Bendras troškimų nagrinėjimas

03-01-01 Įvadas, anamnezė

Nuo ankstyvos vaikystės kiekvieną dieną, kiekvieną minutė tave mokė žiūrėti į savo troškimus kaip į kažką „nepadoraus“, „negero“, „gėdingo“, „trukdančio“, „neteisingo“. Daug įvairių žodžių, pakeisiančių žodį “troškimas” ir turinčių ryškiai neigiamą atspalvį buvo sugalvota ir integruota į kalbą: „kaprizas“, „užgaida“, „keistenybės“, „savivalė“. „Įgyvendinti [troškimus] keičiasi į „pataikauti“, „spjauti į aplinkinius“, o „norėti kažko“ – į „turėti problemų“, „imti į galvą“. Žmogus, kuris nenori slopinti savo norų ir siekia jų įgyvendinimo, yra smerkiamas ir vadinamas „egoistu“, „egocentristu“. Jeigu tu labai domiesi kuo nors, tave pavadins „užsispyrusia“, „ekscentriška“, o dar gali paženklinti „maniaku“; netgi tuo atveju, jeigu tokiu būdu yra juokaujama, reikia aiškiai suprasti, kad žymiai lengviau išreikšti savo tikrą nuomone juokavimo pavidalu; tokiu atveju tai bus labai neigiamas požiūris, todėl, kad žodis „maniakas“ dėl keisto „aplinkybių sutapimo“ yra naudojamas išskirtinai pavojingų nusikaltėlių, žudikų ir prievartautojų apibrėžimui. Siekiant įtvirtinti savo troškimų niekinimą arba agresyvų požiūrį į juos, formuojasi koncepcijos, kurios yra įkalamos į galvą; dėl to žmogus su savo troškimais yra interpretuojamas aplinkiniais, o kartais jis save interpretuoja kaip žmogų, turintį „problemų“, kad jam „ne viskas gerai su galva“. Yra paplitusi nuomonė, kad su žmogumi yra viskas gerai, jeigu jis neturi ryškių troškimų. Nepaprastai iškreiptos budizmo idėjos, kurios išplito Europoje, užbaigia šį vaidą; šios idėjos skelbia, kad „nirvana“ – tai aukščiausia laimė, kur yra apibūdinama troškimų užgesimu. Dėl viso šito dažniausiai žmonės klaidingai mano, kad visiška laimė – tai troškimų nebuvimas, totalinis pasitenkinimas, pilkumos jausmas, apatiškas troškimų rijimas. Džiaugsmingų norų niekinimas, tiesioginis jų slopinimas baisiai veikia žmogų, sukuria NE, NF, bukumo bangą, atima iš žmogaus galimybę patirti NšS.

Priklausomai nuo tendencijų, susiformavusių mūsų visuomenėje, kai kurios stiprų troškimų „formos“ yra pripažįstamos kaip „naudingos“, ir tokiu atveju žmonės, kurių norai ir troškimai patenka į šią kategoriją, yra gerbiami, palaikomi, jiems pritaria kiti žmonės, tačiau kai keičiasi mada arba kai žmogus išreiškia savo kitus norus, jis vėl patenka į keistuolių ir maniakų kategoriją. Todėl tas, kurio norai ir troškimai patenką į visuomenės leidžiamas ribas, yra priverstas slopinti visus kitus troškimus, mechaniškai sekti „teisinga“ norą, ir šis procesas labai greitai pavirsta būtinu, mechanišku ir nedžiaugsmingu veiksmu.

Jeigu tave įpratino slopinti savo džiaugsmingus norus, o tu patiri juos slapta, jausdama gėdą, kaltės jausmą, baimę – visa tai dažnai paverčia į paslėptą arba aiškią agresiją, neapykantą. Tu netenki galimybės mėgautis patyrimo procesu ir troškimų įgyvendinimu; tuo tarpu, mechaniškų, „teisingų“ norų įgyvendinimas nesuteikia tau džiaugsmo, todėl tave domina tik rezultatas ir tu priklausai nuo rezultatų turėjimo kaip nuo narkotikų. Kai nėra džiaugsmo patiriant ir įgyvendinant savo norus, o yra tik noras turėti rezultatą, tave užplūsta vis naujos ir naujos NE bangos – nerimavimas dėl rezultato, baimė negauti rezultato, baimė, kad kas nors kitas pasinaudos tavo rezultatu, ir t.t. Ryšium su tuo, įsitvirtina požiūris į troškimus kaip į kažką kankinančio; NE, lydinčios visą jo patyrimo ir įgyvendinimo procesą yra baisios.

03-01-02 Apibrėžimai, sutrumpinimai

Neįmanoma apibrėžti troškimą, nes apibrėžti reiškia suvesti iki kažkokio žinomo dalyko, tačiau troškimas nėra nei emocijos, nei mintys, nei pojūčiai. Yra žmonių, kurie visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką ir kaip jie patiria, jie yra taip nuliūdę, apimti NE ir koncepcijų, jog negali atskirti, pavyzdžiui, troškimų nuo minčių. Atidus žmogus lengvai atskirs troškimus nuo lydinčių emocijų ir minčių, o tai labai skirtingi suvokimų lygiai. Alkio pojūtį gali lydėti noras pavalgyti, seksualinis susijaudinimas – noras pasimylėti; mintis, kad „jis išdavė mane“ yra lydima neapykantos emocija, noru trenkti, karščio jausmu galvoje arba šalčiu galūnėse, todėl reikalingas minimalus įgūdis stebėti savo suvokimus ir nepainioti visų šių suvokimų. Žingsnis po žingsnio, šalindama NE, mechaniškus norus, koncepcijas ir kultivuodama džiaugsmingus norus, protinį aiškumą ir kitus NšS, stiprės tavo gebėjimas atskirti.

Kaip aš sužinosiu, kad noriu kažko? Aš dabar noriu sūrio ar noriu eiti pasivaikščioti? Jeigu aš klausiu to savęs, reiškia aš žinau apie du tokius norus, bet iš kur aš žinau tai? Žinau, todėl, kad šiuo metu jaučiu sūrio skonio pojūtį ir matau reginį, jaučiu miško kvapą, pojūtį kietos dirvos po kojomis, ir noriu sustiprinti šiuos suvokimus, padaryti juos aiškesniais. Atrodytų, kad tai neįmanoma, iš kur sūrio skonis, jeigu burnoje nėra jokio sūrio? Tačiau niekas nesistebi, kad aš galiu nematyti medžio, bet jį įsivaizduoti, tokiu atveju, kas yra „įsivaizduoti“? Tai reiškia turėti vizualinį miško suvokimą – šis suvokimas bus miglotas, nepastovus, tačiau tai yra ne kas kita, o būtent vizualinis suvokimas. Jeigu aš ilgai apžiūrinėsiu medį, vizualinis vaizdas taps aiškus ir pastovus, apaugs papildomais suvokimais ir galų gale noras sustiprinti šį vaizdą gali tapti stipresniu. Tas pats su sūriu – atsiranda silpnas, miglotas sūrio skonis ir atsiranda noras sustiprinti šį norą – viduje prasideda vidinis pokalbis šia tema ir aš galiu pradėti samprotauti apie tai, kaip man gauti norimą sūrio skonį. Taip aš žinau, ko aš noriu, nes suvokimas apie tai jau anksčiau pasireiškė šioje vietoje, tačiau jis buvo silpnus ir nepastovus. Jeigu aš noriu nupirkti sijoną su gėlėmis tam, kad patirčiau pasitenkinimą dėl berniukų žvilgsnių – šią akimirką JAU YRA pasitenkinimas nuo sijono turėjimo, seksualinis susijaudinimas nuo berniukų žvilgsnių, sijono pojūtis ant klubų, vizualinis jos spalvos ir faktūros suvokimas. Todėl galime padaryti stebinančią išvadą: kai aš noriu ko nors – aš noriu to, kas jau dabar yra, bet noriu tai labai aiškiu, pastoviu ir stipriu pavidalu. Ši išvada yra suderinama su pastebėjimais, kad troškimai visada turi objektą. Išeina, kad „troškimas“ – tai visada „noras sustiprinti turimus suvokimus“. Dar viena stebinanti išvada: jeigu mes sugebame atskirti suvokimus, šioje situacijoje mes negalime atskirti а) norą ir b) noro įgyvendinimą, nes, jeigu aš noriu sūrio, sūrio skonis jau yra, t.y. noras ir noro įgyvendinimas pasireiškia tą pačią akimirką. Ar tai reiškia, kad egzistuoja būdas sustiprinti sūrio troškimą, ir pajusti jo skonį taip stipriai, lyg jis būtų buvęs ant tavo liežuvio? Ir dar, ar įmanoma panorėti taip prisisotinti, kad atsirastų prisisotinimo pojūtis (jausmas) ir visi fiziologiniai procesai vyktų taip, lyg tu gavai maistingųjų medžiagų? Šie klausimai liks be atsakymų tol, kol tu patirsi besitęsiantį NšS, kol išmoksi pilnai sutelkti dėmesį į savo norus, kurie pamažu atvers duris į savo paslaptis. Kol kas užfiksuosime vieną dalyką: kai yra noras, iš dalies jis jau yra įgyvendintas.

■ Aš vadinu norus nedžiaugsmingais, arba mechaniškais norais (mn) kai:

а) juos sąlygoja koncepcijos, sudarančios įvairius skatinančius arba moralinius žodžius-parazitus: „reikia nueiti ten“, „vertėtų padaryti taip“, „būtų gerai pasielgti taip“, „neteisinga taip nepadaryti“, „iš manęs laukia to“, ir taip toliau. Tavo noras atlikti tai nėra džiaugsmingas, tačiau įkyri mintis „reikia“ arba „teisinga“ nuolat sėdi tavo galvoje, todėl tu eini ir darai tai su nepasitenkinimo ir nenoru, o bedarydama tai tu palaikai tokias mintis: „gerai, kad aš taip padariau, taip yra teisinga, taip ir reikia“; tokiu būdu kompensuoji apsinuodijimą nuo NE pasitenkinimu.

b) juos sąlygoja NE – pyktis, baimė, nuobodulys ir kt.

c) juos sąlygoja mechaniškas įpratimas – po darbo ateidama namo, tu visada įjungi televizorių, ir net tuo atveju, jeigu žinios tavęs visiškai nedomina, tu žiūri jas, patirdama nuobodulį, nuovargį, ir t.t.

d) juos sąlygoja kiti mn, pavyzdžiui, hiperkompensacijos troškimas – ko anksčiau tu neturėjai galimybės patirti. Jeigu vaikystėje ir paauglystėje dėl drovėjimosi ir uždraudimo tu mažai mylėjaisi, būdama 20-25 metų troškimas mylėtis gali tapti tokiu karštligišku, kad palaipsniui išsilaisvindama nuo uždraudimų tu pulsi ant visko, kas juda, pamiršdama sustoti ir paklausti – ar tikrai šią akimirką yra toks džiaugsmingas noras? O, jeigu tu sustoji ir bandai įsijausti į troškimus, tave staigiai aplanko nepasitenkinimas ir mintis, kad tu “save” apriboji.

Mn turi bendrą savybę – bedžiaugsmiškumas, karštligiškumas, chaosas; juos įgyvendindama tu nepatiri nušvitusiųjų suvokimų sustiprėjimą – švelnumo, grožio jausmo, susižavėjimo, siekimo ir t.t. Vyksta atvirkščiai – neigiamas fonas (NF) dar labiau stiprėja, tave užplūsta NE bangos, sustiprėja chaotiškas vidinis pokalbis. Pateiksiu citatą iš Gurdžievo knygos: „žmogus – tai kovos ir įvairiausių troškimų konkurencijos arena; visi jie vadina save „aš“, mano esą šeimininkai ir niekas iš jų nenori pripažinti kito. Kiekvienas iš jų būdamas prie valdžios vairo, per tą trumpą laikotarpį daro tai, kas jam patinka, tačiau už viską reikės atsilyginti kitiems. Tarp jų nėra jokios tvarkos. Kas iš jų iššoks į viršų, tas ir taps šeimininku. Jis plaka visus į kairę ir į dešinę, ir nieko nebijo. Tačiau sekančią akimirką kitas griebia botagą ir mušą jį patį. Tai tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Įsivaizduokite šalį, kurioje kiekvienas gali tapti valdovu penkioms minutėms ir gali daryti su karalyste viską, ką norį per šia penkias minutes. Toks yra mūsų gyvenimas“.

Tam, kad turėtumei pilną mn vaizdą, kurie pasireiškia tavo vietoje, aiškiai įsivaizduotumei su kuo tu nori dirbti, aš rekomenduoju sudaryti pilną jų sąrašą ir stengtis papildyti naujais, kuriuos tu aptinki.

■ Vienas iš mn variantų – noras slopinti troškimus (nst). Skirtumą tarp slopinimo ir šalinimo aš aiškinau skirsnyje apie NE – slopinimo atveju mn nesiliauja, atsiranda NF. Šalinimo atveju, mn dingsta visiškai, atsiranda ramybės jausmas arba NšS. Taip nst pagal apibrėžimą visada yra mn, nes tai yra noro patirti NE forma, kurią dažnai sąlygoja NE ir koncepcijos. Nst priklauso įvairiausios formos vadinamo „asketizmo“, kai žmogus slopina savo norus (dn ir mn), vadovaudamasis koncepcijomis apie „prašvitimą“, sveikatą ir kt. arba tikėjimu autoritetais, arba noru padaryti įspūdį kitiems. Tuo tarpu jis patiria daug NE, jaučia pasitenkinimą dėl savo „laimėjimo“, stiprina slopinamo noro įgyvendinimo mn, sukuria pagrindą giliai psichologinei krizei, t.y. ryškiam, ilgalaikiam ir ardančiam NE antplūdžiui, kurį sukels jų veiksmai.

■ Džiaugsmingi norai (dn) atitinka tokių kriterijų:

а) jų patyrimo ir įgyvendinimo procesą (nepriklausomai nuo galutinio rezultato) lydi džiaugsmas, nuojauta, nujautimas ir kiti NšS.

b) NE neatsiras, jeigu nepavyko įgyvendinti dn (taipogi turint mintį apie tai, kad jo nepavyks įgyvendinti).

