiranda PNŠ problema, kadangi jie yra visiškai nesuderinami su NšS. Žmogui, kuris daug metų kentėjo nuo NE ir manė, kad PNŠ yra išsigelbėjimas nuo kančių, labai sunku jų atsisakyti. Kartais žmogus taip giliai„pasineria“ į šia būklę, kad jam pasidaro bloga; jeigu jam užeis noras siekti NšS, vis tiek jam bus sunku įveikti įprotį ir norą patirti PNŠ.

PNŠ fone stipriai pasireiškia TE noras, kurį dažnai vadiname „įspūdžių troškimas“ („ĮT“). Į sąvoką „ĮT“ įeina visų tų veiksmų troškimas, kurių dėka žmogus planuoja patirti TE – skaityti knygą, žiūrėti filmą, kalbėti, o dažnai „atlikti netikrą praktiką“, t.y. imituoti praktiką, kopijuojant jos formas (ypač dažna imitacijos forma – tušti pokalbiai apie praktiką).

Prieš PNŠ ir ĮT įveikimą aš rekomenduoju aktyviai naudoti formalias praktikas – noro pareiškimas (patirti NšS) garsiai, NšS, emocinį poliravimą, ir kitas. Formalios praktikos bus efektyvios tuo atveju, jeigu tu atliksi jas ne mažiau kaip tūkstantį kartų per dieną, optimaliomis serijomis iš dvidešimties-penkiasdešimties-šimto aktų, užbaigiant kiekvieną seriją laisva NšS paieška, “įsiklausiant” į NšS.

01-09 Pasitenkinimas, «niekas-nevyksta», šviesiai pilka būsena.

Dažnai būna taip, kad žmogus nefiksuoja nei NšS, nei NE – „niekas nevyksta“. Tai reiškia, kad šią akimirką yra NE, nes tik tuo momentu, kai nėra NF arba NE, yra NšS.  Šis NF taip ir vadinasi: „Niekas nevyksta“ („NN“). Jeigu NN intensyvumas yra silpnas, dažnai užplūsta TE, tokiu atveju toks NE vadinasi “šviesiai pilka būsena” (“ŠPB“) Suvokimų trejetuką: Pasitenkinimas, NN ir ŠPB aš pažymėsiu kaip „PNŠ“.

Laikui bėgant, kai stiprių ir dažnų NE šalinimas pereina į galutinę stadiją, atsiranda PNŠ problema, kadangi jie yra visiškai nesuderinami su NšS. Žmogui, kuris daug metų kentėjo nuo NE ir manė, kad PNŠ yra išsigelbėjimas nuo kančių, labai sunku jų atsisakyti. Kartais žmogus taip giliai„pasineria“ į šia būklę, kad jam pasidaro bloga; jeigu jam užeis noras siekti NšS, vis tiek jam bus sunku įveikti įprotį ir norą patirti PNŠ.

PNŠ fone stipriai pasireiškia TE noras, kurį dažnai vadiname „įspūdžių troškimas“ („ĮT“). Į sąvoką „ĮT“ įeina visų tų veiksmų troškimas, kurių dėka žmogus planuoja patirti TE – skaityti knygą, žiūrėti filmą, kalbėti, o dažnai „atlikti netikrą praktiką“, t.y. imituoti praktiką, kopijuojant jos formas (ypač dažna imitacijos forma – tušti pokalbiai apie praktiką).

Prieš PNŠ ir ĮT įveikimą aš rekomenduoju aktyviai naudoti formalias praktikas – noro pareiškimas (patirti NšS) garsiai, NšS, emocinį poliravimą, ir kitas. Formalios praktikos bus efektyvios tuo atveju, jeigu tu atliksi jas ne mažiau kaip tūkstantį kartų per dieną, optimaliomis serijomis iš dvidešimties-penkiasdešimties-šimto aktų, užbaigiant kiekvieną seriją laisva NšS paieška, “įsiklausiant” į NšS.