Reikia labai aiškiai suprasti, kad, jeigu tu neatlieki nuliūdimų šalinimo praktikos, beveik visi tavo norai yra mechaniški, o jeigu atsiranda dn, jį labai greitai pakeičia mn. Jeigu tu pradėjai praktikos užsiėmimus, supelkėjusioje pelkėje prasideda judėjimas, atsiranda švarių dn upelių, kurie susimaišo su mn, todėl nuolat vyksta kaitos procesas, dn keičia mn. Tau reikės nuolat būti atkakliam, ryžtingam, atidžiam tam, kad kuo dažniau galėtumei atskirti mn nuo dn, šalintumei pirmus ir įtvirtintumei paskutinius.

Pavyzdžiui, tu pradėjai plauti grindis, nes dabar tai rezonuoja su NE apsivalymu, yra fizinio aktyvumo dn, kurį tu įgyvendini, tačiau kai po penkių minučių jis dingsta ir atsiranda naujas dn, tave aplanko konceptualinė mintis: „jeigu pradėjau – reikia užbaigti“. Atsiranda mn „užbaigti iki galo“, dn dingsta, NšS nutrūksta.

Kitas tipiškas pavyzdys – dn įgyvendinimo atidėliojimas (dnį) „vėlesniam laikui“:  šią akimirką yra dn nueiti pasivaikščioti, tave aplanko mintis „aš dar nepadariau namų darbu, kai padarysiu – tada ir eisiu“, dėl to išnyksta dn, tave aplanko pilkumos jausmas, NE; kai visos pamokos jau padarytos, tu jau nebenori eiti pasivaikščioti, tačiau vis tiek eini vietoj to, kad sustotumei ir įsiklausytumei į dn, kadangi mintis „juk aš norėjau“ išlieka; galų gale, vėl ir vėl vyksta mechaniško noro įgyvendinimas (mnį).

Pacituosiu Lysą: „Dn yra atidedamas ilgam, todėl, kad norisi „nuodugniai“ prieiti prie jų, pasiruošti. Su manimi taip vyksta nuo vaikystės – aš labiau mėgaudavausi ne procesu, o fantazijomis apie tai „kas bus, kai…“ – aš mėgau apie tai kalbėti ir svajoti. Nuo vaikystės aš „maitinuosi“ neįgyvendintomis fantazijomis. Nors nuojauta ir buvo, tačiau silpna, nepastovi ir trumpa. Nuolat reikėdavo naujų fantazijų; be to, dažnai aš net nepradėdavau įgyvendinti dn, dėl ko jaučiau kaltės jausmą dėl nepateisintų lūkesčių – kaip savo paties, taip ir kitų žmonių. O kadangi dn buvo slopinami, o naujų neatsirasdavo, nestiprėjo mano nuojauta“.

Jeigu veiksmą sąlygoja dn, rezultatas, išreikštas žodžiu su priešdėliu „per“ nurodo, kad dn nematomai pasikeičia į mn – „persivalgiau“, „persimylėjau“ ir t.t. Tu valgai ir patiri malonumą, tačiau tavo dėmesys buvo chaotiškas, štai tu jau „persivalgei“ – dn nematomai pasikeitė į mn. Tam, kad sukliudytumei šiam procesui, reikia nuolat klausti savęs: „ko aš dabar noriu“.

Išskirkime suvokimą „dn atsiradimo nuojauta“. Lyg tavęs lauktų saldus šuolis į priekį, lyg templė yra ištempta labai stipriai. Nuliūdęs žmogus skaudžiai iškenčia troškimų nebuvimą ir buvimą, todėl, kad NE atsiranda bet kuriuo atveju – tokia yra mn savybė. Čia viskas atvirkščiai: kai nėra dn ir tu tobulai šalini NE, mėgaujiesi nuojauta, o kai atsirado dn – mėgaujiesi jo patyrimu ir įgyvendinimu.

■ Terminu „troškimų selekcija“ aš vadinu procesą, kuris susidaro iš trijų stadijų:

а) troškimų, pasireiškusių einamuoju laikotarpiu, skyrimas

b) jų atpažinimas (mn arba dn)

c) mn šalinimas ir dn kultivavimas.

Aiškaus norų skyrimo dėka mn ir dn atpažinimas vyksta beveik automatiškai, tačiau, jeigu aiškumas yra silpnus ir nepastovus, gali iškilti problemų pereinant nuo a) iki b). Skiriant labai dėmiai, galima atpažinti „jungiamąjį troškimą“ – troškimą atpažinti išskirtus mechaniškus ir džiaugsmingus norus. Toks skyrimas savo ruožtu padeda žymiai efektyviau vykdyti atpažinimą, kurio užtenka, kad nereikėtų skaidyti proceso, siekti įtvirtinti įpratimą pereiti nuo a) iki b). Tas pats ir su perėjimu nuo b) iki c).

Troškimų selekcijos priemonė – interpretacijų ciklinės kaitos praktika (kartu su lydinčia bruožų ir troškimų intensyvumo kaita).

■ „Ekspres-analizė“ – veiksmai, leidžiantys pasiekti aiškumo per kelias sekundes – koks yra noras, kurį tu patiri dabar – mechaniškas ar džiaugsmingas. Naudoti rezonansą su NšS kaip kriterijų kartais yra sudėtinga, ypatingai kai troškimo intensyvumas yra nedidelis ir yra silpnas neigiamas fonas, silpnas nušvitęs fonas arba „niekas-nevyksta“.

Apibendrintas mechaniškų norų „skeletas“ yra įsitikinimas (t.y. griežtas skiriamosios sąmonės fiksavimas): „jeigu aš įgyvendinsiu šį troškimą, tapsiu laimingesniu“. Šio teiginio nepagrįstumas yra išstumiamas dėl to, kad jis yra įprastas – maždaug visi taip galvoja, kai įgyvendina savo norus. Tuo tarpu, savęs ir kitų žmonių stebėjimas lengvai atveria, kad „būti laimingu“ – reiškia „patirti laimę – ne kažkokias gėrybes, o tuos išgyvenimus, kurie žmonių manymu būtinai atsiras pasiekus šių gėrybių. Tačiau elementariausi bandymai rodo, kad norimų daiktų, statuso, dėmesio ir kt. turėjimas nesuteikia „laimės“, o suteikia tik trumpalaikį pasitenkinimą. [Tam tikrų priemonių] turėjimas nesukelia [„laimės jausmo“] išgyvenimą.

Todėl, jeigu tu fiksuoji mintį „aš tapsiu laimingesne, jeigu padarysiu taip“ [su lydinčiu tave įsitikinimu] – tai reiškia, kad mechaniškas noras yra tarp tavo troškimų. Dn ir mn gali pasireikšti vienu metu (silpno intensyvumo), nukreipti į vieną tikslą, ir kuo stipresnis vienas, tuo silpnesnis bus kitas. Tokių minčių ir įsitikinimo kontrolė yra priemonė atlikti troškimų selekciją beveik akimirksniu – kas leis atsirasti kitiems dn ir NŠS dėl to, kad suvokimų skyrimas stipriai rezonuoja su NšS.

■ Tikslinga atskirti a) troškimą ir b) norą įgyvendinti šį troškimą (nįt); troškimas gali būti džiaugsmingu, o noras jį įgyvendinti – mechanišku arba džiaugsmingu; jeigu nėra šio skyrimo, nebus įmanoma atlikti selekciją. Toks skyrimas leidžia išsilaisvinti nuo dn patyrimo dėl „priesvorių“ – nerimo ir baimių, su lydinčiomis mintimis – įmanoma ar neįmanoma jo įgyvendinti, nori arba nenori jo įgyvendinti, kas bus įgyvendinus jį ir t.t. ir galų gale dn pasireikš žymiai laisviau.

Tokio skyrimo rezultatai:

а) žmogus patiria dn dar aiškiau ir stipriau,

b) dn tampa prieinami stebėjimui ir tyrinėjimui,

c) stiprėja gebėjimas mėgautis dn patyrimu,

d) stiprėja dn rezonansas su kitais NšS,

e) tampa įmanoma dn evoliucija, į kurią įsitraukia ir kiti suvokimai, nes automatiškas troškimų įgyvendinimo mechanizmas yra pristabdytas.

Pavyzdžiui, jeigu po seksualinio noro atsiradimo automatiškai eina jo įgyvendinimas, šis seksualinis noras yra išgyvenamas gumuliuojančiai, neaiškiai, tu negali patirti visų atspalvių, jis negali tapti giliu ir intensyviu. Kai automatiškas norų įgyvendinimo mechanizmas yra sustabdytas, vyksta norų ir su jais susijusių pojūčių evoliucija, kurią aš dar vadinu „seksualumo lavinimu“ – tampa prieinamu platesnis troškimų spektras, nauji pojūčiai, NšS, kūnas tampa geidulingu, vis naujos kūno vietos tampa „erogeninėmis zonomis“, gylėja pojūčiai, atsiranda jų įvairovė, atsiranda nelaukiamų, anksčiau patirtų ir visiškai naujų NšS spinduliai.

Dar viena automatiško įgyvendinimo pasekmė: patirdama norą tu iš anksto „žinai“ kas bus toliau – t.y. pati programuoji situacijos susiklostymą, prarasdama nuojautą, padarydama viską jau žinomu, todėl dn nėra teikiamas peną rezonansu su NšS, kuris dažniausiai išnyksta, arba yra pakeičiamas į atitinkantį mn. Tu gauni galimybę sustabdyti šį mechanizmą įkišus pagalį į ratą, kai gali atskirti troškimą ir norą įgyvendinti šį troškimą.

■ Nėra lengva išmokti atskirti troškimą nuo noro įgyvendinti šį troškimą, todėl, kad sumaišymo automatiškumas formavosi tavyje dešimtmečiais. Galima atlikti tokį pratimą: bandyti daryti kelių sekundžių pauzes tarp troškimo ir jo įgyvendinimo – pavadinsime tokią praktiką įgyvendinimo sulaikymu. Kai atsiranda noras, sustok ir įsijausk – ko tu dabar nori, ką labiausiai nujauti dabar. Kartais troškimo patyrimo procesas labiau patraukia, negu jo įgyvendinimas. Mechaniško noro įgyvendinimo būdingo bruožo esmė – įgyvendinimo pauzės metu užplūsta didžiulė NE banga, o džiaugsmingo noro įgyvendinimo pauzės metu tokia NE banga neužplūsta ir dėl to visiškai nesilpnėja nuojautos mėgavimasis, o kartais netgi stipriną jį.

■ Tikslinga [kad įgyvendintumei troškimų selekciją] išmokti išskirti norą patirti troškimą (npt). Jis taipogi gali būti džiaugsmingu arba mechanišku. Pavyzdžiui, jeigu tu patyrei daugkartinį orgazmą, vien pagalvojus apie seksą pasijausi, kad nenori jo visiškai, pablogės tavo savijauta, tačiau nepaisant to, jeigu praeis koks simpatiškas vaikinas, tu palydėsi jį savo žvilgsniu ir mechaniškai užsigeisi jo tam, kad atsikratytumei pilkumos jausmo ir NF, kurie atsiranda po orgazmo ir dėl susiformavusio įpratimo. Mechaniško npt (mnpt) buvimas tokioje situacijoje įrodo tai, kad tu jauti atstūmimo jausmą, o kartais pasišlykštėjimą, kitas NE, o tuo tarpų, jeigu mnpt nebūtų buvę, tu tiesiog pažymėtum: „troškimas neatsiranda“.

■ Tikslinga išmokti išskirti norą sustiprinti troškimą ir norą susilpninti troškimą. Pirmo kultivavimas vaidina svarbų vaidmenį kultivuojant dn, antras dažnai yra naudojamas bandymus atlikti, kai nėra aišku dėl tam tikro troškimo, tu jį sustiprini ir stebi, kaip reaguoja kiti suvokimai į šį procesą. Abu norai gali būti mechaniškais arba džiaugsmingais. Pavyzdžiui, vietoj fiksavimo, kad “yra dn sustiprinti tam tikrą dn” tu vadovaujiesi koncepcija “reikia kurti, sustiprinti dn“, norai sustiprinti troškimą ir susilpninti troškimą bus mechaniškais, nedžiaugsmingais, ir be abejo, neatves niekur – sukels NE ir nuovargį.

■ Dn sustiprinimo būdai:

1) Kultivuoti norą sustiprinti troškimą, t.y. grąžinti atidumą prie to, ko tu labai stipriai nori, kad sustiprėtų dn.

2) Tvirtos ir džiaugsmingos nuojautos kultivavimas, kadangi ji rezonuoja su dn. Prisimink situacijas, kuriose tu jautei tvirtą nuojautą, apibūdink jas detaliau. Šių situacijų prisiminimas padės tau lengviau jausti nuojautą, o su laiku tu išmoksi betarpiškai „įšokti“ į nuojautą.

3) Įsivaizduoti norimą pasikeitimą ir lydėti formalia praktika, kurią vadinsiu „troškimo pasakymas balsu“ („TPB“).

■ Dn stiprinimo kliūtys:

1) Mn yra susiję su dideliu NE kiekiu – tai nusivylimas, susierzinimas, nusiminimas ir kt., ir kiekvienas žino – kuo stipresnis troškimas, tuo stipresnės pasireiškiančios NE. Žmonės slopina visus troškimus, nežinodami, kad tai yra mn savybė, o ne dn ir nori tik iš dalies, kuri nuolat mažėja, darydami iš savęs impotentus, t.y. nesugebančius norėti, krentančius į apatiškumą, depresiją, praranda susidomėjimą gyvenimu. Stiprių dn atsiradimas automatiškai sukelia būsimų NE baimę ir dn slopinimo mechanizmą, todėl būtina:

а) šalinti šią baimė;

b) stiprinti norą patirti dn ir nuojautą;

c) aiškiai suprasti, kad dn patyrimas jau yra mėgavimasis nepriklausomai nuo rezultato;

e) tobulai šalinti NE, atsirandančias pagalvojus apie galimą dn neįgyvendinimą.

2) Mintis-skeptikė: „jokie troškimai niekada neatveda prie ko nors – gyvenimas buvo pilku, tokiu ir bus toliau“. Būtina:

а) stengtis siekti protinio aiškumo, kad praėjusi mn patyrimo ir įgyvendinimo patirtis nėra niekaip susijusi su dn patyrimo ir įgyvendinimo patirtimi.

b) pripažinti tokias mintis mentaliniais nuodais ir šalinti tiesioginiu atidumo grąžinimu nuo jų.

■ Suvokimų pasikeitimų greitis ir pastovumas yra proporcingi džiaugsmingo noro intensyvumui ir ilgumui. Nėra lengva atskleisti šį dėsningumą, nes žmonės dažnai klaidingai palaiko „mintį apie troškimą“ už patį „troškimą“. Jeigu žmogus sako: „aš noriu pakeisti tam tikrą įpratimą“, dažnai jis tik galvoja, kad nori pasikeisti, tačiau nejaučia tokio noro arba jo troškimas yra retas ir labai silpnas. Tokia painiava yra masiškai paplitusi. Dar troškimas gali būti palaikytas „norų patirti troškimą“. Jeigu aš noriu, kad manyje pasireikštų stiprus noras pasikeisti, tačiau paties noro nėra arba jis labai silpnas, pasikeitimams to nepakanka, ypatingai kai pradinis noras yra mechaniškas.

■ Iš visų mechaniškų norų būtų tikslinga išskirti akivaizdžius mechaniškus norus („amn“) – mechaniškumas, nuliūdimai, nenoriškumas, kurių skausmingumas yra akivaizdus tau. Amn šalinimas nėra lydimas savęs gailėjimusi, praradimo jausmu, mintimi apie „savęs“ spaudimą; susitapatinimo su amn laipsnis yra minimalus, ir juos žymiai lengviau šalinti, negu neakivaizdžius mechaniškus norus („nmn“). Pagrindinis sunkumas, kaip ir su NE šalinimu, slypi ne NE šalinime, o tame, kad reikia tikrai labai stipriai ir aiškiai užsinorėti tai padaryti.

Raštiškas dn patyrimo ir įgyvendinimo patirties fiksavimas suteikia galimybę kritiškai išnagrinėti savo veiksmus, išaiškinti saviapgaulės būdus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas verkia, tu gali panorėti paguosti jį, ir klasifikuoji šį norą kaip džiaugsmingą. Tolimesnė šios patirties analizė gali sukelti tokį klausimą: „ar nekeistas sutapimas – simpatija ir lyg džiaugsmingas noras pasireiškė būtent tada, kai vaikas pradėjo verkti, o paguodos metu buvo pastebėtos NE, t.y. nekantrybė, susierzinimas arba gailėjimasis”. Tai suteiks pagrindą manyti, ar tikrai įvyko saviapgaulė; ateityje galėsi įdėmiau tyrinėti savo suvokimus tokiose situacijose.

■ Įveskime terminą „nepriekaištingas elgesys“: tai veiksmai, kurie yra dn vadovavimosi rezultatas ir yra lydimi nuojauta visą laiką. Bet koks moralinis tokių veiksmų įvertinimas yra neįmanomas, nes pagal apibrėžimą šie veiksmai nėra nei noro vadovautis taisyklėmis, koncepcijomis ir įpratimais, nei noro sulaužyti šių taisyklių rezultatas; šie veiksmai – tai dn pasireiškimo rezultatas, todėl nepriekaištingo elgesio motyvacijoje nėra nei „todėl, kad…“, nei „tam, kad…“. Nepriekaištingas elgesys – kai „aš darau kažką vadovaudamasis dn, kuriuo metu įvyksta rezonansas su kitais NšS”. Tokiu būdu galima vertinti tik konceptualinę nepriekaištingo elgesio interpretaciją; aiškiai suprask, kad aplinkiniai žmonės elgsis būtent taip – ką bekalbėtum apie tavo motyvacijų „nušvitimus“, žmonės spręs apie tave pagal jų pačių koncepcijas, rašytus arba nerašytus įstatymus, visiškai to neįsidėmėję; atsisakyti prielaidų apie kitų žmonių veiksmus – kvailumas, kuris gali atnešti nenorimų tau pasekmių.

■ „Lydėjimo praktika“ – troškimo įgyvendinimas, kurio tikslas išnagrinėti patyrimo ir įgyvendinimo procesą, bei proceso pasekmes. Dažniausiai žmogus nori atlikti lydėjimo praktika nmn atžvilgiu, nes yra noras išsiaiškinti apie jį viską, suskaidyti į sudedamąsias dalis, nustatyti kurie iš jų yra mn, o kurie – dn. Kartais atsiranda noras lydėti amn tam, kad įsitvirtintų aiškumo jausmas dėl mechanistiškumo. Būtent lydėjimo praktika padeda pasiekti to, ką mes vadiname „įgyti patirtį“:

а) protinis aiškumas, jog suvokimai atsiranda tam tikro elgesio dėka;

b) aiškumas kokie suvokimai yra norimi, o kokie- nenorimi.

c) pastangų dėjimas, nukreiptų šalinti nenorimus suvokimus ir kultivuoti norimus suvokimus.

Mes kalbame apie reikšmingą arba nereikšmingą patirtį priklausomai nuo aiškumo laipsnio ir pastangų efektyvumo.

Mn ir nmn norų įgyvendinimas nepadeda įgyti patirties; tai įrodo bet koks pasenęs žmogus, kurį tu gali pamatyti sėdintį ant suoliuko šalia laiptinės – šis žmogus nugyveno daug metų, perėjo per ugnį ir vandenį, bendravo su daugybę žmonių, patyrė daug emocijų ir troškimų, tačiau jis nesugebėjo nei išsilaisvinti nuo nuliūdimų, nei pasiekti protinio aiškumo; jis taipogi nesugebėjo vadovautis dn, išvengti nenorimų suvokimų ir patirti norimus suvokimus; negana to, kiekvienais metais jis dar giliau grimzdo į NE ir bukumą, jo suvokimų spektras yra pernelyg primityvus ir vienodas. Žmonės pradeda smarkiai sensti būdami ne keturiasdešimties arba penkiasdešimties metų, o dvidešimt-dvidešimt penkių metų amžiuje. Jau trisdešimties metų dauguma žmonių yra panašūs į pensininkus, nepatirsiančius dn, agresyviai nusiteikusius prieš dn kultivavimo idėją, išsilaisvinimą nuo NE ir koncepcijų. Jie nori tik užsimiršti pasitenkinime, narkotikuose, vienodose suvokimuose ar NE.

■ „Išsėmimas“ – daugkartinis akm ir nmn įgyvendinimo proceso privedimas prie stipraus prisisotinimo stadijos su lygiagrečiu suvokimų fiksavimu, įskaitant džiaugsmingus norus; dėl to:

а) silpnėja šio amn arba nmn pasireiškimo galia (vidutiniškai);

b) supaprastinama selekcija;

c) yra galimybė stebėti kaip pasireiškia mechaniška sudedamoji dalis nepaisant prisisotinimo; tai leidžia išskirti ją iš troškimų sudėties bet kuriomis aplinkybėmis.

d) silpnėja susitapatinimas su troškimu, t.y.

*) silpnėja tokių minčių akylandumas: „tai mano noras“, „tai dalis manęs“, „gaila tai prarasti“, juos tampa įmanoma atskirti kaip akivaizdžiai klaidingus;

*) atsiranda aiškus supratimas, kad mn – tai svetimas mechanizmas, atsiranda minčių : „tai tik mechanizmas, nenorimas įpratimas“, kurias lydi protinis aiškumas, NšS-aiškumas, kiti NšS.

*) atsiranda dn pašalinti šį mn;

*) atsiranda dn sustiprinti šį dn + susilpninti arba visiškai pašalinti šį mn:

e) silpnėja „troškimų kamuolio“ (tokie suvokimai, tarp kurių aš negaliu aiškiai atskirti troškimus ir nustatyti jų tipą) sudedamųjų dalių mechaniškas pasireiškimas dar iki tol, kol įvyko selekcija, iki tol, kol pasireiškė aiškumas dėl suvokimų priklausomumo grupėms.

■ Įveskime terminą „mn pusiauskilimas“ – vidutiniškas mn pasireiškimo intensyvumo susilpnėjimas:

a) jungtinis troškimo selekcijos ir išsėmimo praktikos poveikis, bet visų pirma, išsėmimo praktikos dėka; kai mn stiprus, dn jo pašalinimo yra silpnas, todėl pastanga dėl jo šalinimo negali būti stipri;

b) iki stadijos, kai dn pašalinti šį mn tampa apibrėžtu ir pastoviu.

■ Dn tiesioginio mn šalinimo įgyvendinimas – pats efektyviausias būdas nustoti patirti mn. Išsėmimo praktika nepadės atsikratyti mn, šiaip ar taip gęstanti uodega bus labai ilga dėl nesibaigiančios mn objektų įvairovės – milijardai patrauklių merginų, žaislų, daiktų….o mn pasireiškia prie visko, kas nauja. Pernelyg reta mn kaita sukelia NE, pilkumos jausmą. Pernelyg dažna mn kaita vargina. Pernelyg dažnas įgyvendinimas vargina. Pernelyg retas įgyvendinimas didina mn spazmiškumą, sustipriną NE ir pilkumos jausmą – tai statinė be dugno, neįmanoma jos pripildyti. Jeigu tik įspūdžių gavimas galėtų padėti patirti pilnatvę, gyvenimo sodrumą…., tačiau dmn suteikia trumpalaikį NE antplūdį ir pasitenkinimą, kuris beveik tuo pačiu metu pavirsta guminiu, beskoniu, o apsinuodijimas kaip ilga uodega eina iš paskos, stiprėja pilkumos jausmas ir NE antplūdžiai. Jėga, kuri gali nugalėti mn viešpatavimą susideda iš nuojautos, kad mn galima šalinti ir šalinimo patirties. Dn tiesaus mn šalinimo stiprėja, tampa labiau džiaugsmingu ir apibrėžtu. Paaiškėja, kad mn yra tokie pat nuodai, kaip ir NE – jie taipogi nuodijo, kankino, tačiau aš bijojau likti be jų, man atrodė, kad aš netenku reikšmingos dalies savęs, kuri pripildo mane kokiu nors, bet gyvenimu. Šalinant NE, žingsnis po žingsnio, „bet koks“ gyvenimas mažiau tenkina, atsiranda naujo gyvenimo patirtis ir tokio gyvenimo siekimas – gyvenimo NšS. Tiesioginis mn, kaip ir NE, šalinimas nedelsiant sukelia NšS.

■ „Mn riboto šalinimo“ praktika yra efektyvi kartu su nmn išsėmimo praktika. Įgyvendinant nmn aš periodiškai sustabdau realizavimą ir visiškai pašalinu nmn trumpam laikui, paskui vėl sugrįžtų prie nmn įgyvendinimo. Ši praktika – suvokimo pagal ciklus variantas, kuri padeda aiškiai suprasti savo norus, skirstyti juos į dn ir mn.

■ Vidinio pokalbio (VP) šalinimo sektoriais praktika. Pavyzdžiui, kuo didesnė mn dalis bus seksualinėse noruose, tuo mintys apie seksą bus labiau chaotiškos ir įkyrios. Kad galėtumei efektyviau išskirti mn ir dn, bus tikslinga tam tikrą laiko tarpą (valandą, dieną) šalinti visas mintis apie seksą. Tokiu atveju mn susilpnės (dėl to, kad smarkiai sumažės minčių-trigerių), o dn pasireikš dar aiškiau. Tolimesnis mn šalinimas (bet kokiu būdu) padeda susilpninti šį VP chaotišką sektorių.

03-01-03 Įspūdžių troškimas (= TE troškimas)

Egzistuoja tvirtas žodžių junginis – „įspūdžių troškimas“. Išnagrinėkime šio žodžio vartojimą:

*) „Įspūdžių“ galima gauti iš bet ko – muzikos, knygų, sekso, pasivaikščiojimo, pokalbio, skanaus maisto, įvykių, naujienų ir t.t.

*) Dalykų sąrašą, iš ko žmonės gauna „įspūdžių“ sudaro ne tik malonūs ir simpatiški jiems reiškiniai, bet taipogi nemalonūs ir nesimpatiški – žmonės siekia gauti įspūdžių iš mirties, kančių, katastrofų, gailėjimosi ir kitų NE. Pavyzdžiui, žmonės gali tyčia eiti žiūrėti filmą, neabejotinai žinodami, kad patirs stiprias NE, pavyzdžiui, neapykantą, savęs gailėjimąsi, ir tai bus „įspūdžiai“ jiems; kuo stipresnės bus NE – tuo stipresni bus įspūdžiai. Jeigu filmas „neįdomus“, atsiranda nuobodulys, tačiau žmonės nevadina nuobodulį „įspūdžiu“.

*) Įspūdžių troškimas – tai narkotikas. Tuo lengva įsitikinti – nustok gauti įspūdžius ir pajausi ką patiria narkomanai, kai juos „laužo“. Jeigu nėra įspūdžių, tave užplūsta pilkumos jausmas, nuobodulys, beviltiškumas, panika, neviltis, siaubas.

Žmonės, kalbėdami apie „įspūdžius“ iš tikrųjų kalba apie teigiamas emocijas (TE) – džiaugsmas dėl turėjimo, piktdžiugiavimas, pasitenkinimas savimi, pasitenkinimas ir kt. Kodėl NE gali suteikti „įspūdžių“? Todėl, kad būtent stiprios NE sukelia stiprias TE. Atvirkščiai irgi teisinga. Nusipirkau prabangų automobilį, pradėjau patirti daug TE – įsivaizduoji, kaip kaimynas tau pavydi: Įsivaizduoji, kad merginos skirs tau daugiau dėmesio, praeiviai labiau gerbs tave ir t.t. Kartu su TE atsiranda ir NE – praradimo baimė, nepasitenkinimas tuo, kad gyvenimas netapo linksmesniu; įniršimas dėl to, kad kažkas nubrozdino ir t.t. Kodėl žmonės yra tokie smalstūs reginiams, katastrofoms, mirtims? Tai neįprasta, dėl to atsiranda daug TE – „klausyk, KĄ aš šiandien mačiau…smegenys išsilakstė po asfaltą…vaje…“. – BET KURIS žmogus, spoksantis į lavonus, geidulingai mėgaujasi, įsivaizduodamas kaip pasakos apie tai kitiems, kad prikaustys visų dėmesį prie savęs. Be to, didžioji žmonių dauguma miršta nuo nuobodulio ir pilkumos; netgi stiprios NE juos labiau vilioja, nei nuobodi valandą laiko, kai niekas nevyksta, kadangi stiprias NE visada galima pasistengti išnaudoti taip, kad gautumėme TE; pavyzdžiui, jeigu esi depresijos būklėje, gali mėgautis tuo, kaip apie tai pasakosi savo „draugėms“, kaip jos gailėsis tavęs, duos patarimų, skirs tau dėmesio ir t.t.

Tokiu būdu, TE ir NE – tai dvi vieno medalio pusės, „nuliūdimai“, t.y. suvokimai nesuderinami su NšS, kurie paverčia tave mirusia ir buka būtybe. NE žudo greitai, TE žudo lėčiau, tačiau vis tiek žudo. Problema yra tame, kad dažniausiai žmonės klaidingai supranta NšS vietoj TE, tad TE priklauso simpatija, grožio jausmas, švelnumo jausmas ir t.t. Įsivaizduok, kad paberžį ir musmirę pavadinsi „valgiu“. Rezultatas – apsinuodijimas. Tas pats vyksta ir NšS, ir TE atveju – rezultatas yra apsinuodijimas. Norint išvengti tokio fatalaus sumaišymo, reikia labai kruopščiai susivokti savo suvokimuose, išsiaiškinti – kas nuodija tave, o kas suteikia jėgų, džiaugsmo, simpatijos, malonumo, kryptingumo. Atskirk ir rinkis.

Taigi, TE aš priskiriu mn; tai prieštarauja tam, kaip mūsų visuomenėje yra įprasta žiūrėti į TE: Noras patirti TE – „įteisintas“ būdas leisti laiką, t.y. visuomenė pritaria “įspūdžių” paieškai, tai yra kultivuojama visuomenėje, įteikiama kaip naujas, įdomus, kūrybingas ir progresuojantis gyvenimo būdas. Yra daugybė [klaidingų] koncepcijų, palaikančių ir pritariančių „įspūdžių“ paieškai, tačiau, jeigu tu turi dalinę NšS patyrimo patirtį, lengvai pastebėsi, kad „įspūdžių“ troškimas aiškiai kliudo NšS, kaip ir bet kuris kitas nuliūdimas.

Tas, kas „įspūdžiuose“ mato gyvenimo prasmę ir bando „prisisotinti“ jais, tampa alkoholiku, ieško naujų įspūdžių, tuo pačiu vaikšto ratu TE – NE, išradinėjant vis naujus ir naujus būdus juos sustiprinti ir paįvairinti, raginamas baimės (vien pagalvojus, kad įspūdžiai gali baigtis) ir nuobodulio priepuoliais, kurie vejasi jį kai įspūdžių kiekis mažėja. Nereikia stebėtis, kad logiška pabaiga bus narkotikų naudojimas, kurie paspartina abi proceso puses – naujų įspūdžių gavimą ir sunaikinimą, numirimą. Aš manau, kad sparčiai besiplėtojančios narkomanijos paskutiniais metais tikroji priežastis yra kultūrologinė – aistra įgūdžiams yra skaitoma dorybe ir pramoga nuo nuobodulio. Žmonės nesupranta, kad nuobodulys, pilkumos jausmas ir beviltiškas numirėliškumas byloja apie tai, kad jie išsėmė ne supantį juos pasaulį, o tik savo būdą interpretuoti šį pasaulį, savo menkas koncepcijas ir emocijas. Galiausiai, žmogus greitai miršta nuo narkotikų, arba miršta labai lėtai; šio proceso paskutinę fazę tu gali pamatyti ant suoliuko prie savo įėjimo – tai marazmas, neapykanta, bukumas, bjaurumas, ligos, vienu žodžiu – visiškas supuvimas.

Įspūdžių paieškos ir jų panaudojimo metu žmogus patiria visai ne tai, ką patiria žmogus, siekiantis NšS. Kas ieško TE, patiria TE ir NE. Tas, kas ieško NšS, patiria NšS paieškos proceso metu.

03-01-04 10 džiaugsmingų norų įgyvendinimo taisyklių

Pirmosios 10 džiaugsmingų norų įgyvendinimo taisyklės (dnį):

Pirma problema, su kuria susiduria besipraktikuojančioji, užsinorėjusi dnį yra aiškumo trūkumas – ką jį tikrai nori džiugiai. Dešimtį metų ji slopino dn įvairiomis „pareigų“, „padorumo“ ir begalės kitų fantomų koncepcijomis, todėl nereikia stebėtis, kad dn visiškai ir beveik visiškai nepasireiškia. Pirmas žingsnis ties dnį praktikos – išmokti patirti dn, išmokti kreipti į juos dėmesį, neslopinti, ir būtinai fiksuoti raštiškai – tai leidžia kruopščiau dirbti su jais. Dn galima padalinti į skirtingas kategorijas – susijusias su seksu, kelionėmis, bendravimu, apmokymu ir t.t. Sudaryk tų dn bendrą sąrašą, kuriuos tu patyrei, dažnai jį studijuok, įvertindama vieno arba kito dn intensyvumą. Sudaryk sąrašą iš dn, patirtų šiandien ir taip toliau. Taigi:

1 taisyklė: džiaugsmingus norus fiksuok raštiškai, grupuok į sąrašus, vertink jų intensyvumą pagal skalę nuo 1 iki 10.

Viena iš grubiausių klaidų šiame etape yra dn ignoravimas dėl jų „menkumo“. Pavyzdžiui, jeigu tu užsinorėjai pereiti per balą, o ne apeiti aplinkui, kaip daro visos mandagios ponios, tave aplanko nesmagumo jausmas, lydomas mintimi: „na, tiek to, galu gale, tai toks menkas noras, niekas nepasikeis, jeigu aš neįgyvendinsiu jo”. Tu nori prieiti prie medžio ir prisiliesti prie jo, tačiau tu pasiduodi tinguliui, vėlgi pasiteisindamas dn „menkumu”. Jeigu taikysi tokį požiūrį, reiškia tęsi kasti sau duobę. NE VIENAS – NET MENKIAUSIAS DŽIAUGSMINGAS NORAS NEGALI BŪTI UŽSLOPINTAS [be pasekmių, kurie užkirs kelią NšS ir sukels NE] – šios taisyklės laikymasis išves tave į kelią, vedantį į NšS. Tavo būsena yra apgailėtina, todėl bet kuris, netgi menkiausias dn yra tavo aukščiausia vertybė, galimybė išsigelbėti nuo nuliūdimų. Be to, dažnai „menkas“ dn noro įvertinimas visiškai konceptualus – tu pripratai laikyti vieną „svarbu“ dalyku, o kažką kitą – „nesvarbiu“ dalyku. Jeigu ant tavo automobilio yra įbrėžimas – tai „svarbu“, o noras prisiliesti prie medžio – tai „nesvarbu“. Tačiau, jeigu pradėti vadovautis NšS, viskas keičiasi, ir „menkiausio“ noro įgyvendinimas džiaugsmingo noro koncepcijos atžvilgiu gali padėti sukelti stiprų NšS.

Dar viena tipiška klaida – dn atidėliojimas „vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, tu plauni grindis, ir netikėtai užsinorėjai nueiti pasivaikščioti, tačiau tu galvoji: „dabar baigsiu plauti grindis ir iškart eisiu pasivaikščioti, negi aš paliksiu viską taip…“. Tu iškarto pajausi, kaip dn ištirpsta, nepalikdamas pėdsakų, arba bent jau labai susilpnėja. Nėra jokio „vėliau“ – dn yra tiktai dabar, o „vėliau“ liks mintis „aš norėjau“ ir NE, todėl dn atidėliojimas „vėlesniam laikui“ – tai saviapgaulė ir dn slopinimas vienu metu.

Nereiki painioti situacijų, kai yra dn, lydomas mintimi „aš noriu tai padaryti ne dabar, o vėliau“ – tokių dn irgi yra.

2 taisyklė: šalink koncepciją apie dn „menkumą“, „nesvarbumą“, „smulkumą“. Dn reikšmingumas yra nustatomas tik jo intensyvumu, rezonansu su kitais NšS. Neatidėk dn „vėlesniam laikui“.

Kai tu pradedi patirti norą patirti dn, ypač tada, kad pradedi juos fiksuoti ir įgyvendinti, jie pasireiškia dažniau, ir jiems nerūpi tavo koncepcijos. Tu gali manyti, kad ponios turi eiti ant aukštų kulniukų šaligatviu, o džiaugsmingas noras gali nuvaryti tave basomis kojomis juoda ir drėgna žeme. Tai ką daryti? Pasivaikščioti basomis kojomis žeme – nebebūti ponia, patirti daug NE, susidurti su būtinumu juos šalinti. Nenueiti basomis kojomis pasivaikščioti po žeme – sunaikinti dn, dėl ko sustiprės NF, vėl pajusti gilesnių ir sunkesnių NE antplūdį. Atsiranda baimė – „o jeigu aš panorėsiu kažko siaubingo, ką tokiu atveju daryti? Aš siūlau vadovautis tokia politika: nors įgyvendink tuos norus, kuriuos įgyvendinti nėra baisu; tokių troškimų bus daug, o kas liečia tuos dn, kuriuos įgyvendinti yra baisu, arba baisu pagalvoti apie jų įgyvendinimą, užfiksuok juos raštu ir palik – tegul tavo sąraše bus įrašas, bylojantis apie tai, kad kažkada tu norėjai įgyvendinti tokį dalyką. Tu nuolat galėsi sugrįžti prie sąrašo, peržiūrėti ir žymėti vieno arba kito dn buvimą arba nebuvimą, jo intensyvumą. Pradėk daryti tai, ką gali padaryti būtent dabar, ir nesustok praktikuotis vien dėl to, kad negali pradėti daryti viską iš karto.

3 taisyklė: raštu fiksuok absoliučiai visus dn, o įgyvendink tuos, kuriuos tikrai gali įgyvendinti.

Paprasto žmogaus elgesys 100% yra sąlygojamas jo koncepcijomis, įpročiais, baimėmis ir kitomis NE, mechaniškais norais, visuomeniniais stereotipais – šeimyniniais, miestietiškais, nacionaliniais, religiniais ir t.t. Žmogus niekada negalvoja apie ką nors – jis žongliruoja koncepcijomis, kol vienas mechaniškas noras nugalės kitą mechanišką norą. Kai tu pradedi vadovautis dn, nedelsiant netenki visų taisyklių priedangos. Atsiranda baimė – ką, jeigu atsitiks kas nors baisaus, nenorimo? Tu nori vieno, o baimės diktuoja kitą, koncepcijos – trečią, mama sako ketvirtą, ką tokiais atvejis reikia daryti?

Tu visada turi daug informacijos, atkeliavusios iš labai įvairių šaltinių. Suvesk ją į vieną sąrašą. Išanalizuok informacijos patikimumą, šaltinių kompetentingumą ir t.t. – atlik šiuos veiksmus kiek leidžia tavo galimybes ir nuoširdumas. Įvertink riziką, išsakyk savo spėliones – kas gali atsitikti įvairiais atvejais. Venk pripiešimų ir išstūmimų – tegul tavo protas būna visiškai sveikas, blaivus, nepriklausomas įrankis – išklausyk jo požiūrį.

4 taisyklė: išrašyk, palygink turimą informaciją, kuri liečia tavo norą, argumentus “už” ir “prieš” vieno arba kito veiksmo. Nepripiešk ir neišstumk.

Kas belieka daryti? Dabar belieka daryti tik vieną – šokti į šaltą vandenį. Tu padarei viską, ką galėjai – užfiksavai dn, palyginai turimą informaciją ir apsvarstei galimą riziką. Be galo ilgos kalbos šia tema, nuolat abejojant ir nesiryžtant darbui – tas pats kas sunaikinti dn kartu su kitais NšS. Niekas niekada negali tau suteikti garantijos; nepamiršk, kad vadovavimasis visuomeniniais įpročiais taipogi negali suteikti jokių garantijų, nepaisant to, kad papprasti žmonės, esantys 100% mechanizmais, laikosi taisyklių ir daro taip, kaip yra „įprasta“, „turi būti“ ir jiems nuolat atsitinka ką nors nenorimo, jie nuolat kenčia. Todėl pasirinkti lengva – arba rizikuoti gauti nenorimą rezultatą + dn ir kitų NšS slopinimas, arba rizikuoti gauti nenorimą rezultatą + dn įgyvendinimas ir NšS sustiprinimas. Aš pasirenku antrą variantą. Iš to iškyla 5 taisyklė:

5 taisyklė: dabar sustink, sukurk (pajausk) bet kurį NšS (nors simpatiją savo triušiukui) ir paklausk savęs – „po viso to, ką aš sužinojau ir apgalvojau – ko aš tikrai džiaugsmingai noriu?“

6 taisyklė: dabar padaryk tai, ko tu nori, nepaisant to, kad atsiras įprastos abejonės ir baimės. Nugalėk jas ir įgyvendink savo dn, susikaupus ties nuojauta, nujautimu, kad pradedi gyventi visiškai kitaip ir kad dabar nesi lydima negyvų koncepcijų, o džiaugsmingais norais. Susikaupt ties tuo, kad dn įgyvendinimo procesas kardinaliai skiriasi nuo kitų veiksmų – aplinka, supanti tave, tampa stangria ir turininga.

Jeigu tavo dn numato įgyvendinimą ištisos protarpinių veiksmų sekos, tu gali sustoti bet kurią akimirką ir paklausti savęs: „dabar, kai aš jau padariau kelis žingsnius, nukreiptus į savo noro įgyvendinimą ir tuo pačiu gavau kai kuriuos rezultatus – ko aš noriu dabar? Ar man patinka tai, kas vyksta? Ar dn liko tokiu pačiu, ar susilpnėjo, ar sustiprėjo? Arba jis pakeitė kryptį? Ar išvis dingo?“ Tą patį tu gali padaryti kai atsiras naują informaciją, arba situacijoje, kai tu aiškiai supratai, kad klaidingai palaikei mn už dn.

7 taisyklė: nesiveržk į priekį kaip surūdijęs buldozeris. Džiaugsmingi norai dažnai įvairuoja įgyvendinimo metu.

Dn įgyvendinimo metu klausk savęs taip dažnai, kiek nori – ar patiri tai, ko tu labiausiai nori patirti? Pabrėžiu, kad „ar patiriu aš dabar tai, ką noriu patirti būtent dabar, o ne „gaunu tai, ko norėjau“ arba „patiriu tai, ko norėjau“. Jeigu atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, sustok ir sugrįžk prie 7 taisyklės. Jeigu atsakymas teigiamas – judėk toliau. Stebinanti vadovavimosi dn praktikos savybė neslypi tame, kad tu iš karto gauni ko nori – taip būna anaiptol ne visada. Kuo aktyviau, nuosekliau ir dažniau tu įgyvendini savo dn, tuo dažniau pradėsi patirti labai patrauklius tau suvokimus būtent šią akimirką. Rezonuojantis vaizdas: lyg dn – tai stebinanti jėga, kuri veda tave nesuvokiamu būdu labai siaura įvykių linija, bet veda taip pasitikinčiai, kad neįmanoma nuklysti; ne prieš akis, ne ateityje, o būtent dabar – kiekvieną judėjimo įvykių linija akimirką tu patiri ypatingą gyvenimo pilnatvę, pripildytą NšS, o kartais tavo kelyje atsiranda pačių tikriausių atradimų – naujų NšS, naujų aiškumų. Tokiu būdu aš siūlau visiškai pakeisti sąvokos „rezultatas“ prasmę, kai kalba eina apie džiaugsmingų norų įgyvendinimą. Dnį rezultatas yra mano išgyvenimų kokybė šio dn vadovavimosi metu. Kuo tiksliau tu išskirsi dn tarp visos patiriamų dabar troškimų visumos, kuo tiksliau nubrėši ribą tarp mn ir dn, tuo ryškesniu bus rezultatas. Meistriškumas įgyjamas per praktiką – praktikuokis.

8 taisyklė: klausk savęs tiek dažnai, kiek nori – ar patiri dabar tai, kas tau patinka?

Dnį proceso fiksavimas – tai savaime džiaugsmingas ir įdomus užsiėmimas. Aš patariu įdėmiai „įsijausti“ į viską, kas vyksta, kas lydi dnį procesą, fiksuoti paprastus ir nepaprastu įvykius (ne tik įvykio kontekste, bet ir neįprastų įvykių kontekste). Kad nereikėtų stabdyti dnį proceso, galima daryti trumpus įrašus užrašų knygelėje, pagal kuriuos ateityje bus žymiai lengviau atstatyti visą įvykių ir pergyvenimų seką. Aš patariu nors kartais atlikti visišką dn įgyvendinimo pilnos patirties aprašymą, ypatingai tais atvejais, kai ji buvo ypatingai nesėkminga arba ypač sėkminga. Pirmu atveju tu gali surasti klaidas, antru atveju – iš naujo išgyventi patrauklius suvokimus, išmokti jausti tokį ypatingą gyvenimo „skonį“ dn patyrimo ir įgyvendinimo metu.

9 taisyklė: „įsijausk į viską, kas vyksta, kad vėliau atsirastų galimybė detaliau aprašyti visą istoriją”.

Kai dnį procesas užbaigtas, nepriklausomai nuo to, kaip jis pasibaigę, sustok ir aiškiai suprask, kad šią akimirką niekas tau nekliudo šalinti NE, kurti NšS, t.y. šiuo metu turi tobulas galimybes praktikuotis. Jeigu turi daug NE – gali pradėti jas tobulai šalinti ir siekti NšS, o jeigu dabar tu patiri NšS, gali visiškai pasinerti į juos, o ką daugiau tau reikia sėkmingai praktikai? Taip daryk visada – ir tais atvejais, kai sugebėjai įgyvendinti dn ir gauti įdomių suvokimų, bei tais atvejais, kai išsigandai, nuklydai, pasidavei NE, koncepcijoms, klaidingai palaikei mn už dn, ir t.t. Šis veiksmas turi išskirtinę reikšmę, todėl, kad padeda aiškiai suprasti, kaip ne pasibaigtų tavo pasirinktas veiksmas, tu atsidursi tokioje situacijoje, kuri tobulai tinka tavo praktikai. Tai leidžia pašalinti susirūpinimą dėl rezultato, susirūpinimą, kuris atsirado iš „ateities“ koncepcijos, susikaupti ties „čia-ir-dabar“.

10 taisyklė: Nepriklausomai nuo rezultato, turėk aiškų supratimą, kad aplinkybės yra tobulos tavo praktikai.

Jeigu tu pradedi vadovautis dnį praktika, būtinai pastebėsi kaip žymiai padidėja jų intensyvumas, džiaugsmumas, rezonansas su kitais NšS. Apgailėtini filosofai-pseudobudistai išsikreips ir pasakys ką nors reikšmingo, pavyzdžiui: „na, taigi tai yra visiška nesąmonė, tai tik sustipriną tavo prieraišumą prie dharmų, karmų ir kitų dalykų, va, pavyzdžiui, aš siekiu visiško išsilaisvinimo, todėl, kad Budos prigimtis….mikrokosminės orbitos…mokymo esmė…o visa tai negarbinga, tik sustiprina sąlygotumą…“. O tu žiūrėk jiems į veidą, kai jie sakys visą tai – ir tu negalėsi nepajausti didžiulio skirtumo tarp jų ir savęs – patenkintais ir nepatenkintais, reikšmingais arba bukais, svarbiais arba agresyviais. Yra begalė tų, kurie gauna įspūdžių nuo tokių kalbų, ir labai mažai tokių, kurie nustoja žongliruoti žodžiais, kurių prasmė yra nesuprantama niekam, jie pradeda daryti žingsnius ties tokių būklių, kurios jiems patinka.

Pamažu įgyvendinant dn, jų kiekis didėja, tačiau tai būtent DŽIAUGSMINGI norai; be to, jie rezonuoja su kitais NšS, todėl ne tik dn daugėja, bet ir įvairių NšS. Atsiranda „dn konkurencijos“ efektas, tave pradeda tiesiog plėšyti į puses, dienos metu trūksta laiko, naujų NšS atradimai seka vienas po kito. Dn konkurencija nėra lydima NE, kurie dažniausiai lydi situacijas, kuriuose yra per daug mn ir nėra galimybių juos visus įgyvendinti. Dn konkurencija yra lydima susižavėjimu, nuojauta, palaimos jausmu, ir t.t.

Iš pradžių dn konkurencija atveda prie „dn kaitaliojimosi“ problemos: dn tai dažnai keičia vienas kitą, kad jiems neužtenka stabilumo, dėl to norimas rezultatas nėra pasiekiamas. Jeigu tai aiškiai suprasi, atsiras naujas dn, kurio tikslas įtvirtinti kitus dn. Šis noras sustiprinamas tuo greičiau, kuo dn kaitaliojimasis yra stipresnis ir kuo mažiau yra rezultatų. Galiausiai dn pasireiškimo pobūdis keičiasi: jie tampa pakankamai pastoviais, kad būtų galima pasiekti norimo rezultato.

Kai kurie žmonės sako: „bet kaip taip galima, juk viskas sukasi aplink troškimus, troškimus ir troškimus. Viskas yra daroma su noru arba troškimu. Bet kuris veiksmas – tai noro įgyvendinimo procesas, todėl belieka išsirinkti – ar jis bus mechaniškas, ar džiaugsmingas; ar nuseksi nuo jo ir sukelsi NE, arba NšS ir naują tavo kelionės viją.

Pavadinkime veiksmą, kuris rezonuoja su NšS per visą savo kelią, „nepriekaištingu“. Tipiniai nuliūdimai, kurie atsiranda atliekant tokius veiksmus:

а) susirūpinimas dėl rezultato

b) susirūpinimas dėl kitų žmonių nuomonės

c) atsirandančių kliūčių neigiama interpretacija

d) NE kliūtims (įveikiamoms ir neįveikiamoms)

e) neryžtingumas, abejonės dėl pasirinkto sprendimo

f) skubėjimas, spazmiškumas

g) bukumas, t.y. nesugebėjimas apgalvoti efektyvų savo veiksmų būdą dėl koncepcijų arba NE.

Rezultatas – tai norimas suvokimų pakeitimas. Jeigu aš noriu pašalinti NE, tokiu atveju sėkmingas šalinimo aktas – tai rezultatas. Jeigu anksčiau po NE šalinimo ji atsirasdavo vėl iš karto, dabar ji atsiranda tik po penkių sekundžių – tai yra rezultatas. Jeigu noras pašalinti NE pasirodė esąs silpnesnis už norą ją patirti, tačiau aš išnagrinėjau savo nesėkmę ir padariau išvadas – tai bus taipogi rezultatas, nes anksčiau tokios analizės, išvadų ir veiksmų nebuvo – norimų suvokimų, kadangi jie sudaro NE šalinimo praktikos pagrindą.

Jei šiandien pavyko pašalinti NE, o rytoj – nepavyko – ar vakarykštė diena buvo rezultato rezultatu? Žinoma, kadangi pašalinimas įvyko, kuris nieko neatšauks, todėl tavo elgesys nežymiai pasikeis. Kitas reikalas, kai du rezultatai skiriasi ir nėra panašūs vienas į kitą, todėl mes ieškome tokių rezultatų, kurie galėtų atvesti ties norimų būsenų tiesiausiu keliu.

Praktika skiriasi nuo fantazuotojo konkrečių rezultatų siekimu, ir nuoširdžiai praktikuojančio žmogaus kategoriškai nepatenkins melagingi didžiareikšmiai posakiai, pavyzdžiui, “nepatariama kalbėti apie rezultatus mūsų mokykloje”, “greitai gimsta tik katės”, “apskritai pagerėjo” ir t.t.

03-01-05 Tolimesni apibrėžimai

Iš viso įvairiopo dn spektro išskirkime tokius dn, kurie turi tokių savybių:

1) jų intensyvumas aukščiau už 5-6

2) jų pastovumas kitų suvokimų poveikio atžvilgiu, o taipogi pasireiškimo trukmė aukšta palyginus su kitais dn.

3) yra būtinai lydimi nuspėjimu, nuojauta ir kitais NšS (nors kartas nuo karto).

4) yra lydimas (nors kartas nuo karto) „fiziškais „pergyvenimais““ (pojūčiais) (FP), pavyzdžiui, „laužimais“ bambos srityje, „kunkuliavimais“ ant nugaros, aštriais malonumais gerklėje, spaudimais kaktos viduryje ir t.t.

5) stipriai rezonuoja su „įtūžiu“.

Pažymėsiu tokį troškimą žodžiu „ciklonas“ (asociacija su ciklonu – virš tam tikros suvokimų visumos atsiranda kažkoks potencialas, padidėjusios “NšS įtampos“ sritis, iš kurios gali prapliupti atradimo liūtis, sužaibuoti įsisąmoninimais).

Iš Ežatinos aprašymų: „staiga pakilo „viesulas“, t.y. atsirado labai ryškus suvokimas – dažniausiai NšS įsibėgėja lėčiau. Tą pačią akimirką atsirado šio noro suvokimas kaip ciklono. Aš manau, kad niekada nepatyriau tokio dalyko. Žodis „ciklonas“ labai stipriai rezonavo – pasiutusiai džiaugsmingas troškimas, kuris gali sprogti bet kurią akimirką. Nėra jokio Ežio, Ežio vietoje yra tik ciklono debesis, kažkas labai stiprios jėgos“.

■ „Įsisąmoninimo“ terminu aš žymiu tokią mintį, kuri:

• smarkiai stiprina protinį aiškumą šių suvokimų srityje
• rezonuoja su NšS-aiškumu
• rezonuoja su kitais NšS

Ciklonai vaidina labai svarbų vaidmenį sąmonės kelionėje. Jie nustato tavo kelionės kryptį, formuojant tokiu būdu tavo individualius skirtumus nuo kitų praktikuojančiųjų.

■ Kadangi ciklonai yra stiprūs, be NšS jie yra dar lydimi pirmojo sargybinio apsireiškimais – pralaimėjimo baime (žr. sk. „efektyvios praktikos“). Ciklonai, apsunkinti 1-ju sargybiniu, pažymėsiu kaip „1s-ciklonas“.

(Žodis pirmas yra žymimas skaičiumi prieš žodį, pavyzdžiui, 1-sargybinis, 1-medžiotojas, o tuo tarpu intensyvumas yra žymimas skaičiumi po žodžio – 1-sargybinis-3, 1-medžiotojas-6).

■ Noras atrasti naujų NšS (1-medžiotojas) neapsunkintas 1-sargybiniu, jeigu reikiamos sąlygos yra įvykdytos:

1. yra pakankamai naujų NšS atradimo patirties ,
2. dažnai įvyksta smulkus atradimai praktikoje, nes būtent ši „smulkių“ atradimų grandinė neišvengiamai priartina prie didelių atradimų, pavyzdžiui, prie naujų technologijų atradimų, naujų NšS, naujų atspalvių jau žinomų NšS, labiau intensyvesniu įgūdžių patirti NšS, ilgesnio NšS patyrimo, aiškumo pasiekimo praktikos kelyje.

Stiprus smūgis 1-sargybiniam suteikia NšS atradimo patirties, panašios į laviną, visiško ir pilnatviško pasinerimo į labai didelio intensyvumo NšS .

■ Labai dažnai aptinkamas toks mn variantas – troškimas turėti NšS. Šis troškimas įdomus tuo, kad jį galima klaidingai palaikyti už troškimą patirti NšS, tuo tarpu tai tipiškas mn atstovas. Tokio supainiojimo pasekmės gali būti labai pražūtingos – NšS gali nustoti pasireikšti, kas dar labiau stimuliuos norą juos turėti ir nustums toliau galimybę patirti NšS, galiausiai praktikuojantysis lieka be nieko – be NšS, nei aiškiai žino, ką tokiu atveju daryti. Galiausiai, jis gali nuleisti rankas ir pasiduoti, papildydamas filosofų, ezoterikų ir kitų tinginių gretas, kurie tik žongliruoja žodžiais ir diena po dienos miršta nuo NE; arba dar jis gali pradėti peržiūrėti visą savo praktiką, abejoti ir kritiškai žiūrėti į savo motyvaciją.

„Troškimu turėti NšS“ aš vadinu tokių troškimų įvairią visumą, kurie yra nukreipti ne į NšS išgyvenimo procesą ir į tai, kas su juo rezonuoja, o į tam tikrų tikslų siekimą. Šie tikslai gali būti įprastais ir labai įmantriais. Įprastiems troškimams aš priskiriu norus pasigirti, atkreipti kitų žmonių dėmesį, gauti „snukio” statusą, ir t.t. Pateiksiu įmantraus noro pavyzdį – troškimas palaikyti savimeilę ir pasitenkinimą nuo to, kokia esi pasiutusi besipraktikuojančioji, kokia nesavanaudiška, atsiskyrusi ir t.t. Kuo didesnė praktikuojančiosios didybės manija, tuo sunkiau jai atlikti nuoširdumo revoliuciją, demaskuoti pačiai save, atskirti nuliūdusią motyvaciją, sustabdyti šį subtilų žaidimą, nukreiptą į troškulio patenkinimą TE gavimo nuo įspūdžių darymo. Savimeilės žaidimai gali labai susipainioti, tačiau egzistuoja vienas paprastas kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie taikomų priešnuodžių efektyvumą. Šis kriterijus yra tavo nuoširdumo laipsnis – NšS dažnumas, gilumas ir intensyvumas, kuriuos tu išgyveni.

Štai kaip tipiškai pasireiškia noras turėti NšS – akcento perkėlimas nuo NšS išgyvenimo į raštišką NšS fiksavimo „gražumą“ ir platumą, arba į pasakojimus apie NšS. Pavyzdžiui, tu gali pasitenkinti ilgais skaičių stulpeliais, įrašų gausa; galiausiai, atsitinka taip, kad NšS daugiau nepasireiškia, o tu apgauni save dar labiau, klaidingai laikydama TE už NšS.

Tarp priešnuodžių pažymėsiu šiuos:

• Situacijų nagrinėjimas, kuriuose tu jauti pasitenkinimą, pasireiškia tavo savimeilė, jų susiderinimo su NšS atžvilgiu.
• Savęs gerėjimosi ciklinio suvokimo praktika.
• Patirties įgijimas, kuri yra susijusi su tiesioginiu pasitenkinimo ir pasitenkinimo savimi šalinimo tais atvejais, kai tu aiškiai supranti, kad šie suvokimai yra nuliūdimai, t.y. yra nesuderinami su NšS, kurių intensyvumas ir stabilumas leidžia šalinti visus NE antplūdžius, lydinčius TE šalinimo procesą.
• Nuolatinis pastangų dėjimas, siekiant visiško nuoširdumo šiuo klausimu, t.y. tikslaus noro patirti NšS skyrimo nuo noro juos turėti.
• Nuolatinis pastangų dėjimas, siekiant visiško nuoširdumo kitose tavo gyvenimo srityse.

Kai atsiranda dn konkurencija, kai kurie troškimai nėra įgyvendinami kurį laiką, o kai kuriems išvis pritrūksta laiko. Jeigu tuo pačiu tu jauti, kad NšS intensyvumas priartėjo prie ribos, jeigu jautiesi pripildyta atradimais, nebereikia nieko nagrinėti, nes stipresni dn persveria silpnesnius. Tačiau tokia tobula situacija negali tęstis ilgai – pirmiausia, tavo įprotis vadovautis tik dn nėra nusistovėjęs, antra, į areną išeina sargybiniai (žr. sk. „efektyvios praktikos“), jautiesi aptemęs, NšS intensyvumas periodiškai silpnėja. Kai esi tokios būkles kai tavo gyvenimo pilnatvė nesiekia 10, kyla klausimas – ar iš tikrųjų yra įgyvendinami stipriausi ir džiaugsmingiausi troškimai? Jeigu dabar tu nesi ties NšS intensyvumo ir prisipildymo ribos, tai reiškia, kad pasireiškia „nuliūdimai“ (t.y. suvokimai, nesuderinami su NšS), kurie gali iškelti į priekinį planą anaiptol ne džiaugsmingus troškimus, kurių įgyvendinimas sumažins intensyvumą, efektyvumą ir džiaugsmingus praktinius užsiėmimus. Efektyviausias dn selekcijos ir džiaugsmingiausių norų pasirinkimo būdas – „prisiminimas apie mirtį“:

a) kai tu aiškiai protu supranti, kad gali numirti bet kurią gyvenimo akimirką. Kad dar labiau įtvirtintumei šį supratimą, aš patariu dažniau skaityti arba žiūrėti naujienas, kuriose rodo katastrofas, žmonių lavonus. Važiavo žmonės traukiniu, o jis nuriedėjo nuo bėgių ir įsirėžė į namą – 200 lavonų. Žuvo įvairūs žmonės – ir teisingi, ir padorūs, ir tie, kurie blogai elgėsi, ir tie, kurie paisė įstatymus, ir nusikaltėliai, ir vaikai – visi, kas buvo tame traukinyje, mirtis nesirenka aukų. Žmonės nuolat žūsta, ne tik karuose, bet ir saugiose vietose – pažiūrėk naujienas pagal temas. Šiandien gali žūti ir tu, jokios pasaulio jėgos tavęs neapsaugos.

(Aišku, kad reikia tobulai šalinti NE, atsirandančias dėl tokios aiškaus supratimo).

b) specifinis NšS – „atsidavimo“ suvokimas, prisirišimų atsisakymas, ypatingas sveikumas. Labai džiaugsmingas ir stiprus suvokimas. Tai šaltas neemocionalus nusiminimas, netgi ne nusiminimas (šis žodis tvirtai asocijuojasi su NE-nusiminimu), bet šaltas aiškumo smūgis, šaltas sveikumas. Prie viso to dar prisideda užsidegimas dėl kelionės į mirtį ir į tai, kas tai yra, kas labiausiai rezonuoja su žodžiu „pakviesti“, „atsiduoti“, „pasiduoti“ – tačiau tai ne silpnumo pasireiškimas, o atvirkščiai – „pasiduoti“ reiškia viską atmesti, visus prisirišimus, tikslus – viskas praranda savo reikšmę prieš mirtį, kuri gali ateiti šią akimirką – tokia būklė, kai jautiesi atviras, šviežias ir laisvas.

Dn konkurencija prieš mirties veidą vyksta visiškai kitaip. Kuo stipresnis prisiminimas apie mirtį, tuo intensyvesni dn lieka, kurie rezonuoja su NšS, patys svarbiausi ir jaudinantys dn – tik tai, ką galėtum padaryti, jeigu žinotum, kad mirsi po 5 minučių. Mn yra visada orientuotas į rezultatą, todėl netenka savo reikšmės, kai jo nėra; taigi, vien pagalvojus apie tai, jog niekas pasaulyje negarantuoja tau, kad nemirsi po 58 minučių, mn silpnės. Atvirkščiai – bet kuri dn įgyvendinimo ir patyrimo akimirka yra savaiminė vertybė, todėl prisiminimas apie mirtį nesusilpnina dn; tai dar vienas filtras, kuris filtruoja mn nuo dn.

■ Yra du labai paprasti būdai „kontroliuoti neįsitraukimą“ į dn, t.y. sukliudyti mechaniškų sudedamųjų dalių atsiradimui, atlikti „ekspress-analizę“ ir išaiškinti pasireikštų troškimų prigimtį.

1) įsivaizduok, kad dn nebuvo įgyvendinti, tavo veiksmai neatnešė jokių rezultatų, ir jeigu atsiranda NE, būtent tai ir reiškia, kad mechaniškos sudedamosios dalys įsipynė į dn visumą. Tokiu atveju reikia a) pašalinti NE; b) atskirti ir pašalinti mn; c) siekti tokios būklės, kai neatsiranda NE vien pagalvojus apie tai, kad dn negali būti įgyvendintas.

2) Labai skirtingai elgiasi mn ir dn, kai juos nagrinėji, t.y. klausinėji savęs: „ar aš to noriu“, „ar esu įsitikinusi, kad to noriu“, „o gal reikėtų padaryti kitaip“, „o gal tai mechaniškas noras“, „o jeigu situacija pasikeis vienaip arba kitaip – ar tokiu atveju pasikeis mano troškimas“ ir taip toliau. Mn nagrinėjimą neišvengiamai lydi spazmatiškos abejonės, neramumai, karštligiškas nepasitikėjimas savo troškimais, blaškymai. Atvirkščiai, dn analizė neatveda prie tokios karštligės, priešingai jis tampa aiškesniu, apibrėžtu, šalutiniai NšS sustiprėja. O, jeigu dn pasikeis po jų analizės, troškimų kaita nesvyruos ir jos ramybę nedrums mirguliuojančios ir trukdančios abejonės, šalutiniai NšS pasireikš taip pat, kaip ir anksčiau. Cituoju Skvo: „dn analizė yra panaši į raštą, lydimą susižavėjimu, nustebimu. Jis panašus į lapų šlamėjimą ant troškimų medžio – lengvas, parmatomas, saulėtas.“

■ Laikui bėgant, kai praktikuojantysis šalina nuliūdimus ir patiria NšS, troškimas patirti NšS („tpNšS“) stiprėja, pasireiškia dažniau ir pradedant nuo tam tikros akimirkos tvirtai dominuoja tarp kitų troškimų. Tuo pačiu vyksta „prisiminimas apie tpNšS“, .t.y

а) įsimilėjęs iki ausų berniukas nuolat troškia pamatyti mylimą mergaitę, kuo jis bebūtų užsiėmęs, taip ir tpNšS tampa nuolatiniu nušvitusiu faktoriumi.

b) supranti protu ir labai aiškiai, kad tpNšS – reikšmingiausias ir labiausiai aistrus troškimas, be kurio viskas praranda savo reikšmę, be kurio nėra gyvenimo, kuris labai stipriai rezonuoja su nuojauta, susižavėjimu, paslapties jausmo.

TpNšS tampa troškimų centru, atskaitos tašku ta prasme, kad kiti troškimai susilpnėja, jeigu nerezonuoja su juo. Džiaugsmingą norą, turintį tokią savybę, aš vadinu „bendru tikslu“. Toks pasakojimas aprašo žmogaus elgesį, kuris turi bendrą tikslą: vienas Tibeto vienuolis gyveno oloje, ir kiekvieną kartą, išeidamas nusišlapinti, jį skaudžiai draskė krūmo dygliai, augančio prie įėjimo. Ir kiekvieną kartą jis pagalvodavo: „kai sugrįšiu, paimsiu kirvį ir nukirsiu krūmą“, tačiau kai grįždavo, pagalvodavo: „nenoriu gaišti laiko krūmo nukirtimui, juk rytoj galiu numirti, nepasiekęs savo tikslo! Nenoriu prarasti brangių sekundžių ir geriau atliksiu praktinius užsiėmimus vietoj krūmų nukirtimo“. Tai pavyzdys apie bendro tikslo prisiminimą.

Bendras tikslas tampa tvirtu ir ryškiu, jeigu jis yra lydimas:

a) kitais NšS

b) aiškiu supratimu, kokia būsena yra troškimų objektas

c) aiškiu supratimu, kokius veiksmus ir darbus reikia atlikti (t.y. kokia yra kitų dn sudėtis).

d) slibino pozicija (žr.sk. „efektyvios praktikos“)

Bendro tikslo atsiradimo efektas yra panašus į atsigniaužiantį kumštį; aš jaučiuosi taip, lyg ranka, laikanti mano pastangas, pamažu atsigniaužia, išleisdama mane į laisvę. Templė atsilaisvina ir strėlė skrenda į tikslą. Šis kumštis – tai abejonės, netvirtumas, tikslo „išsiplovimas“, mechaniški potraukiai, nukreipti į skirtingas kryptis.

Kai praktikuojantysis neturi bendro tikslo, arba jis dar nepasireiškė, iš pradžių jis nori protu ir aiškiai suprasti, kad NE, kurią jis dabar patiria, iš tikrųjų yra nenorima. Bet šio aiškumo yra labai sunku pasiekti, patiriant NE, ir NE spėja įsitvirtinti ir sukurti kitas NE, todėl apie tobulą NE šalinimą nėra jokios kalbos. Jeigu tavo vietoje pasireiškė bendras tikslas – tai yra tvirtas ir nepalaužiamas troškimas šalinti NE, nepriklausomai nuo to, ar yra aiškumas, ar jo nėra (kadangi atsirado NE, pagal apibrėžimą, šią akimirką aukšto laipsnio aiškumo negali būti), taipogi nėra noro patirti NE visą tą laiką, kol tu aiškiai nesuprasi, kad ji yra nenorima tau; tada tu pasieksi tobulo šalinimo. Kai žmogus suvokia bendrą tikslą, jis aiškiai supranta, kad nori tik NšS – prisiminimų apie juos, įšokimų į juos bet kurioje situacijoje ir be galvojimų – tai vienintelis dalykas, kurį tu nori padaryti.

■ Kai yra NšS, aišku, kad dar ilgai NšS antplūdžiai kaitaliosis su nuliūdimų laikotarpiais. Pagalvojus apie tai, atsiranda dn, nukreiptų į žūtbūtinę kovą netgi tais atvejais, kad nuliūdimai visiškai tave kontroliuoja, pavyzdžiui, atliekant formalias praktikas (raštiška ataskaita apie nugyventą gyvenimą kas pusvalandį, fiksacija kiekvieną minutę, emocionalinis poliravimas, suvokimas pagal ciklus, ir t.t.). Pavadinkime tokį priemonių rinkinį „avariniu darbų frontu“ („aDF“). Bet kai išeina NšS, pozicijas užima mn ir NE chaosas, ir iš vienos pusės yra nenoras patirti nuliūdimus, o iš kitos – nėra dn atlikti aDF. Kuo dažniau pasireiškia NšS ir pasiryžimas žūtbūt kovoti už juos užeinančiais nuliūdimų laikotarpiais, tuo stipresniu tampa noras atlikti aDF nuliūdimų sąlygose tol, kol dn vėl pasireikš. Pavadinkime šį troškimą „valdytojo pavaduotoju“.

■ „Troškimas perimti NšS“ atlieka labai svarbų vaidmenį praktikoje. Tai toks troškimas, kuris:

a) rezonuoja su žodžiais „noriu būti panaši į ją“, arba „noriu patirti tai, ką ji aprašo”, arba “noriu perimti tokią jos savybę”.

b) yra lydimas stipriais (ne mažiau 7-8 pagal 10-balę skalę) NšS iš Vienybės sektoriaus (simpatija, atsidavimas, pasiaukojimas ir kt. – žr. skirsnį „NšS sąrašas su apibūdinimais“) ir kitais.

Kaip keista bebūtų, troškimas perimti NšS padeda žinomų tau NšS atsiradimui, o taipogi ir naujiems NšS, kurių apibūdinimas atitinka vaizdo apibūdinimą, kuriam šis troškimas atsirado.

Troškimą perimti suvokimus galima jausti ir tam, ką mes vadiname „stichija, gamtos reiškiniais, gyvūnais, augalais“ ir kt. Šiuo atveju, naujų NšS atsiradimui pakaks atlikti sąlygas „b“ + praktiniai užsiėmimai, kurie orientuojasi į mechaniškos skiriamosios sąmonės šalinimą, pavyzdžiui, „ne-upės, „ne-kalnai“, pasitikėjimo kaita pagal ciklus ir kt. Vėliau išdėstysiu NšS perėmimą išsamiau atskiroje pastraipoje.

Dar išskirkime „troškimą perduoti NšS“.

■ Kai dn pasirodo ilgam laikui ir kurių intensyvumas yra gana aukštas, tam tikrą akimirką pasireiškia reiškinys, kurį aš noriu pavadinti „staigus traukimasis į kryptingumą“ – troškimas orientuotas į kažkokį objektą atsitraukia į antrą planą, tampa tik fonu, o priekiniame plane atsirdanda „veržimasis“ arba „džiūgavimas“, arba bet kuris kitas NšS, neorientuotas į objektą iš Kryptingumo sektoriaus, kuris stipriai rezonuoja su dn.

Pavadinkime planavimu tas mintis, kurios yra orientuotos į dn įgyvendinimą su žodžiais „aš noriu tai padaryti tada“ su atitinkančiais vaizdais. Dažniausiai planavimą lydi atsirandantis mechaniškas įsitikinimas, kad ateitis bus tokia, kokia tu sau planuoji, ir jeigu tu įpratai jausti nerimą – ji bus tokia, kokia tu jos neplanuoji. Vienaip ar kitaip, formuojasi mechaniškas įsitikinimas, kuris smarkiai silpnina dn, ir atsiranda pilkumos jausmas. Lyg tu atsistoji ant bėgių. Planuojant, galima aiškiai suprasti, kad ateitis gali būti bet kokia, priklausomai nuo tavo dn ir aplinkybių. Galiausiai tu galėsi patirti intensyvius dn planavimo metu, o aplinkybės taps labiau “sodriais”, pripildytais neišreiškiama reikšmių giluma.

„Troškimas mokytis“ – vienas iš galingiausių dn, kuris stipriai rezonuoja su daugeliu NšS. Sąvokai „troškimas mokytis“ priklauso a) troškimas siekti naujų įsisąmoninimų, dn, NšS, NšS pasiekimo būdų, b) troškimas įgyti naujų žinių (užsienio kalbų mokymasis, įvairių mokslų ir disciplinų) ir c) troškimas įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, išmokti nardyti su akvalangu, alpinizmas, jodinėjimas, bet kas.

Paprasto žmogaus noras mokytis yra susietas su stipriausiomis NE, skeptikais, tingėjimu, baime dėl nesėkmės. Taip yra dėl to, kad nuo ankstyvos vaikystės vaikus verčia (netgi fiziniu smurtu, šantažu, grasinimais, įvairiomis bausmėmis ir baisybėmis, koncepcijų įskiepijimais ir t.t.) eiti į mokyklą, stoti į universitetą, mokytis to, „ko reikia“, o ne to, ko norisi. Galiausiai, tai, kad buvo „išmokta“ yra greitai pamirštama, o mokymosi procesas asocijuojasi su kankyne, o ne su džiaugsmu ir susižavėjimu.

Dabar reikia išlaisvinti troškimą mokytis nuo šitų nuliūdimų ir patirti visą jo nušvitusią galią. Tam reikia vadovautis TIK džiaugsmingu noru mokytis nepaisant baimių, stereotipų ir koncepcijų, ir per visą mokymosi procesą stebėti išankstinio džiūgavimosi buvimą (pavyzdžiui, fiksuojant kas penkias minutes laiką, praleista aiškaus išankstinio džiūgavimosi būsenoje). Reikia pakeisti vertybes: pagrindine veikla turi būti orientuota į išankstinio džiūgavimosi jautimą, o šalutinė – į informacijos gavimą ir įgūdžių įgijimą. Tada mokymasis taps intensyviausiu malonumu, rezonuojančiu su NšS kekėmis.

Dn mokytis įgyvendinimas – tai puikus būdas nugalėti „sargybinius“. Džiaugsmingas mokymasis kartu su formaliomis praktikomis sudaro galingą taraną, kuris gali pramušti nuliūdimų sieną kelyje į NšS.

Tikslinga nagrinėti mokymosi koncepcijas ir jas išsklaidyti. Tipiškos koncepcijos, kliudančios dn mokytis:

1) „jeigu pradėjau – negalima mesti“. Pradėk ir mesk tiek kartų, kiek nori. Kai tik atsiranda dn mokytis ką nors – pradėk, o kai tik dings – baik. Tuo pačiu metu reikia šalinti įprastai atsirandančias NE – nusivylimą tuo, kad mokymasis dar nepasibaigė, gėdą dėl to, kad nepadarei iki galo ir metei, SG ir kt. Būtent toks požiūris į mokymąsi leidžia pasiekti tvirtų žinių ir įgyti įgūdžių; taipogi tuo metu pasireiškia ryškus kūrybos troškimas, aiškumas, sustiprėja noras mokytis, NšS troškimas. Jeigu dn mokytis susipainioja, t.y. taip dažnai keičia vienas kitą, kad galiausiai įgūdžiai nėra įgyjami, tačiau tai laikinas reiškinys, susijęs su įpročiu slopinti dn, ir laikui bėgant dn tampa stipriais ir ilgalaikiais.

2) „reikia siekti nubrėžto tikslo – mokytis šiaip sau arba tik dėl malonumo yra kvaila. Kvaila yra mokytis dalykų, kurių negalėsi panaudoti“. Tikrąjį mokymosi malonumą tu pajusi tik tada, kai mokaisi kažką būtent dėl to, kad dabar jauti mokymosi malonumą. Reikia šalinti mechaniškus norus, pavyzdžiui, „kaip paskaityti paragrafą iki galo“ ir t.t.

Jeigu mokymasis kažkokio dalyko yra kito dn įgyvendinimo būtina sąlyga (pavyzdžiui, yra dn užsidirbti pakankami lėšų kitų dn įgyvendinimui, o tavo profesija numano būtinumą kelti kvalifikaciją), tokiu atveju motyvacija yra nušvitusi, nemechaniška, ir galiausiai pasireiškia džiaugsmingas noras mokytis tų dalykų, kurių tau reikia. Dar gali pasireikšti dn pakeisti apsirūpinimo būdą.

3) „mokytis reikia jaunystėje, o mano amžiuje jau pervėlu“. Niekada nėra „vėlu“ patirti mokymosi ir NšS kelionės malonumą. Senatvė, sukriošimas ir marazmas – ne tie dalykai, kurie neišvengiamai ateina su laiku, bet NE, bukumo, mechaniškų norų pasekmės, todėl senatvė prasideda jau ankstyvoje jaunystėje. Žmogus, užsiimantis TKP, šalina senatvę kartu su nuliūdimais.

03-01-06 Troškimų paskirstymas. Pavyzdys.

Driežas siūlo troškimus paskirstyti į tokius tipus:

Nuliūdusieji troškimai:

1-nt: troškimas, sąlygotas NE. Jeigu aš jaučiu nerimą, visada pasireiškia nt – padaryti ką nors, kas pašalintų nerimą. Šiuos troškimus visada lydi NE, ir jų įgyvendinimas arba sustiprina NE, arba laikinai susilpnina ir dalinai pakeičia NE į tankų pilkumos jausmą ir pasitenkinimą, be NšS antplūdžių ir džiaugsmingų norų. Neįgyvendinimas arba mintis apie tokių norų neįgyvendinimą be šio noro šalinimo, t.y. nekeičiant jo į džiaugsmingą norą, sukelia NE.

2-nt: troškimas, sąlygotas koncepcijų. Jeigu aš manau, kad tu turi atsakyti į mano klausimą, atsiranda noras į jį atsakyti, bet tuo pačiu metu aš nejaučiu džiugesio ir nuojautos. Aš jaučiu susirūpinimą, kuris yra noro orientuoto į koncepcijas būdingu bruožu. Jeigu aš įgyvendinu šį troškimą, dažniausiai susirūpinimas praeina, atsiranda pilkumos jausmas, patenkinimas, tačiau šis reiškinys yra laikinas, todėl, kad atsikratant tokiu būdu susirūpinimu, aš tik stiprinu įprotį jį patirti, todėl po pasitenkinimo atsiranda naujas 2-nt, naujas susirūpinimas, kuris dažniausiai žymiai stipresnis ir tankesnis už buvusį (tas pats mechanizmas suveikia ir tuo atveju, kad yra bandoma atsikratyti NE, įgyvendinant 1-nt). Mintis apie 2-nt neįgyvendinimą arba neįgyvendinimą be šalinimo sukelia NE.

3-nt: grynai mechaniški troškimai. Jeigu aš matau šokoladuką, atsiranda noras jį suvalgyti. Reikšminga mano gyvenimo dalis susidėjo iš tokių norų įgyvendinimo. Dažniausiai aš nesuprasdavau, kad įgyvendinu mechanišką norą, o ne džiaugsmingą, t.y. nesustoju laiku. Didžiausia 3-nt dalis susideda iš trumpių norų, t.y. kurie egzistuoja vos kelias sekundes, kurių įgyvendinimas gali užtrūkti kelias sekundes arba minutes. Dažnai aš nepastebėdavau 3-nt, kurių įgyvendinimas užtrunka kelias sekundes, – užsinorėjau pasikasyti – pasikasiau, praėjo žmogus pro šalį – pažiūrėjau, snukis juokiasi – šypsausi ir t.t. Tokių troškimų įgyvendinimas sukelia pilkumos jausmą, pasitenkinimą, palaiko kasdieniškumą. Neįgyvendinimas arba mintis apie neįgyvendinimą be pašalinimo sukelia pilkumos jausmą ir nepasitenkinimą.

4-nt: troškimas gauti naujų įspūdžių. 3-nt ir 4-nt yra labai artimi vienas kitam kai aš juos patiriu, bet 4-nt stipresnis, ilgesnis, įkyresnis, t.y. jų įgyvendinimas užtrunka ilgesnį laiką. Jie atsiranda dėl pilkumos jausmo ir nuobodulio. Sėdėdamas ant sofos, staiga galiu užsinorėti šokoladuko, arba pasiklabėti, arba nueiti į parduotuvę. Tokių troškimų įgyvendinimas visada sukelia pilkumos jausmą, pasitenkinimą be NšS antplūdžio. Dažniausiai mano įkyrios mintys (t.y. tokie troškimai, kuriuos norisi įgyvendinti bet kokią kainą, atsisakant visų argumentų „prieš“ ir dažnai nekreipiant dėmesio į faktorius, kurie gali stimuliuoti šio troškimo įgyvendinimą) – yra būtent 4-nt. Jie pavirsta įkyriomis mintimis, todėl, kad atrodo nekaltais dalykais; aišku, kad tai nei 1-nt, nei 2-nt, reiškia juos lyg ir galima įgyvendinti. Tuo pačiu metu aš nesuprantu, kad tokiomis akimirkomis paverčiu troliu; viskas persitvarko į šio troškimo įgyvendinimą – garsus vidinis dialogas, emocijos, kiti troškimai. Neįgyvendinimas arba mintis apie 4-nt neįgyvendinimą be pašalinimo yra lydimi stipresniu nepasitenkinimu ir pilkumos jausmu, nei 3-nt atveju. Galite pajusti netgi neviltį.

Nušvitusieji troškimai:

1-nšt: supainioti troškimai, kurių įgyvendinimą lydi TE ir silpni NšS. Dabar aš juos priskiriu prie NšT, todėl, kad ne visada patiriu apsinuodijimą po jų įgyvendinimo, o jeigu įgyvendinu tiksliai tai, ką norėjau, gali užplūsti NšS. TE ir NšT 1-nt dažnai taip susipainioja, kad aš negaliu jų atskirti. Lygtais visai neseniai jaučiau išankstinį džiūgavimą, pradėjau įgyvendinti troškimą ir matau, kad jau patiriu tik patenkinimą arba azarto TE, arba pasitenkinimą, pradedu abejoti tuo, kad buvo išankstinis džiūgavimas. Tačiau kitą kartą atsiranda panašus troškimas (pavyzdžiui, pažiūrėti filmą) ir aš vėl fiksuoju išankstinį džiūgavimą ir manau esąs nuoširdus, o po to vėl pradedu abejoti. 50% atvejų 1-nšt yra nukreipti į tokius užsiėmimus – pažiūrėti filmą, paskaityti knygą, paskaityti žurnalą su gyvūnų nuotraukomis, dar 50% atvejų – į buitį, pavyzdžiui, nupirkti ką nors būstui, išmesti nereikalingus daiktus, sutvarkyti knygas ir t.t. 50% atvejų tokių norų įgyvendinimas sukelia pilkumos jausmą ir nusivylimą, kitų 50% atvejų – būsena arba nesikeičia, t.y. išlieka TE kartu su silpnais NšS, arba yra ryškesnių NšS antplūdžiai, tačiau reikšmingų pokyčių nėra. Priverstinis 1-nt neįgyvendinimas arba mintis apie neįgyvendinimą gali sukelti pilkumos jausmą, nusivylimą, nepasitenkinimą, o gali sukelti ir išankstinį džiūgavimą, ryžtingumą, džiaugsmingą norą patirti 2-nt.

2-nšt: norus, kuriuos lydi suvokimai, aš neabejotinai atpažįstu kaip nušvitusius. Kriterijai: fiziniai pojūčiai („išgyvenimai“) (karštis, mentolis, maloni anestezija įvairiuose kūno vietose, malonus prisipildymo jausmas, ir kt.), tačiau jeigu šių fizinių “išgyvenimų” nebūtų buvę, vis tiek neabejočiau, kad patiriu NšS šiomis akimirkomis. Mintis apie tokių norų įgyvendinimą arba pats įgyvendinimas, jeigu jis nesusimaišo su nuliūdimais, yra lydimas fizinių išgyvenimų stiprėjimu, ypatingai maloniu pojūčiu gerklėje ir kituose vietose. Kiekvieną tokio troškimo įgyvendinimą lydi fizinių išgyvenimų ir NšS antplūdžiai. Jeigu su 2-nšt įgyvendinimu nesusimaišę nuliūdimai, tokiu atveju žmogus niekada neapsinuodys, atvirkščiai – atsiras naujų nušvitusiųjų troškimų, kūrybiškų minčių, žmogus panorės bėgti į visas puses iš karto ir iš karto išmokti įgyvendinti kelis džiaugsmingus norus vienu metu, kadangi tomis akimirkomis sunku išsirinkti ką būtent žmogus nori įgyvendinti dabar. Didžiausia tokių troškimų dalis yra susijusi su praktiniais užsiėmimais – užfiksuoti įvykį, parašyti pranešimą, išnagrinėti nuliūdimą, rašyti knygą arba straipsnius, žiūrėti į dangų, jaučiant simpatiją; vaikščioti, meilintis, klausyti muzikos, skaityti kažką, susijusį su NšS pasauliu. Priverstinis 2-nšt neįgyvendinimas arba mintis apie jo neįgyvendinimą gali sukelti nepasitenkinimą, tačiau jis yra lengvai pašalinamas, ir atsiranda kitas džiaugsmingas noras.

3-nšt: tai troškimas, lydimas ryžtingumu, kuris yra išgyvenamas kaip srautas. Rezonuoja toks vaizdas – lyg aš yriau iš visų savo jėgų stovinčiame vandenyje, staiga srautas pasigauna mane, ir man belieka tik vairuoti, nes jis pats mane neša. Tokių troškimų išgyvenimo metu, kartu su viskuo išgyvenamas ir veržimasis, lyg visi mano suvokimai paverčia į vieną didelę upę, kuri teka be perstojo viena kryptimi, ir šis judėjimas yra pergyvenamas lyg tu artėji prie kažko labai džiaugsmingo. Aš patyriau kažką panašaus, tačiau silpnos formos, kai vaikystėje mane vedė į atrakcionų parką, ir tam tikrą akimirką aš pradėdavau jausti artėjantį dundęsi, ir mano džiūgavimas stiprėjo. Į parką ėjo žmonės iš visų pusių, rytmečio metu visi ėjo viena kryptimi, lyg ten būtų magnėtas, kuris traukė visus, ir aš visada galvodavau, kad jie patyria panašius jausmus. Viduje viskas sustingdavo iš susižavėjimo ir džiaugsmo. Atrodė, kad kai aš pagaliau ateisiu ten, su manimi atsitiks kažkas nepaprasto, todėl man norėjosi bėgti ten. Dar būna didelės burės jausmas šioje vietoje, į kurį pučia stiprus vėjas, ir jis maksimaliai išsilenkia į priekį. Tokių norų įgyvendinimas, jeigu jie nesusimaišo su nuliūdimais, visada sukelia atradimų, naujų NšS arba veržimosi ir fizinių išgyvenimų sustiprinimą. Jeigu nėra galimybės įgyvendinti tokius norus, NE nėra sukeliami, o jaučiasi išankstinis džiaugsmas.

03-01-07 Valdžios klausimas. «Meditacija».

Dažniausiai tas faktas, kad palaima, grožio jausmas, simpatija rezonuoja vienas su kitu nestebina nieko – žmonės tai suvokia kaip natūralų ir normalų reiškinį, kadangi šie suvokimai artimi vienas kitam; bet, jeigu pažiūrėti į juos iš arčiau, tu nustebsi, kad viskas taip ir yra – rezonansas atsiranda būtent tarp jų, o ne tarp, pavyzdžiui, palaimos ir susierzinimo.

Bet dar labiau stebina tai, kad rezonansas atsiranda tarp visai nepanašių suvokimų, pavyzdžiui, palaimos ir nuoširdumo! Nuostabu tai, kad tokie skirtingi suvokimai ryškiai rezonuoja vienas su kitu. Stebinantis rezonansas tarp tuštumos ir atsiskyrimo, tarp protinio aiškumo ir ramybės. Stebintis rezonansas taipogi egzistuoja tarp tokių suvokimų, kurių aprašymai semantišku požiūriu yra visiškai skirtingų krypčių, pavyzdžiui, tarp ištikimumo ir atsiskyrimo.

Dar stebina tai, kad fizinė savijauta žymiai pagerėja būtent dėl NšS rezonuojančių tarpusavyje. Kad galėtumei aiškiai pamatyti šią nepaprastą harmoniją, įsivaizduok, kad tavo savijauta pagerėtų nuo švelnumo ir susierzinimo, o pablogėtų nuo ištikimybės. Neįmanoma įsivaizduoti kas būtų tokiu atveju.

Bet kurio žmogaus „valstybinė” santvarka yra tokia: oficiali valdžia šalyje priklauso tam, kas diktuoja, t.y. „aš“, ir dar egzistuoja asmenų grupė (t.y. suvokimų grupė), kuriems leidžiama nuolat naudotis munduru kartu su tais, kurie tik kartais gauna leidimą juo naudotis. Kartais nutinka taip, kad diktatūra gali pereiti į bet kurio naujoko rankas dėl išorinių galių suveikimo.

Valdžios pakeitimas vyksta chaotiškai ir labai greitai – munduras gali pereiti iš vienų rankų į kitas per minutę arba sekundę.

Jeigu nuolatinį leidimą naudotis mundurų gauna asmenų grupė, kurioje asmenys yra suderinami, kiekvieno jų formuojama politika nėra labai prieštaringa, ir mes vadiname tokį žmogų „nuosekliu“ arba „atkakliu“, arba „tikslo siekiančiu“ ir t.t., tačiau netgi šiuo atveju situacija primena gulbę, vėžį ir lydeką.

„Aš“ munduro nešiotojų kaitalynė nenutrūksta niekada, ir kiekvienas mano esąs atsakingas už visus sprendimus, padarytus prieš tai buvusiais nešiotojais.

Dabar grįžkime prie suvokimų aprašymo.

Beveik visi paprasto žmogaus troškimai yra mechaniški, todėl tokioje situacijoje beveik neįmanoma pagalvoti apie „aš” – iš karto pasijunti pavargęs, užplūsta NE. Džiaugsmingas noras sustoti ir pagalvoti apie valdžią atsiranda ir įgauna savo galią pamažu, kartu su dažnais pasireiškiančias dn.

Kiekvieną akimirką žmogus daro ką nors ar patiria kokius nors jausmus; įprastas troškimas nugali mažiau pripratusį troškimą, o labai dažnas suvokimas (įprotis) pasireiškia netgi tada, kad noras jį patirti pasireiškia labai silpnai. Tam, kad naujas troškimas prasiskverbtų per senus įpročius, reikia ji glaudžiai asocijuoti su vienu iš įprastiniu troškimu, t.y. nukreiptu į vieno įgyvendinimą, arba jis turi būti išskirtinai stipriu ir/arba atkakliu.

NšS (NšS, aiškumas, dn, NEB ir fiziniai išgyvenimai) ir nuliūdimai (NE, bukumas ir klaidingos koncepcijos, dn, NEB) taip toli vienas nuo kito, kad visiškai nesuderinami; ir kai NšS įsitvirtina, valdžios klausimas kyla neišvengiamai. Žmogus susidvejina, plėšiasi į dvi dalis. Valdžia pakaitomis pereina nuo vienos NE partijos prie kitos NšS partijos, ir ne viena iš jų, gavusi valdžią, kategoriškai nenori pripažinti sprendimus, daromus kitoje partijoje. Todėl pašalinio stebėtojo atžvilgiu, kuris neturi nieko bendro su NšS lavinimo užsiėmimais, toks žmogus atrodo prieštaringu ir nepatikimu. Ką tik ji susitarė su tavimi dėl kažko, o po penkių minučių jau atsisako susitarimo dėl to, kad pas ją nėra dn. Tačiau toks permainingumas būna iki tol, kol praktikuojančioji pradeda aiškiai atskirti dn nuo mn. Gryni dn gali pasikeisti su kitais dn tiesiog jų įgyvendinimo metu, tačiau daugelis jų yra gana pastovūs ir apibrėžti, todėl praktikuojančiam nekyla jokių sunkumų su dn įgyvendinimu, ypač ilgalaikių dn.

Visos suvokimų visumos nutrūkimas į du nesutaikomus frontus nėra šizofrenija arba kitokiu reiškiniu, aprašytų psichiatrijoje. Skirtumas tame, kad reiškiniai, kurie yra manomi patologija ir kurie suteikia kančių tėra nuliūdusiųjų suvokimų derinys – viena mn visuma prieštarauja kitai, vienos koncepcijos prieštarauja kitoms. Kiekvienas žmogus, siekiantis patirti kuo daugiau NšS, kas daro praktinius žingsnius ir pasiekia rezultatų, susiduria su “dvejinimosi” situacija, liudija, kad tai labai patraukli būsena. Tai ne kova tarp lygiaverčių pusių, tai rezonuoja su kovos už laisvę reginiu. Dažnai būna taip, kad per trumpą laiko tarpą vyksta dažna NšS kaitą į NE, ir tada aplanko ypatingas aiškumas, kad NšS yra išgyvenami taip, kad rezonuoja (dėl nežinomų priežasčių) su žodžiais „gyvas“, „ateitis“, „tas (ta)“, o nuliūdimai – atvirkščiai. Tokiu būdu, kuo dažniau ir ryškiau pasireiškia NšS, tuo malonesnis tampa kovos su nuliūdimais procesas, netgi tuo atveju, jeigu labai sunkiai sekasi.

Jeigu nuolat ryžtingai praktikuotis, nepatirti dažnų orgazmų (ne dažniau, kaip vieną orgazmų seriją 2-3 kartus per mėnesį), su laiku nušvitęs fonas (NF) artės prie žmogaus ir taps nebepertraukiamu; dvivaldystė pasikeis į vienvaldystę, tačiau dabar valdžios koncepcijos nebebus tuščiu „aš“, į kurią bet koks suvokimas gali įkišti galvą, o NšS koalicija. Iš pradžių žmogus yra vienas, paskui yra du žmonės, vėliau jis vėl lieka vienas.

Kelyje į naują susivienijimą nuolat bus būtinybė spręsti tokį klausimą: dabar gali persverti troškimas pažaisti į kompiuterinį žaidimą ir patirti pasitenkinimą arba nepasitenkinimą, arba noras skaityti knygą apie Ramakrishną ir patirti NšS. Būtent dabar bus vienas arba kitas. Supratimas, kad bet kuriuo atveju bus vienas, kitas arba trečias – kažkoks troškimas persvers visus kitus – tai keičia padėtį ir sudrumsta neribotą mechaniškų įpročių viešpatavimą. Šis supratimas stebinančiai sustiprina dn patirti NšS. Tačiau, tai nėra nuostabu, jeigu prisiminti, nuo ko aš pradėjau: NšS savybė rezonuoti vienas su kitu. Iš to aišku, kad bet koks aiškumas padeda dn patirti NšS. Todėl koncepcijų šalinimo praktika, žodžių su neapibrėžtomis reikšmėmis ir kt. turi labai didelę reikšmę visose praktikos atšakose – protinio aiškumo pasiekimas išskirtinai stipriai rezonuoja su NšS-aiškumu – visa tai yra troškimo patirti NšS svarstyklių lėkštėje.

Dažnai susiduriame su terminu „meditacija“. Dažniausiai jis yra naudojamas kaip gražus masalas ir žmonės patys nežino ir nenori žinoti ką reiškia šis žodis. Tie žmonės, kurie iš tikrųjų praktikuoja ką nors, šiuo žodžiu dažniausiai pažymi dėmesio sugrąžinimą iš minčių, troškimų, emocijų, ir šio proceso metu atsiranda jiems patrauklių suvokimų. Tokių suvokimų apibūdinimai dažnai rezonuoja su NšS (tai priklauso nuo konkretaus autoriaus). Troškimų šalinimas yra esmingiausia sėkmingos meditacijos atlikimo sąlyga. Daugelyje meditacijos instrukcijų yra tiesiogiai nurodoma, kad netgi noras gauti rezultatą yra kliūtis meditacijoje. Matyti, kad tai prieštarauja mano siūlomos praktikos dn kultivavimui, ir aš noriu tai paaiškinti.

Jeigu nėra aiškumo, kad tarp dn ir mn yra neišmatuojama bedugnė, nėra jų atskyrimo patirties, pirmų kultivavimo ir antrų šalinimo patirties, jeigu žmogus nežino, kad dn rezonuoja su NšS, o mn yra nesuderinami su jais, jeigu nepraktikuotumėme NE šalinimo, kurie neišvengiamai atsiranda dėl įpročio, o mn įgyvendinimo metu (įskaitant rezultatų troškimą, jeigu jame yra mechaniškų sudedamųjų dalių), tik pilnu atidumo sugražinimu iš visų suvokimų galima pasiekti NšS pasireiškimo. Visu pirma, atsirandantys NšS yra trumpalaikiai, nepastovūs, nepasiekia aukšto intensyvumo ir šaižumo, nėra gilūs (t.y. neturi gausaus atspalvių spektro), todėl negali iš esmės paveikti visą suvokimų visumą šioje vietoje, jie netampa reikšminga atsvara nuliūdimams, negali tapti įpročiu. Antra, panaši praktika yra nesuderinama su įprasta gyvybine veikla, jau nekalbant apie gyvenimą, pripildytą dn, todėl gali reikalauti atskiro laiko meditacijai. Kartu gaunasi taip, kad NšS iš Kryptingumo sektoriaus visai negali pasireikšti ir būti pastoviais praktikuojančiojo „meditacijoje“, todėl, kad dn – yra pirmųjų NšS „blykstelėjimai“, labiausiai rezonuojantys faktoriai. Trečia, medituojantis žmogus yra panašus į žmogų, sėdintį ant vandenyno kranto ir laukiantį – ką vandenynas išmes į krantą, bet kai pasireiškia NšS, jis negali jų pagriebti ir padaryti nuolatine savo suvokimų rinkinio dalimi, todėl, kad pats šalina tokį norą. Jis gali tik stebėti, kaip atsiranda NšS, bet neturėdamas paramos – dn jį patirti – greitai dingsta. Tuo būdu, praktikuojantysis meditaciją atima iš savęs galingiausią variklį, greitinantį įpročio patirti patrauklius suvokimus atsiradimą šimtus kartų.

Žinoma, praktikuojantysis TKP taipogi „medituoja“ – jis šalina nuliūdimus (o dažnai ne tik nuliūdimus, o visus suvokimus iš eilės), „įsiklauso“ į tai, kas prabunda, o atsiradus NšS patiria rezonuojantį dn patirti šį NšS stipriau ir dažniau. Jis atskiria šį troškimą nuo mechaniškų, nuliūdusiųjų troškimų, ir patirdamas jį, kultivuoja su formalių praktikų pagalba, pasiekia labai spartų tempų įtvirtindamas įprotį patirti šį NšS. Atsiradus naujam NšS, jis įsikimba į jį, naudojant apibūdinimus ir fiksacijas. Maža to, su formalių praktikų pagalba jie pasiekia pastovių ir intensyvių NšS, pradeda patirti naujus NšS, atsiranda naujų dn, prasideda kelionė NšS pasaulyje, o jos įgyvendinimui nereikia dalinti gyvenimą į „praktiką“ ir „ne-praktiką“, kas katastrofiškai sumažina praktikos efektyvumą. Praktikuojantysis TKP gali tęsti šią praktiką dvidešimt keturias valandas per parą, be to, kiekviena situacija yra tobula jam!